Šalčininkų rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, gyventojai, pasienis ir naujienos

Kas yra Šalčininkų rajono savivaldybė

Šalčininkų rajono savivaldybė yra pietryčių Lietuvoje, prie Baltarusijos sienos, ilgame pasienio ruože į pietus nuo Vilniaus. Centras – Šalčininkai, kiti miestai – Eišiškės ir Baltoji Vokė, miesteliai – Dieveniškės, Jašiūnai, Turgeliai. Rajone veikia Šalčininkų pasienio kontrolės punktas ir Vilniaus–Lydos geležinkelis.

Tai vienas daugiakultūriškiausių Lietuvos regionų: 2011 m. surašymo duomenimis, lenkai sudarė apie 78 % gyventojų, lietuviai – apie 11 %, taip pat gyvena rusų ir baltarusių bendruomenės.

Šalčininkų skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Šalčininkai – rajonas su stabilia politine dauguma ir specifine ekonomika. 2023 m. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašas laimėjo 21 iš 25 tarybos vietų – didžiausią vienos partijos persvarą tarp visų savivaldybių; meru išrinktas Zdzislav Palevič. Demografiškai rajonas laikosi geriau nei dauguma pasienio regionų: per dešimtmetį gyventojų sumažėjo 9 %, 2025 m. atvykusiųjų ir išvykusiųjų skaičiai beveik susilygino, vaikų dalis (14,7 %) beveik lygi šalies vidurkiui (14,8 %).

Savivaldybės biudžeto struktūra neįprasta: ekonomikai skiriama vos apie 2 % išlaidų – mažiausiai Lietuvoje, o būstui ir komunaliniam ūkiui – beveik 14 % (ketvirta didžiausia dalis). Ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų čia mažiausiai iš visų savivaldybių, vidutinė alga – 51-a. Pasienio situacija su Baltarusija tiesiogiai veikia rajoną: 2025 m. rudenį uždarius pasienio punktus, Baltarusijoje įstrigo apie tūkstantis Lietuvos vilkikų.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Zdzislav Palevič (rinkimuose iškėlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga); prisiekė 2023 m. balandžio 12 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 21
• Darbo partija – 3
• Lietuvos socialdemokratų partija – 1

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Nuo 2016 m. gyventojų sumažėjo 9,0 % – nuo 32 525 iki 29 598. Tai švelnesnis nuosmukis nei daugumoje regionų savivaldybių, tačiau ryškesnis nei šalies vidurkis (–0,3 %); pagal pokytį savivaldybė užima 24-ą vietą tarp 60. Miestuose gyvena 38,2 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 14,7 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 19,1 % (šalyje – 21,9 %). 2025 m. savivaldybėje gimė 161 vaikas (5,4 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –234. Atvykusiųjų buvo daugiau nei išvykusiųjų: neto migracija siekė +12, iš jų vidaus migracijos saldo – –168.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 025 € (neto – 1 289 €). Tai 77 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 51-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 12,1 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 9,2 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 42-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). Prieš dešimtmetį, 2016 m., rodiklis buvo didesnis – 10,7 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruotas 1 631 bedarbis.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 758 ūkio subjektai – 25,6 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 8 596 samdomi darbuotojai, arba 290 tūkstančiui gyventojų. Darbo vietų čia gerokai mažiau nei gyventojų, todėl dalis žmonių dirba kaimyniniuose miestuose.

Rajono ekonomikoje svarbūs žemės ūkis, miškininkystė (miškai dengia apie 44 % ploto), transporto ir logistikos paslaugos pasienyje, smulkioji prekyba. Rūdninkų girioje plečiamas kariuomenės poligonas, susijęs su sąjungininkų pajėgų dislokavimu, todėl rajonui skiriama papildomų lėšų infrastruktūrai. Dalis gyventojų kasdien važinėja dirbti į Vilnių.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 73,4 mln. eurų pajamų – 2 478 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 43). Palyginti su 2021 m. (45,7 mln. eurų), pajamos išaugo 60 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 51,7 % pajamų, valstybės dotacijos – 42,9 %. Didelė dotacijų dalis rodo, kad savivaldybė labiau priklauso nuo valstybės skiriamų lėšų nei nuo savo gyventojų mokesčių.

Išlaidos 2025 m. siekė 72,6 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (46,3 %), socialinei apsaugai (16,5 %), būstui ir komunaliniam ūkiui (13,8 %).

Geografija ir gamta

Rytinė rajono dalis yra Ašmenos aukštumoje (aukščiausia vieta – 265 m ties Katkuškėmis), pietvakariuose – Eišiškių plynaukštė, vakaruose – Pietryčių lyguma. Teka Merkys su Šalčia, Gauja; ežerų tik keli. Didžiausias miškas – Rūdninkų giria; yra Dieveniškių istorinis regioninis parkas ir Merkio ichtiologinis draustinis.

Ribojasi su Vilniaus rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Raseinių rajono savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė.

Istorija

Šalčininkų kraštas istoriškai buvo Vilniaus krašto dalis, 1920–1939 m. – Lenkijos valdžioje. Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d., 1962 m. prijungtas prie Eišiškių rajono, o 1972 m. Eišiškių rajonas pervadintas Šalčininkų rajonu. 1995 m. įsteigta Šalčininkų rajono savivaldybė, 2009 m. – 110 seniūnaitijų. Eišiškės – senas miestas, garsėjęs prekyba ir daugiakultūre bendruomene.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – 13 seniūnijų. Didžiausia – Šalčininkų (apie 9,5 tūkst. gyventojų 2021 m.), toliau rikiuojasi Eišiškių ir Jašiūnų seniūnijos (po 3,5–3,8 tūkst.). Mažiausios – Dainavos, Akmenynės ir Poškonių.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Dieveniškių istorinis regioninis parkas – pasienio kilpa su senaisiais kaimais.
• Jašiūnų dvaras – klasicistinis Balinskių rūmų ansamblis.
• Rūdninkų giria – didžiulis miškų masyvas.
• Eišiškės ir Turgeliai – senieji miesteliai su bažnyčiomis.
• Merkio slėnis ir Šalčios pakrantės.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 13 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Vilniaus g. 49, LT-17116 Šalčininkai). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.