Prienų rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, gyventojai, Nemuno kilpos ir naujienos

Kas yra Prienų rajono savivaldybė

Prienų rajono savivaldybė yra pietų Lietuvoje, abipus Nemuno: kairiakrantė dalis priklauso Suvalkijai, dešiniakrantė – Dzūkijai. Centras – Prienai, antras miestas – Jieznas, miesteliai – Balbieriškis, Veiveriai, Stakliškės, Pakuonis ir kiti. Rajonas beveik iš visų pusių apgaubia nedidelę Birštono savivaldybę, kuri iki 1999 m. buvo jo dalis.

Ties Prienais Nemunas daro didelę kilpą, o didelę rajono dalį užima Nemuno kilpų regioninis parkas.

Prienų skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Prienų rajonas išsiskiria stabilia darbo rinka: registruotas nedarbas (6,9 %) – aštuntas mažiausias šalyje, nors darbo vietų pačiame rajone nedaug (50-a vieta). Tikėtina, kad nemaža dalis gyventojų dirba Kaune, Alytuje ar Birštone – rajonas yra patogi gyvenamoji vieta tarp šių miestų. 2025 m. atvykusiųjų ir išvykusiųjų skaičiai beveik susilygino.

Per dešimtmetį gyventojų sumažėjo beveik 13 %, pensinio amžiaus žmonių dalis viršija šalies vidurkį. Savivaldybė švietimui skiria apie 44 % išlaidų – 16-a didžiausia dalis. 2023 m. rinkimuose socialdemokratų sąrašas laimėjo 12 iš 25 tarybos vietų, meru išrinktas Alvydas Vaicekauskas.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Alvydas Vaicekauskas (rinkimuose iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija); prisiekė 2023 m. balandžio 20 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Lietuvos socialdemokratų partija – 12
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 5
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 3
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 2
• Lietuvos regionų partija – 2
• Krikščionių sąjunga – 1

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė neteko daugiau nei dešimtadalio gyventojų: 2016 m. pradžioje jų buvo 27 697, 2026 m. – 24 192 (–12,7 %). Pagal gyventojų pokytį tai 35-a vieta iš 60, kai visos šalies gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo tik 0,3 %. Miestuose gyvena 40,0 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 13,3 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 25,3 % (šalyje – 21,9 %). 2025 m. savivaldybėje gimė 124 vaikai (5,1 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –311. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –10, iš jų vidaus migracijos saldo – –124.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 082 € (neto – 1 318 €). Tai 80 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 43-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 8,8 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 6,9 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 8-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). 2016 m. jis buvo panašus – 6,8 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 935 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 892 ūkio subjektai – 36,9 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 6 364 samdomi darbuotojai, arba 263 tūkstančiui gyventojų. Darbo vietų čia gerokai mažiau nei gyventojų, todėl dalis žmonių dirba kaimyniniuose miestuose.

Rajono ekonomikoje svarbūs žemės ūkis, maisto pramonė (Stakliškėse gaminamas tradicinis lietuviškas midus), medienos perdirbimas ir paslaugos. Pociūnų aerodromas – Lietuvos sklandymo centras, traukiantis aviacijos sporto mėgėjus. Turizmą skatina Nemuno kilpų regioninis parkas ir artimas Birštono kurortas.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 61,7 mln. eurų pajamų – 2 551 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 30). Palyginti su 2021 m. (36,6 mln. eurų), pajamos išaugo 69 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 48,1 % pajamų, valstybės dotacijos – 39,7 %.

Išlaidos 2025 m. siekė 64,4 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (44,1 %), socialinei apsaugai (18,3 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (9,0 %).

Geografija ir gamta

Didesnioji rajono dalis yra Nemuno vidurupio plynaukštėje; šiaurės vakaruose kyla Veiverių, pietuose – Šilavoto kalvagūbris, rytuose – Dzūkų aukštuma su aukščiausia vieta – Gedanonių kalnu (257 m). Teka Nemunas su Peršėke, Verkne ir Jiesia, telkšo apie 30 ežerų (didžiausi – Veršiukas, Guostus, Jiezno, Kašonių, Alšia). Miškai dengia apie 27 % ploto, didžiausi – Prienų šilas ir Balbieriškio miškas; Nemuno slėnyje išlikę sengirių su itin aukštais medžiais.

Ribojasi su Birštono savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė, Marijampolės savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Kelmės rajono savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė, Jurbarko rajono savivaldybė, Anykščių rajono savivaldybė.

Istorija

Prienų rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d., 1962 m. prie jo prijungtas Jiezno rajonas. 1966 m. Birštonas tapo respublikinio pavaldumo miestu ir atsiskyrė, o 1999 m. naujai Birštono savivaldybei perduota ir Birštono seniūnija. Veiveriuose XIX a. veikė mokytojų seminarija, parengusi daug Lietuvos tautinio atgimimo šviesuolių, o Jiezne išliko Pacų giminės dvaro ir bažnyčios paveldas. 1995 m. įkurta Prienų rajono savivaldybė.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – devynios seniūnijos. Prienų seniūnijoje gyvena apie 9,7 tūkst. žmonių, toliau rikiuojasi Veiverių, Jiezno, Balbieriškio ir Stakliškių seniūnijos; mažiausia – Naujosios Ūtos.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Nemuno kilpų regioninis parkas – apžvalgos aikštelės virš Nemuno, pažintiniai takai.
• Pociūnų aerodromas – sklandymo ir aviacijos renginiai.
• Jieznas – Šv. Mykolo Arkangelo ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, dvaro parkas.
• Veiveriai – miestelis, kuriame XIX a. veikė mokytojų seminarija.
• Prienų šilas ir Nemuno krantinė Prienuose.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 9 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Laisvės aikštė 12, LT-59126 Prienai). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.