Žmonės skundžiasi eilėmis pas medikus, bet VLK ir toliau veržia diržus gydymo įstaigoms?
Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas skambina pavojaus varpais – Valstybinės ligonių kasos (VLK) ruošiamas naujas medicinos paslaugų apmokėjimo modelis gali lemti rimtus finansinius iššūkius regioninėms gydymo įstaigoms. Iki šiol VLK dosniai apmokėdavo viršsutartines paslaugas, tačiau 2025 m. tam numatyta tik 120 mln. eurų, beveik perpus mažiau nei pernai. Tuo tarpu pacientai įvairiai sprendžia ilgų eilių problemą – vieni braunasi į privatų sektorių, o kiti, deja, atsiduoda likimui į rankas.
G. Ramanauskas pabrėžia, kad pastarąjį dešimtmetį sveikatos sistema skatino dienos chirurgijos ir stacionaro mažinimą, tačiau dabar ši kryptis keičiama, o tai gali reikšti mažesnį finansavimą ligoninėms, atlyginimų mažinimą darbuotojams ir sunkesnį pacientų priėjimą prie gydymo[1].
Tuo tarpu VLK direktorius Gytis Bendorius ramina – paslaugų mažinti neketinama, tiesiog būtina efektyviau paskirstyti turimus išteklius. Jo teigimu, Jonavos ligoninei bankrotas negresia, nes ši įstaiga jau dabar dirba pelningai.
VLK nurodo planuojanti 100 proc. finansuoti prioritetines medicinos paslaugas, tokias kaip onkologija ar gimdymai, tačiau mažiau skubios procedūros, pavyzdžiui, MRT tyrimai ar dienos chirurgija, gali būti apmokamos tik iš dalies. Taip siekiama užtikrinti, kad riboti privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pinigai būtų nukreipti ten, kur jų reikia labiausiai.
Nepaisant šių argumentų, ligoninių vadovai ir savivaldybių atstovai baiminasi, kad nauja tvarka privers gydymo įstaigas riboti paslaugų apimtis arba pacientai turės mokėti iš savo kišenės. Kritikai teigia, kad regioninės ligoninės jau dabar susiduria su specialistų trūkumu, o mažesnis finansavimas situaciją dar labiau pablogins. Jei pokyčiai įsigalios nuo balandžio 1 d., kaip planuojama, tiek gydymo įstaigos, tiek pacientai esą gali jau netrukus pajusti jų poveikį.
Jau nuo balandžio gydymo įstaigos bus priverstos planuotis savo darbus net keturis mėnesius į priekį
Tuo tarpu jau nuo balandžio 15 d. įsigalios nauja tvarka, pagal kurią gydymo įstaigos privalės skelbti gydytojų konsultacijų grafikus e. sveikatos sistemoje ne mažiau nei keturiems mėnesiams į priekį. Tai reiškia, kad pacientai turės daugiau galimybių iš anksto planuoti vizitus pas gydytojus, o gydymo įstaigos privalės skelbti ne mažiau kaip 80 proc. laisvų vizitų laikų. Likusieji laikai bus rezervuojami skubiems ir kontroliniams vizitams[2].
Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad šie pokyčiai užtikrins skaidrumą ir patogesnį vizitų planavimą. Pacientai galės matyti tikras eilių ilgumas ir greičiau rasti laisvus laikus pas gydytojus. Viceministrė Jelena Čelutkienė pabrėžia, kad tai taip pat padidins pasirinkimo galimybes ir palengvins pacientams patekimą pas specialistus.
Nuo 2026 m. įstaigos, kurios nesilaikys šių taisyklių, gali susidurti su licencijos galiojimo sustabdymu. Pacientai taip pat turės teisę laisvai pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, kuri turi sutartį su teritorine ligonių kasa, ir gauti paslaugas be papildomo mokesčio.
Medikai planuoja išgydyti pacientus telefonu
Reaguodama į augančią medicinos paslaugų paklausą ir menkstantį tokių paslaugų prieinamumą SAM vasarį pranešė žengianti naujus žingsnius, siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą – nuspręsta diegti nuotolines konsultacijas ir taip aptarnauti kuo daugiau pacientų, kuriems nėra reikalinga skubi pagalba.
Skelbiama, kad toks sprendimas leis šeimos gydytojams tiesiogiai bendrauti su specialistais, taip mažinant pacientų poreikį vykti į antrinio ar tretinio lygio gydymo įstaigas. Nuotolinių konsultacijų tikslas – greitesnis ir efektyvesnis pacientų aptarnavimas, o tai ypač svarbu regionuose, kur gyventojams dažnai trūksta specializuotų gydytojų.
Ateities medicina – arba kitaip – telemedicina turi didžiulį potencialą gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą. Planuojama ne tik vaizdo konsultacijų plėtra, bet ir galimybė siųsti medicininius dokumentus, kas padės užtikrinti lygybę sveikatos srityje.
Tačiau svarstoma, kad tam tikrais atvejais vien pokalbis telefonu savaime neišgydys – tam reikės ir gyvo kontakto.
Mokate PSD? Greitai gali tekti mokėti „už orą“
Nors kas mėnesį valstybei mokamos Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos kiekvienam jas mokančiam piliečiui turėtų garantuoti teisę į nemokamas medicinos paslaugas pagal nustatytą sąrašą, situacija, panašu, keičiasi ir keisis toliau – deja, ne mokesčių mokėtojų naudai.
Ne paslaptis, kad vis daugiau jaunų ir gabių medikų mieliau pasirenka arba emigruoti į užsienio šalis, arba bent jau migruoti iš valstybinio į privatų sektorių. Ir, ne veltui – mat privačiame ir atokvėpio daugiau, o ir konsultacijos kaina kartais paprastam dirbančiajam atima žadą – štai Kaune norint apsilankyti pas gydytoją dermatologą, vidutiniškai už 30 minučių ilgio konsultaciją reikės pakloti 95 eurus, kiek pigiau kainuos apsilankyti pas gydytoją ortopedą traumatologą – Kaune vidutinė 18 minučių ilgio konsultacijos kaina siekia 63 eurus.
Vidutiniškai 77 eurus teks pakloti už vidutiniškai 44 minutes trunkančią kardiologo konsultaciją. Ir, nors valstybinėse gydymo įstaigose tam, kad pakliūti pas šį specialistą gali prireikti palūkėti ir apie gerą pusmetį, už pinigus eilę prieisite nors ir rytoj. Tiesa, pas puikiausiai įvertintus specialistus ir mokamose konsultacijose driekiasi eilės, tad ir čia teks giliai įkvėpti ir laukti, kiek reikės, tikintis geriausio.
