Kupiškyje pirmalaikiuose mero rinkimuose į antrą turą konservatorių kandidatas nepateko
Šį sekmadienį Kupiškyje vyko pirmalaikiai mero rinkimai. Jie surengti po to, kai birželio 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė buvusio Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko skundą dėl VRK sprendimo panaikinti jo mandatą.
D. Bardauskas neteko mandato po to, kai Apeliacinis teismas gegužę pripažino jį kaltu dėl korupcijos ir uždraudė 4 metus dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame sektoriuje.
Suskaičiavus balsus sekmadienį vykusiuose pirmalaikiuose mero rinkimuose Kupiškio rajone, į antrąjį rinkimų turą pateko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Eglė Blaževičienė, už kurią balsavo 29,87 proc, ir Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Raslanas, už kurį balsavo 28,20 proc. rinkėjų[1].
Liberalų sąjūdžio kandidatas į Kupiškio rajono merus Žilvinas Aukštikalnis surinko 20,55 proc. rinkėjų balsų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Vytautas Mockus – 19,10 proc. rinkėjų balsų, Lietuvos regionų partijos kandidatas Edmundas Jonutis – 1,71 proc. rinkėjų balsų.
Kupiškio rajone vykusiuose pirmalaikiuose mero rinkimuose, VRK duomenimis, iš viso balsavo 47,12 proc. rinkėjų, o rinkimų dieną prie balsadėžių atėjo 31,88 proc. visų rinkėjų. Antrasis rinkimų turas planuojamas spalio 22 dieną.
Nors šių rinkimų rezultatus VRK dar turės oficialiai patvirtinti komisijos posėdyje, jų rezultatai jau dabar yra rimtas smūgis TS-LKD. Juk Kupiškis ne vienerius metus buvo laikomas nepalaužiamu konservatorių bastionu. Ar tai yra dar vienas rimtas signalas partijai, paskutiniu metu ir taip susiduriančiai su rimtomis problemomis?
Kupiškiečiai ne vienerius rinkimus rodė prielankumą konservatoriams
Kupiškyje konservatoriai pergales skynė dar nuo 1995 m[2]. Būtent tais metais konservatoriai gavo 9 tarybos mandatus. 1997 m. Kupiškyje konservatoriai pirmąją vietą užleido Lietuvos centro sąjungai (LCS), tačiau vis tiek liko antri ir gavo 8 mandatus.
2000 m. savivaldos rinkimuose konservatoriai liko treti ir gavo tik 4 mandatus, į priekį užleidę ir Lietuvos valstiečių partiją (LVP), ir LCS. 2003 m. situacija pasitaisė konservatorių naudai, o TS-LKD liko antri su 4 mandatais, į pirmą vietą praleidę Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungą (VNDSP).
2007 m. TS-LKD vėl buvo antri su 7 mandatais; pirmi tuomet buvo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. 2011 m. savivaldos rinkimuose pasikartojo ankstesnių rinkimų scenarijus ir konservatoriai taip pat liko antri. Juos aplenkė tie patys „valstiečiai“.
Tačiau 2015 m., kai merai pradėti rinkti tiesiogiai, Kupiškyje jau vėl užtikrintai triumfavo konservatoriai, gavę daugiau nei 30 proc. balsų ir 9 mandatus. 2019 m. konservatoriai Kupiškyje vėl šventė pergalę, gavę net 41,14 proc. balsų ir tuos pačius 9 mandatus.
O šiais metais, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltas 57-erių D. Bardauskas vėl laimėjo tiesioginius mero rinkimus ir pradėjo trečią kadenciją Kupiškio rajono savivaldybės vadovo poste. Meru pirmąkart jis buvo išrinktas 2015 m. Tačiau toliau eiti šias pareigas jam sutrukdė korupcijos skandalas[3].
Vis tik, pirmalaikiai rinkimai parodė, kad toliau remti konservatorių kupiškiečiai neplanuoja. Ilgus metus miestas buvo ištikimas TS-LKD kandidatams, tačiau šiuose rinkimuose į priekį praleisti ne tik „valstiečiai“, LSDP, bet ir Liberalų sąjūdis. Regis, kad šiuo metu centrinėje valdžioje esančių konservatorių politika visuomenėje yra vertinama vis prasčiau, o tai atsispindi ir savivaldos rinkimų rezultatuose.
Su kiekvienais rinkimais konservatoriai praranda vis daugiau balsų
Iš tiesų, pastaraisiais metais konservatoriai susiduria su rimtomis problemomis. Nors partija pasiekė pergalę 2020 m. Seimo rinkimuose, vis dažniau užtikrinti konservatorių partijos bastionai išsirenka kitą partiją bei kandidatą.
Pavyzdžiui, Kaunas kurį laiką taip pat buvo laikomas konservatorių miestu, tačiau tokius teiginius esančiais melagingais jau įrodė ir pastarieji prezidento rinkimai. Juk Kaune už Gitaną Nausėdą savo balsus atidavė 59,06 proc. balsavusių kauniečių, o Ingridą Šimonytę prezidento poste matyti tenorėjo 40,94 proc. balsavusių miesto rinkėjų[4].
Per pastaruosius tris dešimtmečius konservatorių skaičius Kauno miesto taryboje skyrėsi nuo 7 iki 20 atstovų. Paskutinį kartą konservatoriai Kauną kontroliavo 2015 m., kai miestui vadovavo Andrius Kupčinskas.
Konservatorių miesto titulą Kaunas galutinai prarado 2015 m., kai lietuviai pirmą kartą merą rinko tiesiogiai. Tuomet Visvaldas Matijošaitis ir jo „Vieningas Kaunas“ užtikrintai iš miesto išstūmė konservatorius.
Vilniuje konservatoriams itin sėkmingi buvo tiek 1995 m., tiek ir 1997 m. rinkimai, bet galiausiai, mieste populiaresnės tapo skirtingos liberaliosios jėgos.
Nors paskutinius savivaldos rinkimus Vilniuje ir laimėjo būtent TS-LKD, mero Valdo Benkunsko pergalę galima sieti su tuo, kad dalis balsavusių už jį, iš tiesų balsavo prieš jo konkurentą Artūrą Zuoką.
Klaipėdos konservatoriai visuomet buvo tik antra ar trečia didžiausia frakcija taryboje, o rinkimuose TS-LKD net du kartus tenkinosi vos penkta vieta[5].
Šiauliai konservatorių miestu taip pat niekada nebuvo. Vieninteliai sėkmingesni metai partijai čia buvo 1995 m. ir 1997 m.
Tiesa, Panevėžyje viskas kitaip. Visuose 1995–2011 metais čia vykusiuose savivaldos rinkimuose konservatoriai buvo didžiausia frakcija miesto taryboje.
Vertinant bendrą situaciją Lietuvoje, konservatoriai užtikrintai dominavo daugelyje praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje vykusių savivaldos rinkimų.
Tiek 1995 m., tiek 1997 m. konservatoriai laimėjo rinkimus ir iškovojo atitinkamai 428 ir 493 tarybos narių mandatus. Tai buvo tikras konservatorių aukso amžius.
Tiesa, 2000 m. įvykę savivaldos rinkimai konservatoriams buvo pažymėti nesėkme, buvo iškovota tik 199 mandatų, į parlamentą pateko vos 9 Tėvynės sąjungos nariai.
2002 m. rinkimai konservatoriams taip pat nebuvo itin sėkmingi, partija iškovojo dar mažiau mandatų – 193. Nuo 2007 m. partijai sekasi geriau. 2007 m. buvo pasiekti 256 mandatai, 2011 m. – 249 mandatai, 2015 m. – 253 mandatai ir 11 merų postų, 2019 m. – 263 mandatai ir 11 merų postų.
TS-LKD palieka vis daugiau narių
Nors praėjusio amžiaus pabaigoje fiksuoto populiarumo konservatoriai, vargu, ar dar kada gali tikėtis, pastarieji parlamento rinkimai jie buvo palankūs. Kita vertus, pakartoti šią sėkmę gali būti sunku ar net neįmanoma, nes partija iš tiesų susiduria su didelėmis vidinėmis problemomis.
Nors nuo praėjusių Seimo rinkimų nepraėjo nei trys metai, tačiau Lietuvą valdančią konservatorių partiją paliko itin daug narių: bene 3 tūkstančiai. TS-LKD vien per praėjusius metus neteko beveik dviejų tūkstančių narių.
Teisingumo ministerijos skelbiami partijų duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 23 veikiančios partijos, kurioms priklauso 95 358 nariai, tačiau duomenys rodo, kad didžiųjų politinių partijų narių skaičius tik mažėja.
„2023 m. spalio 1 d. duomenys rodo, jog šių metų pabaigoje bendras partijų narių skaičius yra 95 358. Tai – mažiausias partijoms priklausančių asmenų skaičius nuo pat 2014-ųjų. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad iš 23 prievolę duomenis pateikti turinčių politinių partijų, tai padarė 21“, – informavo Teisingumo ministerija.
Didžiausia šalies partija išlieka Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), šiuo metu turinti 14 366 narių. 2020 metų rinkimuose į Seimą LSDP dalyvavo turėdama 16 759 narius, taigi maždaug 2 tūkst. partiečių daugiau nei dabar, o per pastaruosius metus prarado 173 narius.
Antroje vietoje, pagal partijos narių skaičių yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kuriai priklauso 11 133 nariai. Ši politinė jėga praėjusiuose Seimo rinkimuose dalyvavo turėdama 13 772 narius, o tai yra 2,6 tūkst. daugiau nei dabar.
Trečia didžiausia partija Lietuvoje yra Darbo partija, kuri turi 9357 narius. Ketvirta – Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) su 6775 nariais, penktas – Liberalų sąjūdis, deklaravęs 6708 narius.
