Siūlymai atlaisvinti kaupimo pančius pritarimo nesulaukė
Opozicijai nusprendus kreiptis į šalies Konstitucinį teismą dėl antrosios pakopos pensijų kaupimo tvarkos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateikė siūlymus, kaip sistemą būtų galima patobulinti.
Projekte nebuvo numatyta galimybė atsisakyti šio kaupimo visiems to norintiems, tačiau net ir su mažesniais pasiūlymais bent kiek sušvelninti kaupimo reikalavimus, valdantieji nesutiko.
Už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos frakcijos atstovų siūlymo sušvelninti II pakopos pensijų kaupimo įstatymą po pateikimo balsavo – 32, prieš – 26, susilaikė – 27 Seimo nariai[1], tad II pakopos pensijų fondo įkaitais taip ir liko apie 1,4 mln. piliečių.
Siūlė pakartotinai į pensijų kaupimo sistemą traukti tik vieną kartą
O Lietuvos piliečių bėdos dėl pensijų kaupimo prasidėjo nuo 2019 m., kai įsigaliojo automatinis gyventojų įtraukimas į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą.
Tada buvo nustatyta, kad asmenys, įtraukti į pensijų kaupimą atitinkamais metais, turi teisę apsispręsti per pusę metų, ar jie nori dalyvauti pensijų kaupime.
Ministerija siūlo šį terminą naujai įtrauktiems dalyviams pratęsti dar trimis mėnesiais – kitaip tariant, numatyti papildomą laikotarpį, kuomet jau pradėjus mokėti pensijų įmokas būtų galima kreiptis dėl atsisakymo kaupti ir įmokų susigrąžinimo.
Siūlymuose buvo nurodomas pakeitimas, kad nuo 2019 metų į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą įtraukti gyventojai, atsisakę dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiami tik vieną kartą.
2020 metais įtrauktiems ir dalyvauti atsisakiusiems asmenims, šiemet įtraukimas būtų kartojamas paskutinį kartą.
Jei gyventojas ir po pakartotinio įtraukimo į sistemą išreikštų norą stabdyti dalyvavimą pensijos kaupimo sistemoje, daugiau jis į ją įtraukiamas nebebūtų[2].
Jau kaupiantieji pensijai kaupimo atsisakyti negalės
Kaip patikslino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijos skyriaus atstovai, ministerija visgi nesiūlo nustatyti galimybės dalyviams atsisakyti kaupimo.
Šioje pakopoje pinigus kaupia 1,4 milijonai lietuvių, ir didžioji dalis jų atsisakyti kaupimo ir atsiimti sukauptų pinigų negali.
Tiesa, tie, kurie turi sukaupę iki 10 807 eurų, galės apsispręsti, kaip tuos pinigus jie atgaus – ar periodiškai kas mėnesį išmokant dalį sumos, ar atsiimti visus vienu kartu.
Tie, kurie yra sukaupę daugiau kaip 10 807 eurus, pasirinkimo laisvės nebeturės, nes įstatymiškai asmenys, sukaupę 10 000 eurų, jau privalo įgyti anuitetą (periodinę pastovaus dydžio išmoką gyventojui tam tikrą laikotarpį arba iki gyvos galvos).
Kontroliuoja, kokiu būdu pensininkai galės atsiimti savo pinigus
Kuriozinė situacija yra ta, kad šiuo metu senjorai, kaupę II pensijų pakopoje, ir sukaupę daugiau kaip 5,4 tūkst. eurų, visos sumos, vienu kartu atsiimti jos negali.
Valstybė neduoda pasirinkimo ir verčia žmones tenkintis periodinėmis nedidelėmis išmokomis, kai senjorai savo ruožtu gali turėti kitokių norų ir planų.
Tarkime, sukaupti pinigai būtų reikalingi būsto remontui, sveikatos priežiūrai ir panašiai.
Į LRT „GIRDI“ kreipęsis vilnietis Arvydas prieš porą metų tapo pensininku. Dar būdamas darbingo amžiaus vyras kurį laiką santaupas kaupė antrojoje pensijų pakopoje.
Sukauptos beveik 6,5 tūkst. eurų sumos atsiimti jis negali, nors, kaip teigia, energijos krizės ir aukštų kainų kontekste šie pinigai kaipmat pasitarnautų. Arvydas sako, kad jis mieliau visą antroje pensijų pakopoje sukauptą sumą atsiimtų iškart ir, pavyzdžiui, investuotų į efektyvesnį šildymo katilą ar namo renovaciją[3].
Pensijai kaupia… jau būdami pensijoje
Dar vienas II pakopos pensijų paradoksas tas, kad pensijos jau sulaukę asmenys, kurie toliau dirba ir savo sukauptų lėšų renkasi nenaudoti, turi jas kaupti ir toliau.
Kitaip tariant, kiekvieną mėnesį iš pensijos sulaukusio asmens nurašomos įmokos pensijų fondui.
Maža to, pensininkams net neleidžiama nutraukti sutarties ir sustabdyti kaupimo.
Į „Delfi“ besikreipusi senjorė Marija – viena iš tokios lietuviškos pensijos sistemos įkaičių.
„Lapkritį iš darbdavio už spalio mėnesį gavau atsiskaitymo lapelį ir pamačiau, kad man vėl nuskaičiuoja dalį atlyginimo į pensijų fondą, nes buvau metams sustabdžiusi kaupimą. Už spalį nuskaičiavo 63 eurus, lapkritį – 80 eurų, o gruodį – vėl 63 eurus“, – stebisi pašnekovė. Ji teigia nebenorinti toliau tęsti kaupimo, bet yra priversta[4].
A. Širinskienė pripažino, kad patvirtinę pensijų kaupimo reformą, paliko krūvą klaidų
2018-ųjų birželį pensijų kaupimo reforma buvo patvirtinta valdančiųjų „valstiečių“ balsais. Tačiau, pasak buvusios „valstietės“, dabar Seimo Lietuvos regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės, nuo to laiko daug kas pasikeitė, klaidas reikia pripažinti ir ištaisyti.
„Kai kuri teorinį modelį, tai gali atrodyti gražiai ir mes tuomet buvome užtikrinti ir patikinti, kad visus žmones pakvies ir informuos laiškai, žmonės turės realią galimybę atsisakyti kaupimo. Dabar aiškėja spragos, kad laiškų įteikimas vyksta taip, kad žmogus apie laišką nesužino, o sužino, kad yra įtraukiamas ir nuskaičiuojami pinigai. Kitas dalykas, tokios ekonominės situacijos L. Kukuraičio laikais buvo neįmanoma suprognozuoti. Tuo metu nebuvo nei pandemijos, nei ekonominės krizės ir kitų pokyčių, kurie lemia ir tam tikrą indėlių nuvertėjimą, dėl ko, aš manau, neapsimoka kaupti <…>. Bet visi padaro reguliavimo klaidų, laikas tas klaidas parodo <…>, yra protinga jas pripažinti“, – teigė A. Širinskienė[5].
