Raseinių rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, gyventojai, Šiluva, Ariogala ir naujienos

Kas yra Raseinių rajono savivaldybė

Raseinių rajono savivaldybė yra Lietuvos vidurio vakarinėje dalyje, Žemaitijos etnografiniame regione, nors administraciškai priklauso Kauno apskričiai. Centras – Raseiniai, antras miestas – Ariogala, miesteliai – Šiluva, Betygala, Girkalnis, Kalnujai, Lyduvėnai, Nemakščiai, Viduklė ir Žaiginys.

Per rajoną eina A1 magistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda, todėl Raseiniai ir Ariogala – svarbūs pakelės centrai keliaujantiems į pajūrį. Plotu (apie 1 575 km²) tai dvyliktas pagal dydį Lietuvos rajonas.

Raseinių skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Raseinių kraštas – Lietuvos katalikų piligrimystės centras: Šiluvos šventovė kasmet rugsėjį sutraukia dešimtis tūkstančių maldininkų per Šilines. Tačiau rajono ekonomika ir demografija sunkesnės: per dešimtmetį gyventojų sumažėjo beveik 17 %, registruotas nedarbas (10,3 %) – dešimtas didžiausias šalyje, o socialinei apsaugai tenka apie 20 % išlaidų – dešimta didžiausia dalis.

Ekonomikai, priešingai, skiriama vos apie 8 % biudžeto – viena mažesnių dalių, nors rajonas didelis ir jo kelių tinklas platus. Politinis žemėlapis margas: 2023 m. Tėvynės sąjunga gavo 7, socialdemokratai – 6, valstiečiai – 5 vietas, o meru išrinktas valstietis Arvydas Nekrošius.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Arvydas Nekrošius (rinkimuose iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga); prisiekė 2023 m. balandžio 20 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 7
• Lietuvos socialdemokratų partija – 6
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 5
• Lietuvos regionų partija – 2
• Politinis komitetas „Tau, kraštieti!“ – 2
• Darbo partija – 2

VRK sąraše šiuo metu nurodyti 24 tarybos nariai – vienas mandatas laikinai neužimtas arba perduodamas kitam sąrašo kandidatui.

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė neteko daugiau nei dešimtadalio gyventojų: 2016 m. pradžioje jų buvo 34 816, 2026 m. – 28 995 (–16,7 %). Pagal gyventojų pokytį tai 43-a vieta iš 60, kai visos šalies gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo tik 0,3 %. Miestuose gyvena 40,9 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 12,8 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 25,6 % (šalyje – 21,9 %). 2025 m. savivaldybėje gimė 166 vaikai (5,7 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –318. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –153, iš jų vidaus migracijos saldo – –239.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 108 € (neto – 1 331 €). Tai 81 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 38-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 11,3 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 10,3 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 51-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). 2016 m. jis buvo mažesnis – 9,0 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 1 727 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 985 ūkio subjektai – 34,0 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 8 571 samdomas darbuotojas, arba 296 tūkstančiui gyventojų. Darbo vietų čia gerokai mažiau nei gyventojų, todėl dalis žmonių dirba kaimyniniuose miestuose.

Rajono ekonomikoje vyrauja žemės ūkis (žemdirbystės plotai užima apie 63 % teritorijos), maisto ir medienos perdirbimas, smulkusis verslas ir paslaugos keliautojams prie A1. Ties Ariogala 2026 m. įrengiama beveik 1,5 mln. eurų vertės moderni poilsio aikštelė magistralėje. Turizmą skatina Šiluva ir Dubysos regioninis parkas – 2025 m. apgyvendinimo įstaigose apsistojo apie 18,5 tūkst. svečių.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 69,8 mln. eurų pajamų – 2 407 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 47). Palyginti su 2021 m. (44,3 mln. eurų), pajamos išaugo 57 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 49,1 % pajamų, valstybės dotacijos – 39,6 %.

Išlaidos 2025 m. siekė 72,6 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (41,0 %), socialinei apsaugai (20,4 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (7,7 %).

Geografija ir gamta

Didžioji rajono dalis yra Rytų Žemaičių plynaukštėje, pietuose paviršius leidžiasi į Nemuno žemupio žemumą; aukščiausia vieta – 167 m Kryžkalnio apylinkėse, žemiausia – 30 m Dubysos pakrantėje. Teka Dubysa su Kirkšnove, Gynėve ir Lukne, Šešuvies, Šaltuonos ir Mituvos aukštupiai; ežerų beveik nėra, tvenkinių – 14. Miškingumas – apie 21 %, didžiausi miškai – Lapkalnio-Paliepių, Šiluvos-Papušynio ir Žalpių.

Ribojasi su Jurbarko rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Tauragės rajono savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Kaišiadorių rajono savivaldybė, Šalčininkų rajono savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė.

Istorija

Raseiniai minimi nuo XIII a. ir šimtmečius buvo Žemaičių seniūnijos bei Raseinių pavieto centras. Šiluva garsėja 1608 m. aprašytu Švč. Mergelės Marijos apsireiškimu, kurį pripažino Katalikų Bažnyčia; 1993 m. Šiluvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Raseinių rajonas sudarytas 1950 m., 1962 m. prie jo prijungtas Ariogalos rajonas, 1995 m. įkurta Raseinių rajono savivaldybė.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – 12 seniūnijų. Raseinių miesto seniūnijoje gyvena apie 9,9 tūkst. žmonių; Raseiniai ir Ariogala turi atskiras miesto ir apylinkių seniūnijas. Didesnės kaimiškosios – Viduklės ir Šiluvos, mažiausia – Kalnujų. Pagojukų seniūnija administruojama iš Kaulakių, Paliepių – iš Sujainių.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Šiluvos šventovė – Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika ir Apsireiškimo koplyčia.
• Dubysos regioninis parkas – Dubysos slėnis, Ariogalos apylinkės, piliakalniai.
• Raseinių paminklas „Žemaitis“ ir Raseinių bažnyčia miesto centre.
• Kryžkalnis – memorialas ir sankryža prie A1.
• Betygala ir Girkalnis – senieji miesteliai su bažnyčiomis.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 12 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (V.Kudirkos g. 5, 60150 Raseiniai). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.