Gyventoja sako, kad bandymas laiku susimokėti mokestį virto biurokratiniu ratu
Kaišiadoryse gyvenanti moteris į 77 kreipėsi bandydama laiku susitvarkyti su nekilnojamojo turto mokesčiu. Pasak jos, noras sąžiningai deklaruoti ir sumokėti mokestį virto painiu ir papildomų išlaidų reikalaujančiu procesu.
Gyventoja pasakoja, kad jai priklauso komercinės, pramoninės paskirties nekilnojamasis turtas – sandėlis. Būtent dėl šios paskirties, anot moters, atsirado problema, apie kurią ji anksčiau net nebuvo susimąsčiusi.
„Atrodo, kad nori padaryti viską teisingai, bet sistema tau sako – pirmiausia dar susimokėk, kad apskritai galėtum mokėti mokestį“, – sakė skaitytoja.
Pramoninės paskirties turtui netaikomas masinis vertinimas, todėl Registrų centro svetainėje mokestinės vertės nepateikiamos
Moteris aiškina, kad jos turimam sandėliui netaikomas masinis nekilnojamojo turto vertinimas, kuris automatiškai atliekamas daugeliui gyvenamosios paskirties objektų. Dėl to mokestinė vertė nėra atnaujinama savaime ir pateikiama Registrų centro svetainėje.
„Man buvo paaiškinta, kad aš pati turiu užsakyti vertės perskaičiavimą. Be to, tai reikia daryti kas tris metus“, – pasakojo Kaišiadorių gyventoja.
Pasak jos, situaciją dar labiau apsunkino pasikeitusi tvarka.
„Anksčiau užtekdavo tą vertę atnaujinti kas penkerius metus. Dabar pagal naują tvarką tą reikia daryti kas trejus“, – teigė moteris.
Be mokestinės vertės neįmanoma deklaruoti ir susimokėti mokesčio
Skaitytoja pabrėžia, kad problema nėra pats mokestis ar jo dydis. Didžiausias paradoksas, anot jos, yra tai, kad be papildomai apmokamos paslaugos ji net negali pateikti deklaracijos.
„Man labai aiškiai pasakė – jei nėra galiojančios mokestinės vertės, aš net neturiu nuo ko skaičiuoti mokesčio. Kitaip tariant, negaliu jo net deklaruoti“, – sakė moteris.
Be pačios vertės perskaičiavimo paslaugos, pasak jos, papildomai tenka mokėti už nekilnojamojo turto registro išrašus ir duomenų paiešką.
„Galutinė suma susideda ne už turtą ir ne už kažkokią realią naudą, o tiesiog už popierius. Ir taip – kas trejus metus“, – piktinosi gyventoja.
Ką numato VMI ir Registrų centro nustatyta tvarka?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, fiziniai asmenys privalo teikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT711 ir nekilnojamo turto mokėti mokestį, jeigu jiems priklauso komercinės paskirties nekilnojamasis turtas – administraciniai, prekybiniai, paslaugų, gamybos ar kitos paskirties statiniai.
Deklaracija KIT711 už 2025 metus turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis sumokėtas iki 2026 m. vasario 17 d.[1]
Tuo metu Registrų centras nurodo, kad ne visiems objektams taikomas masinis vertinimas. Gamybos ir pramoninės paskirties statiniams mokestinė arba vidutinė rinkos vertė dažnai nustatoma individualiai, savininko iniciatyva. Ši paslauga yra mokama, taip pat papildomai apmokestinami registro išrašai ir paieška duomenų bazėje.
Be galiojančios mokestinės vertės duomenų nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimas nėra galimas.
Su tokia tvarka susiduria ne vienas komercinio ar pramoninio nekilnojamojo turto savininkas visoje Lietuvoje. Skirtingai nei gyvenamosios paskirties turtas, sandėliai, dirbtuvės ar gamybinės patalpos dažniau patenka į individualaus vertinimo kategoriją.
Tai reiškia, kad savininkams tenka ne tik pati mokestinė prievolė, bet ir papildomi administraciniai bei finansiniai kaštai, kurių nepatiria daugelis gyventojų, turinčių įprastą gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą.
77 primena, kad Registrų centras jau anksčiau buvo kritikuojamas dėl perteklinių administracinių reikalavimų gyventojams. Seimo kontrolierės atliktas tyrimas atskleidė atvejį, kai institucija iš žmonių reikalavo dokumentų, nors tokia praktika neatitiko administracinės naštos mažinimo principų. Tik po kontrolierės išvadų Registrų centras buvo priverstas supaprastinti tvarką ir atsisakyti dalies reikalavimų, kurie gyventojams kėlė papildomų kliūčių.
