Pensijų fondas prarado 2 mlrd. eurų investavęs į JAV bankus
Didžiausias Švedijos pensijų fondas „Alecta“ prarado solidžią sumą pinigų, kurią į fondą sunešė ne kas kita, o Švedijos gyventojai, jame kaupiantys pinigus pensijai. Kaip aiškino laikinai fondo vadovės pareigas einanti Katarina Thorslund, taip nutiko dėl nesėkmingų investicijų į JAV nišinius bankus – Silicio slėnio banko patronuojančią SVB „Financial Group“, „First Republic Bank“ ir „Signature Bank“.
„Kad būtų aišku, investicijos į JAV bankus žlugo ir mes neturėjome atsidurti toje vietoje“, – sakė K. Thorslun.
„Mes galime ir turime dirbti geriau ir aš puikiai suprantu, kad klientai ir stebėtojų taryba yra nusivylę, pikti ir susirūpinę“, – sakė K. Thorslund ir pridūrė, kad į šį pinigų praradimą pensijų fondas žiūri itin rimtai.
Vis dėlto pensijų fondo vadovė sako, kad nuostoliai nėra tokie jau reikšmingi – pensijų fondas valdo net 1,2 trilijono Švedijos kronų ( 116 milijardus dolerių), tad praganyti 2 milijardai esą neturi kelti pensijų kaupėjams jokio susirūpinimo[1].
Milijoninius nuostolius patiria ir kiti pensijų fondai visame pasaulyje
Ohajo valstybinis mokytojų pensijų fondas atskleidė, kad prarado milijonus turėdamas daugiau nei 27 milijonus dolerių Silicio slėnio banko akcijų prieš bankui žlugus.
Ohajo valstijos mokytojų pensijų sistema nurodė, kad šios akcijos sudarė nedidelę jos visų akcijų dalį – 0,03 proc. viso fondo, kurio turtas 2022 m. birželio mėn. buvo didesnis nei 88,8 mlrd. dolerių. Pareiškime patvirtinta, kad bankas neturėjo „Signature“ ar „Silvergate“ bankų akcijų, kurios pastarosiomis savaitėmis žlugo.
Kalifornijos valstybinių darbuotojų pensijų sistema, apimanti 1,5 milijono žmonių, taip pat atskleidė, kad ji turėjo maždaug 67 milijonus dolerių vertų akcijų Silicio slėnio banke ir 11 milijonų dolerių vertų akcijų Signature banke[2].
Pensijos sulaukusieji iš fondų gauna mažiau nei į juos įnešė
Buvęs Jungtinės Karalystės vyriausybės pensijų ministras perspėja apie „didžiulius nuostolius“ šiemet į pensiją išeinantiems pensininkams, o dideli paslaugų teikėjai vyresniems klientams sako, kad jų lėšos per pastaruosius 12 mėnesių sumažėjo 2 proc. ar daugiau.
Nuostoliai patiriami nepaisant to, kad Jungtinės Karalystės FTSE 100 akcijų rinkos indeksas pastarosiomis savaitėmis pasiekė rekordines aukštumas.
Paaiškėjo, kad daugelis šiais metais į pensiją išeinančių darbuotojų buvo iš tikrųjų pervesti į vyriausybės obligacijas, kurių vertė dramatiškai nukrito, Anglijos bankui padidinus palūkanų normas.
68 metų Neilas Brownas, gyvenantis netoli Obano Škotijoje, buvo sukrėstas, pamatęs savo naujausią pensijos įvertinimą iš „Aviva“, kurioje kaupė pensijai.
Neseniai gavęs savo naujausią „Aviva“ pensijų fondo ataskaitą jis sunerimo pamatęs, kad jo fondo vertė 2022 m. sumažėjo 20 proc., o po to, kai 2021 m. sumažėjo 4 proc. Taigi visumoje jo padėtis pablogėjo 24 proc. per dvejus metus.
„Prieš kelerius metus „Aviva“ savo metiniame pranešime pažymėjo, kad man artėjant pensiniam amžiui, mano pensija buvo perkeliama į saugesnes investicijas (investavimo į gyvenimo būdą programą)“, – prisimena jis. N. Brownui buvo pasakyta, kad tai reiškia, kad „jūsų pensijų fondas yra perkeltas iš fondų, turinčių didesnį poveikį akcijų rinkai, į atsargesnes investicijas. Tai padeda sumažinti jūsų riziką dėl akcijų rinkos svyravimų.“
„Aviva“ tai padarė ne viena. Apskaičiuota, kad, kalbant apie didelius paslaugų teikėjus, apie 10 mlrd. pensijoms sukauptų svarų yra priskiriami „apsaugotoms“ investicijoms.
Tačiau blogiausiais atvejais šie fondai per 2022 m. prarado beveik 40 % savo vertės[3].
Lietuviai ir toliau verčiami kaupti II pensijų pakopoje
Nors akivaizdu, kad daugybė pensijų fondų visame pasaulyje turi nemažai problemų, lietuviai ir toliau prievarta yra verčiami mokėti tokiems fondams, iš kurių kaupimo nėra galimybės pasitraukti. Opozicijai nusprendus kreiptis į šalies Konstitucinį teismą dėl esamos antrosios pakopos pensijų kaupimo tvarkos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateikė siūlymus, kaip sistemą būtų galima patobulinti.
Projekte nebuvo numatyta galimybė atsisakyti šio kaupimo visiems to norintiems, tačiau net ir su mažesniais pasiūlymais bent kiek sušvelninti kaupimo reikalavimus, valdantieji nesutinka.
O kol seimūnai tariasi ir niekaip nesusitaria, II pakopos pensijų fondo įkaitais yra apie 1,4 mln. piliečių.
Jau kaupiantieji pensijai kaupimo atsisakyti negalės
Kaip patikslino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijos skyriaus atstovai, ministerija visgi nesiūlo nustatyti galimybės dalyviams atsisakyti kaupimo.
Šioje pakopoje pinigus kaupia 1,4 milijonai lietuvių, ir didžioji dalis jų atsisakyti kaupimo ir atsiimti sukauptų pinigų negali.
Tiesa, tie, kurie turi sukaupę iki 10 807 eurų, galės apsispręsti, kaip tuos pinigus jie atgaus – ar periodiškai kas mėnesį išmokant dalį sumos, ar atsiimti visus vienu kartu.
Tie, kurie yra sukaupę daugiau kaip 10 807 eurus, pasirinkimo laisvės nebeturės, nes įstatymiškai asmenys, sukaupę 10 000 eurų, jau privalo įgyti anuitetą (periodinę pastovaus dydžio išmoką gyventojui tam tikrą laikotarpį arba iki gyvos galvos).
Pensinį amžių didina, gyventojai nesutinka ir masiškai protestuoja
Tačiau kalbant apie pensijas, bėda po vieną nevaikšto. Ne tik kad nestabilūs ir vis mažiau patikimi rodosi pensijų kaupimo fondai, bet ir valstybės, panašu, sunkiai randa pinigų, kurių ateityje reikės pensijoms.
Tarptautiniai ekspertai laikosi pozicijos, kad pensinis amžius Lietuvoje turi būti ilginamas iki 72 metų, kitaip šalis susidurs su katastrofa. Teigiama, kad jau po kelerių metų pajusime menkstančio gimstamumo botagą – visuomenė sensta, o pakankamai dirbančiųjų ir mokančių socialinio draudimo įmokas nėra.
Svarstomi ir keli galimi Lietuvai scenarijai – teks arba gerokai kelti mokesčius, peržiūrėti pensijų dydžius, arba priimti imigrantus.
Ne visi ir gali dirbti iki tol, kol nuo galvos nuslenka paskutinis žilas plaukas, ne visų darbovietės tą ir leidžia. Todėl ir reikalingas pensinio amžiaus rėžis – kriterijus, į kurį atsižvelgiant asmuo jau gali išeiti užtarnauto poilsio ir gauti iš valstybės per ilgą laiką užsidirbtą pensiją. „Sodros“ direktorės Julitos Varanauskienės teigimu, šiuo metu Lietuvos pensijų sistema save išlaiko, tačiau jau po kelerių metų gali būti susidurta su iššūkiais, kai pradės trūkti lėšų pensijoms[4].
Tuo tarpu Prancūzijoje visgi priėmus sprendimą didinti pensinį amžių, vilnija protestai. Panašu, kad žmonės visai nenori arti visą gyvenimą tam, kad kelis metus pasidžiaugtų pensija – oria senatve ir nesupranta, kaip galima nukelti pensinį amžių, kai su kiekvienais metais žmonėms dirbti realiai darosi vis sunkiau.
Prancūzijos devynių narių Konstitucinė Taryba pritarė pagrindinėms reformos nuostatoms, įskaitant pensinio amžiaus padidinimą nuo 62 iki 64 metų, ir nusprendė, kad reformos teisės aktas neprieštarauja įstatymams.
Po teismo sprendimo nepatenkinti Prancūzijos piliečiai išėjo į gatves.
Kaip praneša Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“, per protestus, kurių metu policija buvo priversta naudoti ir ašarines dujas, buvo suimta mažiausiai 112 žmonių.
