Eiles pas medikus padės sumažinti „telefoninė“ medicina?

Vietoje žmogiško gydytojo kontakto siūlomas telefono ragelis pacientams gydyti

Lietuvai nacionaliniu lygmeniu susiduriant su medicinos krize, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė paskelbė apie planus mažinti pacientų eiles pas šeimos gydytojus, pasiūlant šiems galimybę daugiau konsultuoti nuotoliniu būdu. Tuo tarpu GMP stotyse dirbančių paramedikų tai nepaliestų, mat nuotolinės konsultacijos šioje srityje neįmanomos, bet sistema reikalauja skubios dar vienos pertvarkos.

Ministrė pabrėžė, kad nuotolinės konsultacijos yra svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti greitesnį ir efektyvesnį gydytojų bendravimą su pacientais. Jos teigimu, tokių konsultacijų pagalba bus galima sumažinti poreikį pacientams vykti į antrinio ar tretinio lygio gydymo įstaigas, o šeimos gydytojai galės tiesiogiai konsultuotis su specialistais, suteikdami efektyvesnę pagalbą^[1].

Be to, M. Jakubauskienė paminėjo, kad telemedicina turi didžiulį potencialą ir jau dabar dirbama ties galimybėmis siųsti vaizdus ir dokumentus, taip pat plėtoti video konsultacijas. Tai turėtų ne tik pagerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, bet ir padėti užtikrinti lygybę sveikatos priežiūros srityje, ypač regionuose, kur gyventojams dažnai trūksta specializuotų gydytojų.

Ši iniciatyva yra dalis platesnės Vyriausybės strategijos, kuria siekiama sumažinti eiles sveikatos priežiūros paslaugoms, pirmenybę teikiant didžiausios rizikos pacientams. Be to, siekiama mažinti administracinę naštą medikams, kad jie galėtų daugiau laiko skirti pacientų priežiūrai.

Užsibrėžtas tikslas – didinti gydytojų ir slaugytojų profesijos patrauklumą, taip pat užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, kad paslaugos būtų pasiekiamos visoje šalyje.

Pagal naują tvarką gydymo įstaigos privalės skelbti gydytojų darbo grafikus 4 mėnesiams į priekį

Tuo tarpu siekiant sumažinti eiles pas medikus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigos gydymo įstaigas skelbti ne mažiau nei 4 mėnesių visų medikų darbo grafikus išankstinėje registracijos sistemoje. Tikimasi, kad tai padės tiksliau įvertinti eilių apimtis ir suteiks pacientams aiškumo dėl laukimo laikų. Tačiau Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas abejoja, ar šis žingsnis išspręs problemas, nes pagrindinė priežastis – specialistų trūkumas^[2].

Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centras jau seniai taiko išankstinę registraciją, tačiau dažniausiai pacientai užsiregistruoja tik artimiausiems mėnesiams. Kauno klinikos, kurios šią tvarką taiko trečius metus, teigia, kad ji padeda reguliuoti eiles, tačiau vis tiek trūksta specialistų. Pas tam tikrus gydytojus, tokius kaip traumatologai ar neurochirurgai, eilės išlieka ilgos.

SAM viceministrė Jelena Čelutkienė pabrėžė, kad tiksliai žinant eilių apimtis, gydymo įstaigos galės geriau planuoti paslaugų teikimą. Tačiau tik mažiau nei 40 proc. pirminės sveikatos priežiūros centrų siūlo išankstinius registracijos laikus, todėl pacientai vis dar laukia mėnesiais. Naujai įvestos taisyklės galios visoms įstaigoms, teikiančioms Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas paslaugas.

Lietuva susiduria su medicinos krize

Dėl gydytojų specialistų trūkumo ir stringančios pacientų registravimo sistemos, kai kuriose gydymo įstaigose vizito pas specialistus tenka laukti net kelis mėnesius. Eilės ilgėja ir dėl biurokratizmo, pacientų neatvykimo į konsultacijas bei didžiulio specialistų poreikio, ypač populiariausiuose sektoriuose, tokiuose kaip kardiologija ar dermatologija, kur savo eilės gali tekti palūkėti ir 4 mėnesius^[3].

Štai Šeškinės poliklinikos vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad, nors atnaujinus registracijos sistemą ir išplėtus skambučių centrą pacientai galės greičiau užsiregistruoti, laukimo laikas pas specialistus vis tiek išliks ilgas.

Tuo tarpu jau kurį laiką Vilniaus rajone veikia vadinami „žalieji koridoriai“ onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Kitaip tariant, tokie asmenys turi galimybę pas reikiamus medikus pakliūti nelaukiant ilgoje eilėje – štai Santaros klinikose vidutiniškai pirmosios konsultacijos gali tekti palaukti 4-7 darbo dienas, o diagnostinių tyrimų – nuo 1 iki 10 darbo dienų.

Greitoji medicinos pagalbos brigada irgi pas pacientus atvyks nuotoliu?

Gydytojai gydytojais, tačiau uostamiestis šiuo metu susiduria ir su dar didesne medicinos krize – tai Greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojų trūkumu ir likusiems tenkančiu milžinišku krūviu būtent po GMP pertvarkos. O štai, jei medikų pagal skubų iškvietimą į namus ar įvykio vietą nebebus, nebepadės nei dirbtinis intelektas, nei spartus technologijų vystymasis.

Po neseniai įvykusios Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformos darbuotojai susiduria su didesniu darbo krūviu ir sunkumais dėl trūkstamų specialistų, prastų darbo sąlygų ir nepakankamų resursų. Po stoties sujungimo į vieną tarnybą, brigados patiria iššūkių organizuojant paslaugas ir užtikrinant pasiekiamumą, o darbuotojai vis daugiau laiko praleidžia teikdami pavėžėjimo paslaugas, kas trikdo greitą reagavimą į skubius iškvietimus.

Tuo pačiu, specialistų atlyginimai nėra pakankami atsižvelgiant į didelę jiems tenkančią atsakomybę. Gydytojai ir paramedikai nuolatos patiria psichologinį išsekimą dėl nuolatinio darbo krūvio, kas kelia klaidų riziką.

Naujoji nacionalinė GMP tarnyba, sujungusi 48 stotis, siekia užtikrinti vienodą paslaugų kokybę, tačiau tarnybos vadovybė pripažįsta, kad trūksta specialistų ir reikia daugiau investicijų į darbuotojus bei išteklius, kad situacija pagerėtų.