Dirbančiųjų bus gerokai mažiau nei pensininkų
Tarptautiniai ekspertai laikosi pozicijos, kad pensinis amžius Lietuvoje turi būti ilginamas iki 72 metų, kitaip šalis susidurs su katastrofa. Teigiama, kad jau keleto metų bėgyje pajusime menkstančio gimstamumo botagą – visuomenė sensta, o pakankamai dirbančiųjų ir mokančių socialinio draudimo įmokas nėra.
Svarstomi ir keli galimi Lietuvai scenarijai – teks arba gerokai kelti mokesčius, peržiūrėti pensijų dydžius, arba priimti imigrantus. Tuo tarpu žmonės vis menkiau pasitiki ir pensijų fondais, todėl ir vėl prabilta apie galimybę pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų kaupimo.
Noras dirbti iki pat „grabo lentos“, deja, aplanko tikrai ne visus. Ne visi ir gali dirbti iki tol, kol nuo galvos nuslenka paskutinis žilas plaukas, ne visų darbovietės tą ir leidžia. Todėl ir reikalingas pensinio amžiaus rėžis – kriterijus, į kurį atsižvelgiant asmuo jau gali išeiti užtarnauto poilsio ir gauti iš valstybės per ilgą laiką užsidirbtą pensiją. Tačiau vis garsėjančios kalbos apie ilginamą pensinį amžių neramina – juk jau dabar darbo rinka vis labiau „jaunėja“, tai kur teks dėtis senjorams, kuriems dar nesuėjo 72-eji, bet kurie jau susiduria su iššūkiais atliekant darbines užduotis?
Neramina ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozės – nuo 65 m. žmonių dalis tarp visų šalies gyventojų padvigubės[2]. Taigi, darbingo amžiaus gyventojų, mokančių mokesčius, skaičius mažės, o vyresnio amžiaus asmenų, kuriems reikės mokėti pensijas, bus vis daugiau. Todėl nuogąstaujama, kad pensijų mokėjimui gali pritrūkti viešųjų pinigų.
„Sodros“ direktorės Julitos Varanauskienės teigimu, šiuo metu Lietuvos pensijų sistema save išlaiko, tačiau jau po kelerių metų gali būti susidurta su iššūkiais, kai pradės trūkti lėšų pensijoms.
Pensinį amžių norima prailginti iki 72 metų
Tuo tarpu norint ir toliau išlaikyti „sveiką“ Lietuvos pensinę sistemą, reikės ilginti pensinį amžių. Jau nuo 2026 metų planuojama pensinį amžių ilginti iki 65 metų, o vėliau – ir dar daugiau.
Pasak J. Varanavičienės, kitos išeities be pensinio amžiaus ilginimo nebėra, mat veiksmų nesiėmus jau dabar kasmet turėtume 3 tūkst. daugiau pensininkų.
Todėl jeigu situacija ir toliau nesikeis, „Sodros“ vadovės tvirtinimu, norint išlaikyti atitinkamo dydžio pensiją, reikės ieškoti arba kitų finansavimo šaltinių, arba peržiūrėti lūkesčius pensijų dydžiui.
EBPO ekspertų siūlymu, Lietuvoje turėtų būti ilginamas pensinis amžius. Europos Komisija net pamodeliavo, kad nepriimant jokių sprendimų, pensinis amžius Lietuvoje turėtų būti apie 72 metus.
Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad EBPO siūlo pensinį amžių sieti su tikėtina gyvenimo trukme. Visgi, pasak parlamentaro, tikėtina sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje yra ženkliai mažesnė už tikėtiną gyvenimo trukmę[2].
Tarp siūlymų kaip gelbėti Lietuvą – ir imigrantų įsileidimas
J. Varanavičienė teigė, kad yra ir kelios alternatyvos kaip galima spręsti šias bręstančias didžiules socialines problemas. Viena iš jų yra pensinio amžiaus ilginimas taip laikinai sustabdant pensijų gavėjų skaičių. Kita – darbingo amžiaus žmonių imigracijos skatinimas.
Visgi, pasirinkus pastarąjį būdą, gali nepavykti išvengti ir iššūkių, mat imigruojantys žmonės dažnai keliauja su šeimomis, kurioms esą neretai prireikia socialinės pagalbos ir kitų išlaidų.
Tarp gyventojų pensinio amžiaus ilginimas vertinamas labai įvairiai: iš vienos pusės suprantama, kad kitos išeities nėra ir visą gyvenimą triūsę senjorai nusipelno poilsio. O kiti teigia, kad imigrantų įsileidimas galbūt nėra pati blogiausia išeitis iš visų galimų. Žinoma, kalbant apie išsilavinusius ir jaunus specialistus, o ne „basakojus ekonominės naudos ieškotojus“.
Dar kiti svarstė, kad Lietuva jau galėtų imtis gimstamumo didinimo, tačiau turėtų būti panaudotas kadaise taikytas modelis, kai išėjusi dekretinių atostogų moteris gaudavo padorias išmokas pagal savo atlyginimą. Tačiau valstybei pasirodė, kad toks modelis kainuoja per brangiai, todėl jo buvo atsisakyta.
Žmonės jaučiasi apgauti ir nori trauktis iš pensijų fondų
Dabar itin populiarus pensijų kaupimo ir vadinamo „investavimo“ fenomenas kyla į paviršių kaip dar viena afera, naudinga ne žmogui, bet tokių fondų valdytojams. Priverstinai įtraukti į pensijų kaupimo fondus vos pradėję dirbti gyventojai jaučiasi apgauti – pensijų fondų svertinė grąža – neigiama, infliacija – milžiniška, o vietoje to, kad gyventi geriau būtent dabar, sumokėti pinigai tiesiog įšaldomi ateičiai, kurios galbūt dalis nė nesulauks.
Atsižvelgdamas į didėjantį žmonių pasipiktinimą pensijų fondais, socialdemokratas Gintautas Paluckas jau pavasarį ketina teikti pataisą, kurioje būtų numatomos galimybės žmonėms pasitraukti iš pensijų fondų[4].
Anot parlamentaro, šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais antros pakopos fondų investicijų bendra svertinė grąža buvo neigiama ir siekė -13,8 proc., tuo tarpu trečios pakopos grąža buvo -13,37 proc.
G. Paluckas įsitikinęs, kad lyginant fondų grąžą, ją svarbu lyginti ir su „Sodros“ rezultatais, o štai atskaičiavus infliacijos efektą matyti, kad „Sodros“ grąža lenkia privačius pensijų fondus. Ir, kad ir kaip dabar populiaru būtų iš visų pakampių absoliučiai visiems be išeities siūlyti rinktis pensijų fondus, pasak politiko, gaunantiems minimalias arba arti minimalių pajamas, to daryti neapsimoka, nes jų sumokamos įmokos – gana mažos, o tuo tarpu atskaitymai – dideli.
Patys gyventojai teigia norintys pasitraukti iš pensijų fondo, mat sukauptus pinigus dabar galėtų panaudoti infliacijai amortizuoti. Pavyzdžiui, galėtų padengti dalį būsto paskolos, juk dabar palūkanos auga it ant mielių.
Bet ne, fondų valdytojai rodo riebią špygą ir prašo laukti ateities, kuri gali ir neateiti, o skanesnio kąsnio juk norisi šiandien.
Neigiamą pensijų fondų grąžą lėmė geopolitinės įtampos
Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių skyriaus vadovas Audrius Šilgalis patvirtino, kad išties šiemet buvo susidurta su neeiline situacija, kai per devynis šių metų mėnesius antrosios pakopos pensijų fondai fiksavo neigiamas grąžas[4]. To priežastys – Rusijos karas prieš Ukrainą, aukšta infliacija, didėjančios centrinių bankų bazinės palūkanų normos.
Tačiau Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis laikosi pozicijos, kad žmonėms kaip ir buvo suteikta galimybė laisva valia ateiti į fondus, taip ir turi būti sudaromos sąlygos laisva valia iš jų pasitraukti.
Nors ir kaip privačių fondų atstovai dažnai mėgsta pabrėžti savo pranašumą prieš „Sodrą“, pasak A. Mazuronio, kalbantis su „Sodros“ atstovais jis esą dažnai girdi, kad kaupiant tik čia gaunamas toks pats pliusas kaip ir privačiame pensijų kaupime.
