<h2>Metro pločio upelis išsiplėtė iki 20 metrų</h2>
<p>Kaip praneša Valstybinių miškų urėdija, Kaišiadorių rajone, Palapojės kaime, Paparčių girininkijoje staiga nugriuvo jau ne vieną dešimtmetį stovėjusi Lapojos upelio užtvanka. Tai buvo nežinomo savininko pastatyta užtvanka, menanti dar sovietmetį, mat atsirado maždaug prieš 60 metų. Ji buvo avarinės būklės.</p>
<p>Dėl netikėtai griuvusios užtvankos buvo užlieta aplink esančio miško dalis ir dalis miško kelio. Iš viso užlieta maždaug 10 ha ploto. Iki tol vidutiniškai 1 metro pločio buvęs Lapojos upelis šiuo metu išsiplėtė iki apie 20 metrų. Tiesa, į užlietą vietą operatyviai nuvykę Kaišiadorių savivaldybės atstovai ir miškininkai ją nuodugniai apžiūrėjo ir tikina, jog jokio pavojaus nėra, o pati situacija sėkmingai kontroliuojama.</p>
<p>VMU Trakų regioninio padalinio vadovas Vaidotas Pauželis mano, jog išsiliejęs vanduo greitai atslūgs, o tą rodo jau silpnėjanti upelio srovė. Tiesa, kokia bus patirta žala yra sunkoka vertinti. Aplink Lapojos upelį yra nusidriekusi iškirsta miško teritorija, kuri buvo palikta gyvajai raidai. </p>
<p>Paklaustas apie šią Kaišiadorių rajone susidariusią situaciją aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo:[1]</p>
<blockquote>
<p>Šiandienos situacija tik įrodo, kad dabartinė strategija užtvankų klausimu yra teisinga. Nekokybiškas užtvankas griauname ir to nesustosime daryti. Užtvankos ne tik užkerta kelią žuvų migracijai ir sveikai upių ekosistemai, tačiau kartu kelia grėsmę ir aplinkinėms teritorijoms.</p>
</blockquote>
<h2>Lietuvoje vis dar stovi daugybė nesaugių, sovietmečių statytų užtvankų</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kazuend-ccthplhmrzi-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<p>Kaišiadorių rajone stovėjusi maždaug 60 metų senumo ir nežinia kieno sukonstruota užtvanka anaiptol nėra vienintelė visoje Lietuvoje. Šiuo metu šalyje vis dar stovi apie 1,5 tūkst. užtvankų, o didelė jų dalis irgi statyta sovietmečiu. Negana to, jos neturi šeimininkų.</p>
<p>Deja, tokios užtvankos neretu atveju kelia problemų. Avarinės būklės užtvankos gali bet kada nugriūti. Be to, dalis tokių statinių netgi kenkia upių ekosistemoms. Todėl Aplinkos ministerija vienu iš savo tikslų nustatė savivaldybėms priklausančių ar bešeimininkių užtvankų išmontavimą. Tokiu būdu ne tik galima išvengti nesuplanuotų, niekieno neprižiūrimų, staigių užtvankų griūčių, bet ir sėkmingai atkuriamos natūralios upių vagos bei žuvų migracijos koridoriai.</p>
<p>Tikimasi, jog laiku užbaigus bešeimininkių užtvankų pripažinimo, nurašymo ir griovimo procesų aprašus, bus galima sėkmingiau vykdyti jų griovimo darbus. Dar iki šių metų pabaigos turėtų būti sukurtas finansinės paramos modelis, leisiantis savivaldybėms daug efektyviau ir greičiau dirbti šiuo aplinkai svarbiu klausimu.</p>
<h2>Užtvankos daro didžiulę žalą gamtai, o avarijos atveju – net ir žmonėms</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sven-hornburg-5wfph9-fnz8-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<p>Nepaisant to, jog Lietuvoje matyti užtvankas atrodo visiškai normalus dalykas, o 2 iš 5 Lietuvos gyventojų mano, kad jos nėra kenksmingos gamtai, tačiau realybė yra daug kartesnė. Užtvankos nuolat daro žalą gamtai[2] ir turėtų būti demontuojamos. Aplinkos ministerija aiškina:</p>
<blockquote>
<p>Stovinčiame vandenyje kaupiasi sąnašos, nyksta vandens gyvūnijos buveinės, žuvys negali įveikti dirbtinių kliūčių.</p>
</blockquote>
<p>Be to, verta atkreipti dėmesį, jog dėl vis prastėjančios užtvankų būklės Aplinkos ministerija sulaukia kreipimųsi iš įvairių institucijų ir organizacijų. Net trečdalis užtvankų kelia pavojų aplinkai ir žmonių saugumui. Įvykus avarijai, pasekmės gali būti išties didelės ir apimančios ne tik žmonių sveikatą, bet ir kultūros paveldą, ekonominę veiklą ir pačią aplinką.</p>
<p>Tad sutvarkyti šią ne vienerius metus besitęsiančią problemą yra išties būtina. Jei Aplinkos ministerijos planai bus vykdomi atsižvelgiant į numatytus laiko terminus, tikėtina, jog kitais metais užtvankų demontavimas vyks daug sparčiau ir paprasčiau.</p>
