Suprasti akimirksniu
  • Neeilinis muzikinis rekordas savaitgalį užfiksuotas Kaišiadoryse
  • Lietuvos kultūros sostinės festivalio metu fiksuotas ne vienas rekordas
  • Lietuvos kultūros sostinių idėja padeda skirti dėmesio regionams
Šaltiniai
Rekordas
Beveik 300 muzikantų atliko V. Kernagio dainą „Mūsų dienos kaip šventė“

Neeilinis muzikinis rekordas savaitgalį užfiksuotas Kaišiadoryse

Lietuvos kultūros sostinėje Kaišiadoryse šį savaitgalį buvo užfiksuotas neeilinis muzikinis rekordas. Savaitgalį vykusių kultūrinių renginių metu, būrys muzikantų atliko vieną populiariausių dainų šalyje.

Šeštadienį T. Matulionio aikštėje susirinkusi gausi grupė muzikantų – net 290 – vienu metu drauge atliko legendinę maestro Vytauto Kernagio dainą „Mūsų dienos kaip šventė“[1].
Šis prieš šešiolika metų Anapilin iškeliavusio V. Kernagio kūrinys buvo sukurtas pagal poetės Salomėjos Nėries eilėraštį tuo pačiu pavadinimu.

Muzikantai šį kiekvienam lietuviui žinomą kūrinį atliko pačiais įvairiausiais instrumentais: nuo tradicinių gitarų, iki mažų ukulėlių. Drauge su muzikantais grojo ir net 40 metų žmones groti gitara mokantis Gintaras Jakelis.

Lietuvos kultūros sostinės festivalio metu fiksuotas ne vienas rekordas

Savaitgalį Kaišiadoryse vyko didysis Lietuvos kultūros sostinės festivalis,„Kas čia daros?“, kurio metu netrūko muzikinių pasirodymų, įvairių pramogų bei edukacinių veiklų tiek vaikams, tiek ir suaugusiems, miestelio gyventojams bei svečiams[2].

Net kelias dienas trukusio renginio metu nuolat skambėjo muzikantų dainos ir melodijos, vyko tarptautinio chorų festivalio, kuriame dalyvavo daugiau kaip pusšimtis chorų, atidarymas.

Gausiuose festivalio programos koncertuose pasirodė ir žinomi šalies atlikėjai: „8 kambarys“, Jurgis Brūzga, Žilvinas Žvagulis, Inga Jankauskaitė su grupe, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Beissoul & Einius“, Monika Liu, Merūnas Vitulskis.

Netrūko ir kitų pramogų. Specialiame tarptautiniame čempionate varžėsi patys geriausi šakočių kepėjai, po atviru dangumi vyko kino festivalis „Sidabrinės gervės naktys 2024“.

Kaišiadoryse taip pat buvo įsikūręs riterių miestelis vyko jų turnyras ir parodomosios programos. Taip pat vyko spektaklių vaikams, Afrikos būgnų šou ir populiarieji Kaišiadorių kadriliai.

Norintiems gilesnės pažinties su Lietuvos kultūros sostine, renginio organizatoriai siūlė vykti į teatralizuotas ekskursijas „Nuo Chašaidaro iki Kaišiadorių“.

Jų metu dalyviai, sėdintys atviruose turistiniuose autobusuose, galėjo klausytis intriguojančių gido pasakojimų, taip pat vyko ir netikėti susitikimai su paslaptingais personažais.

Sugrįžus į miestelį, prie Kaišiadorių tvenkinių, kur festivalio dienų vakarais veikė šventinis fontanas, organizatoriai visus kvietė įminti Pažinimo pėdas. 

O sekmadienį, Tėvo dieną, buvo fiksuotas dar vienas rekordas. Per Kaišiadorių centrą buvo ištiestas net kelių šimtų metrų ilgio šventinis stalas.

Visiems susėdus su prie gėlėmis papuošto, šventės rėmėjų vaišėmis padengto šventinio stalo buvo išmatuota, kad jo ilgis – net 434 metrai. Būtent tiek metų dabar ir yra Kaišiadorims.
Aplink šį šventinį stalą bus sustatyta beveik pusantro tūkstančio kėdžių, o tai reiškia, kad stalas tapo pačiu didžiausias šventiniu stalu Lietuvoje.
Lietuvos kultūros sostine kasmet tampa skirtingas miestas. Marius Karotkis/Unsplash nuotrauka
Lietuvos kultūros sostine kasmet tampa skirtingas miestas. Marius Karotkis/Unsplash nuotrauka

Lietuvos kultūros sostinių idėja padeda skirti dėmesio regionams

Lietuvos kultūros sostinė yra nuo 2008 metų plėtojama iniciatyva, kurios metu – skiriamas vienas Lietuvos miestas ar mažesnis miestelis, kuriame planuojama rengti šalies svarbos kultūros renginius[3].

Tai yra plačiai žinomo renginio „Europos kultūros sostinė“ prototipas, skatinantis atkreipti dėmesį ne tik į Europos miestus, tačiau ir į regionus Lietuvoje. Lietuvos kultūros sostinę renka Kultūros ministerija.

Iniciatyvą stebintys ekspertai teigia, kad Lietuvos kultūros sostinių idėja regionams suteikia galimybę stiprinti kultūros tradicijas, profesionalaus meno prieinamumą ir sklaidą, plėtoti kultūrinį turizmą, plėsti kultūrinį gyvenimą, paskatinti naujas kūrybines iniciatyvas.

Pirmąja Lietuvos kultūros sostine 2008 m. paskelbti Zarasai. 2009 m. šį titulą gavo Plungė, 2010 m. – Ramygala, 2011 m. – Šilutė, 2012 m. – Anykščiai, 2013 m. – Palanga, 2014 m. – Panevėžys, 2015 m. – Žagarė, 2016 m. – Telšiai, 2017 m. – Klaipėda, 2018 m. – Marijampolė, 2019 m. – Rokiškis, 2020 m. – Trakai, 2021 m. – Neringa, 2022 m. – Alytus. Pernai Lietuvos kultūros sostine buvo Tauragė, kitais metais ja tapti turėtų Druskininkai.

Primename, kad du Lietuvos miestai yra tapę ir Europos kultūros sostinėmis: Vilnius ja tapo 2009 m., o laikinoji sostinė Kaunas – 2022 m.

avatar
Gabrielė Butkutė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
1.arrow_upward
Kaišiadorių aidai. Feisbuko įrašas Facebook.com
3.arrow_upward
Wikipedia. Lietuvos kultūros sostinė Wikipedia