Suprasti akimirksniu
  • Prancūzijos prezidentas dėl kontraversiškos pensijų reformos pasiekė savo
  • Vyriausybės pritarimo neprireikė, buvo įgalinta speciali konstitucinė teisė
  • Po sprendimo milijonai prancūzų išėjo į gatves
  • Paryžius paskendo šiukšlėse
  • E. Macrono vyriausybės likimas pakibo ant plauko
Šaltiniai
Protestai
Prancūzai prieštarauja pensijų reformai. Harrison Moore/Unsplash nuotrauka

Prancūzijos prezidentas dėl kontraversiškos pensijų reformos pasiekė savo

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė ketvirtadienį be balsavimo parlamente prastūmė ypač prieštaringai vertinamą pensijų reformą, pagal kurią pensinis amžius šalyje bus padidintas nuo 62 iki 64 metų[1].

Šis žingsnis pasinaudoti specialia konstitucine teise, leidžiančia vyriausybei priimti teisės aktus be balsavimo, kaip reikiant supykdė visuomenę bei profesines sąjungas.
Profesinės sąjungos ir politikos analitikai perspėjo, kad teisės akto priėmimas be balsavimo gali radikalizuoti oponentus ir pakenkti įstatymo teisėtumui. Tuo tarpu apklausų duomenys rodo, kad net du trečdaliai prancūzų nepritaria pensijų pertvarkai.

Po šio rizikingo ir visuomenę įsiutinusio E. Macrono sprendimo tūkstančiai žmonių išėjo į Paryžiaus ir kitų Prancūzijos miestų gatves, vieni mojavo profesinių sąjungų vėliavomis ir giedojo himną, kiti pasirinko agresyvesnę taktiką ir susidūrė su policija.

Prancūzijos parlamente taip pat netrūksta aistrų. Dalis įstatymų leidėjų kvestionuoja E. Macrono vyriausybės darbą ir inicijuoja pasitikėjimo balsavimą. Tuo tarpu prezidento visuomenės populiarumas sparčiai krenta žemyn.

Vyriausybės pritarimo neprireikė, buvo įgalinta speciali konstitucinė teisė

Ketvirtadienio rytą ilgą laiką kritikuotos ir Prancūzijos visuomenėje ypač negatyviai vertintos pensijos reformos planai buvo patvirtinti Senate.

Nors dėl reformos turėjo būti balsuojama Nacionalinėje asamblėjoje, vietoje to ministrė pirmininkė Elisabeth Borne paskelbė, kad vyriausybė pradės taikyti Prancūzijos Konstitucijos 49 straipsnio 3 dalį[2].

49 straipsnio 3 dalis leidžia ministrui pirmininkui po svarstymo Ministrų taryboje prastumti įstatymo projektą per Nacionalinę asamblėją be balsavimo.

Tuomet vienintelė alternatyva, kaip užkirsti kelią įstatymo projekto priėmimui, yra nuversti vyriausybę. Premjerui pradėjus šią procedūrą, parlamento nariai turi galimybę per 24 valandas pateikti nepasitikėjimo paraišką[3].

Jei surenkama balsų dauguma, įstatymas atmetamas ir vyriausybė žlunga arba yra paleidžiama Asamblėja ir yra skelbiami pirmalaikiai rinkimai. Jei nepasitikėjimo pareiškimas atmetamas, vyriausybė laimi ir įstatymas yra priimamas.

Didžioji dalis pačių prancūzų įstatymų leidėjų nepritaria pensijų reformai, parlamente neslėpė nepasitenkinimo, jog premjerė pasinaudojo specialia konstitucine pataisa, ragino visą vyriausybę atsistatydinti[4].

Tačiau paties prezidento E. Macrono partija teigia, kad pensijų sistemos reforma yra būtina elementariai siekiant išlaikyti valstybę ir sistemingai pildyti šalies biudžetą.

Prancūzijos pensijų patariamosios tarybos duomenimis, 2022-2032 m. laikotarpyje kasmet numatomas 10 mlrd. eurų metinis deficitas.
Prancūzijoje tęsiasi masiniai protestai. Damieno Checoury/Unsplash nuotrauka
Prancūzijoje tęsiasi masiniai protestai. Damieno Checoury/Unsplash nuotrauka

Po sprendimo milijonai prancūzų išėjo į gatves

Valdžios sprendimas dėl reformos dar labiau įsiutino ir taip pastaruoju metu aktyviai nepasitenkinimą vyriausybės sprendimais reiškusius Prancūzijos piliečius.

Tiek sostinėje Paryžiuje, tiek ir kituose miestuose visą savaitgalį vyko aktyvūs protestai bei policijos susirėmimai. Prancūzijos sostinėje grupė studentų ir aktyvistų iš organizacijos „Permanent Revolution Collective“ net įsiveržė į prekybos centrą „Forum des Halles“, mojuodami plakatais, raginančiais surengti visuotinį streiką ir šaukdami: „Paryžiau, atsistok! Pakilk!“[5].

Policijai net teko uždrausti bet kokius susirinkimus Eliziejaus laukų prospekte ir Konkordo aikštėje, kur protestuotojai penktadienio vakarą įmetė E. Macrono atvaizdą į laužą.

Šeštadienio vakarą keli tūkstančiai protestuotojų susirinko pietinėje Paryžiaus aikštėje „Place d'Italie“, tada žygiavo link vienos iš didžiausių Europoje atliekų deginimo gamyklos, kai protestuotojai savo kelyje padegė šiukšlių konteinerius.

Masiniai protestai vyko ir įvairiuose kituose šalies miestuose, nuo Nanto iki Marselio. Rytiniame Besankono mieste šimtai demonstrantų uždegė laužą ir net degino rinkėjų korteles.

Pirmadienį daugelyje sektorių protestai tęsėsi ir toliau. Civilinės aviacijos institucija paprašė atšaukti 30 proc. skrydžių Orli oro uostą ir 20 proc. skrydžių į Marselio oro uostą. Susisiekimas stringa ir traukiniais bei viešaisiais autobusais ar tramvajais.

Profesinių sąjungų konfederacija CGT įspėjo, kad nuo pirmadienio gali būti uždarytos ir mažiausiai dvi naftos perdirbimo gamyklos. Į tai sureagavęs pramonės ministras Rolanas Leskuras pareiškė, kad tokiu atveju vyriausybė gali rekvizuoti personalą: įsakyti darbuotojams grįžti į savo darbo vietas, kad būtų išvengta degalų trūkumo.

Paryžius paskendo šiukšlėse

Tačiau bene didžiausias problemas sukėlė atliekų tvarkytojų streikas. Nuo kovo 6 d. streikuojantys komunalininkai neišveža šiukšlių, kurios susikaupė maždaug pusėje Paryžiaus rajonų, net ir pačiuose centriniuose, pavyzdžiui, aplink Eifelio bokštą.

Šiukšlių surinkėjai ir vairuotojai nepritarė, kad jų pensinis amžius būtų padidintas nuo 57 iki 59 metų.

Perpildytos šiukšlių dėžės ir konteineriai dar labiau skatina ir taip opią Paryžiuje žiurkių problemą, be to, mieste ima sklisti nemalonūs kvapai[6].

Dėl atliekų tvarkytojų streiko Paryžiaus gatvėse nesurinktų šiukšlių kiekis, manoma, jau išaugo iki 10 000 tonų. Dėl to, vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas net pareiškė, kad protestuotojai bus priversti grįžti į darbą pagal nepaprastosios padėties įgaliojimus, skirtus svarbiausioms paslaugoms užtikrinti.

Tačiau už komunalines paslaugas atsakingas Paryžiaus merės pavaduotojas Colombe Brossel sakė, kad bet koks reikalavimas priversti protestuojančius asmenis grįžti į darbą būtų išpuolis prieš konstitucinę teisę streikuoti[7].
E. Macrono vyriausybės likimas pakibo ant plauko. Harrisono Moore'o/Unsplash nuotrauka
E. Macrono vyriausybės likimas pakibo ant plauko. Harrisono Moore'o/Unsplash nuotrauka

E. Macrono vyriausybės likimas pakibo ant plauko

Pastarosios dienos Prancūzijos prezidentui E. Macronui tikrai nėra pačios maloniausios, o pirmadienį jo laukia dar sudėtingesnė akimirka, kai parlamente bus balsuojama dėl pasitikėjimo jo vyriausybe.

Nors E. Macrono partija po praėjusiais metais vykusių rinkimų prarado absoliučią daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose, tikimybė, kad daugiapartinis pasiūlymas dėl nepasitikėjimo bus priimtas nėra didelė. Tokiam scenarijui reikėtų netikėtai sudaryto visų partijų įstatymų leidėjų aljanso, kuris apimtų tiek kraštutinius kairiuosius, tiek ir kraštutinius dešiniuosius.

Pats E. Macronas dėl pensijų reformos atsitraukti neplanuoja: dar sekmadienį pranešė, kad paskambino Senato aukštųjų rūmų ir Nacionalinės asamblėjos vadovams ir pasakė, kad nori, jog pensijų reforma būtų vykdoma iki „demokratinio proceso pabaigos“[8].

Tačiau net jei E. Macrono vyriausybė išgyvens pirmadienio balsavimą dėl nepasitikėjimo, pagrindinių Prancūzijos profesinių sąjungų aljansas pareiškė, kad ir toliau sieks priversti atšaukti reformą, ketvirtadienį visoje šalyje planuoja dar vieną grandiozinę protestų akciją.

CFDT profsąjungos vadovas Laurentas Bergeris sakė, kad pensijų reforma yra „ne nesėkmė, o vyriausybės žlugimas“, o tai, regis, patvirtina ir pastarojo mėnesio reitingai, kuriuose prezidentą palankiai vertina vos 28 proc. Prancūzijos gyventojų.