Braška II pensijų pakopa: yra vadinančių ją net šimtmečio afera

Žmonės turi turėti teisę savo noru pasitraukti iš II pensijų kaupimo fondo

Dar prieš keletą metų buvęs populiarus pensijų kaupimas antroje pakopoje dabar visomis išgalėmis kapanojasi iš smegduobės, o patys politikai jau irgi neslepia, kad žmonėms visgi reikia suteikti galimybę pasitraukti iš kaupimo. Panašu, kad jau parlamentarai supranta, kad pinigų kaupimas senatvės pensijai šioje pakopoje gali būti pražūtingas, mat tai yra tas pats pinigų taupymas, bet reikiamu momentu žmogus šių pinigų panaudoti negali. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė negaili riebių epitetų ir lėšų kaupimą II pakopos privačiuose pensijų fonduose vadina šimtmečio afera.

Siekiant ištraukti įklimpusius gyventojus jau Seimo pavasario sesijoje socialdemokratas Gintautas Paluckas nusprendė registruoti pataisą, leidžiančią žmonėms pasitraukti iš pensijų fondų ir taip pat siūlymą naikinti automatinį įtraukimą į šiuos fondus^[1].

Pati ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė esą neabejoja tokių pataisų reikalingumu ir teigė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apsvarstyti siūlymai galėtų būti pateikti Seimo pavasario arba rudens sesijai.

Pataisų iniciatorius G. Paluckas įsitikinęs, kad pensiją senatvėje užtikrins ne antros pakopos privatūs pensijų fondai, bet „Sodra“, o dabar esą žmonės taupo, bet sukauptų pinigų leisti irgi negali, kol nesulaukė „tinkamo“ amžiaus. Parlamentaras pasisako už tai, kad kiekvienas į fondus įtrauktas žmogus turėtų galimybę savo noru ir iš jo pasitraukti. Visgi, orios senatvės kaupimas šiame fonde esą neužtikrins, mat kokia bus asmens sukaupto turto vertė priklausys tik nuo akcijų rinkų bei to, koks anuitetas bus pasirašytas.

Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis taip pat pritarė, kad pensijos kaupimas II-oje pakopoje yra niekinis ir geresnė investicija būtų nuperkant vaikams butą ir jį išnuomojant. Visgi, tam tikrais atvejais, pasak politiko, pensijų kaupime pasilikti vertėtų: pavyzdžiui, jei asmuo gauna minimalųjį mėnesinį atlyginimą ir 20 proc. virš jo, mat ligos ar negalios atveju asmuo turės garantą prie pensijos gauti papildomai iki 100 eurų^[1].

Tais atvejais, kai šeimos pajamos siekia 2,5 tūkst. eurų, pasak jo, apsimokėtų surizikuoti ir kaupti savarankiškai.

Tarp valdančiųjų bręsta skirtingos nuomonės

Tam, kad būtų atidžiau peržvelgiamas tokių fondų egzistavimas, pritartų ir Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma^[1]. Tiesa, politikas teigė nesantis už skubotus sprendimus, bet, jo nuomone, šią situaciją turėtų aptarti Audito, Biudžeto ir finansų, Socialinių reikalų ir darbo komitetai.

Tuo tarpu Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė teigė palaikanti kaupimą II pensijų fonde, mat visuomenė sensta ir kiekvienas esą turėtų savo ateičiai susikaupti kuo daugiau pensijos.

Anot politikės, nors dabar fondų grąža ir krito, ilgalaikėje perspektyvoje jų rodikliai ir vėl augs, o kartu su jais didės ir piniginės lėšos. M. Ošmianskienė įsitikinusi, kad leisti žmonėms pasitraukti iš fondo ir atsiimti pinigus tada, kai jų vertė krenta, yra „pats blogiausias investavimo modelis“.

Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Varkalys teigė pasisakantis už tai, kad žmogus savo sukauptomis lėšomis galėtų disponuoti taip, kaip jis pats nori. Pavyzdžiui, vieni užsinorės pinigus atsiimti dėl aukštos infliacijos, kiti galbūt dėl to, kad prireiks lėšų gydymui ar dar dėl kitų asmeninių priežasčių. Jis įsitikinęs, kad jei ir būtų taikomas mokestis už netesybas, jis esą turėtų būti simbolinis^[1].

Privatus II pakopos pensijų fondas – afera, kuri visiškai nenaudinga gyventojams

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė neslepia, kad kaupimas šiuose fonduose – tai dar viena oficiali afera žmonių atžvilgiu. I. Ruginienės teigimu, į antrosios pakopos pensijų kaupimo fondą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai – net ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime^[2]. Ir, tuo atveju, jei iš šio proceso nebus spėta laiku pasitraukti, jau nuo liepos esą „Sodra“ priskirs pensijų fondą pati be jokios galimybės iš jo pasitraukti.

Negalutiniais duomenimis, II pakopos pensijų fondo nuostoliai 2022 metais sudarė beveik 840 mln. eurų. O tuo tarpu šiemet dar iki 3 procentų didėja įmokos į privačius fondus dydis. Tad, pasak I. Ruginienės, jei asmuo šiuo metu gauna vidutinę algą, privatus pensijų fondas kas mėnesį pasiims beveik 54 eurus, o dar virš 28 eurų fondui perveda valstybė.

„Vien per 2021 metus pensijų fondams į gyventojų kaupiamąsias sąskaitas „Sodra“ iš viso pervedė virš 0,5 milijardo (517 mln.) eurų, iš kurių 158 mln. eurų – valstybės paskatų dalis, t. y. visų mokesčių mokėtojų pinigai. Jais subsidijuojamas privatus verslas ir remiami tie, kurie kaupia privačiai, o šios lėšos galėtų būti skiriamos dabartiniams pensininkams ar „Sodros” stabilumui užtikrinti. Čia derėtų priminti, kad Lietuvoje senatvės pensijoms skiriama tik 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu ES vidurkis yra 8-9 proc.“ – teigė I. Ruginienė^[2].

I. Ruginienė atkreipė dėmesį, kad tokią sistemą jau sukritikavo ir mokslininkai, tad dėl šios priežasties išsivysčiusios šalys tokios sistemos niekada netaikė. II pensijų kaupimo fondo jau atsisakė Vengrija, Čekija ir Lenkija. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Estija nusprendė taikyti laisvo apsisprendimo galimybes: žmogus laisvas pats nuspręsti, įstoti ar išstoti iš šio kaupimo, taip pat jis gali visus pinigus pasiimti vienu kartu.

Tad ekspertė siūlo sudaryti sąlygas žmonėms savanoriškai atsisakyti kaupimo šiame fonde ir galbūt įsteigti ne į pelną orientuotus profesinius pensijų fondus, į kuriuos nustatyto dydžio įmokas mokėtų darbdaviai bei darbuotojai, o valstybė galėtų savo paskatų dalį skirti ne pelno siekiantiems fondams, bet ją pervesti profesinių pensijų asociacijoms.

Situaciją pagerintų ir įvesta progresinė mokesčių sistema, kai gaunantys didesnes pajamas mokėtų ir didesnius mokesčius, mat dabar situacija yra visiškai priešinga ir labai nepalanki uždirbantiems mažiausiai.

Švedijoje veikia profesiniai pensijų kaupimo fondai

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) privačią Lietuvos pensijų kaupimo sistemą palygino su taikoma Švedijoje ir atkreipė dėmesį, kad tarp valstybių yra nemažai skirtumų^[3].

Asociacijos teigimu, Lietuvoje II pensijų kaupimo pakopa esą nėra nei privaloma, nei visuotinė, nei prievartinė kaip kad mėginama klaidinti. Joje šiuo metu dalyvauja beveik 1,4 mln., arba 80 proc. šalies dirbančiųjų, o jei ne 2008 metais smogusi ekonominė krizė, anot LIPFA, dabar kauptume dar spartesniu tempu.

O štai Švedija taiko profesinių arba darbdavio pensijų sistemą, kuriai priklauso maždaug 90 proc. dirbančiųjų. Tais atvejais, kai asmenys dirba pagal kolektyvines sutartis, į profesinę pensiją jie įtraukiami tiesiog automatiškai.

Šiuo metu profesiniuose fonduose Lietuvoje kaupia tik apie tūkstantis įmonių, mokančių pensijų įmokas savo darbuotojų naudai.

Asociacija taip pat sukritikavo viešoje erdvėje kaip argumentus vis dažniau pasigirstančias žmonių istorijas, kai šie norėtų sukauptomis lėšomis pasinaudoti bet kada, tačiau to padaryti negalintys.

„Jie nori pensijai sukauptu turtu padengti sveikatos išlaidas, kurios savo esme paprastai niekuomet nėra momentinio ar baigtinio pobūdžio, susiremontuoti būstą, išvykti į kelionę. Tai rodo, kad gyventojai neturi santaupų netikėtoms išlaidoms, jų finansinės galimybės yra ribotos, o gyvenimo lygiui kilti turime dar daug erdvės. Ir, būkime sąžiningi patys prieš save, nei keletas, nei keliolika tūkstančių eurų, jeigu atsirastų galimybė juos išleisti čia ir dabar, niekaip nesprendžia iššūkių ne vienus metus vėliau gyvenant pensijos režimu“, – teigiama LIPFA išplatintame pranešime spaudai^[3].

Tačiau asociacija pritaria, kad kiekvienas žmogus turėtų turėti teisę laisvai apsispręsti, ar jis nori kaupti privačiame fonde, ar ne.

Daugelis pensininkų vietoje užtarnauto poilsio rinksis dirbti ir toliau

Tačiau Lietuvos žmonės ieško išeičių kaip išbristi iš skurdo liūno sulaukus pensijos ir be privačių pensijų kaupimo fondų. Viena iš išeičių – darbas net sulaukus pensinio amžiaus, kiek tą leidžia galimybės. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad žmones ir toliau dirbti net sulaukus pensinio amžiaus skatina ne tik riboti finansiniai resursai, bet ir baimė būti „išspirtam“ iš visuomeninio gyvenimo^[4].

Atlikta apklausa parodė, kad 33 proc. gyventojų net ir išėję į pensiją planuoja ir toliau dirbti, 34 proc. dar nėra apsisprendę šiuo klausimu ir likę 33 proc. gyventojų teigė dirbti sulaukę užtarnauto poilsio nebeplanuojantys.

Kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios ir toliau asmenys nurodė norintys dirbti, jie nurodė menkas pensijas – 2022 m. trečiąjį ketvirtį vidutinė senatvės pensija siekė 483,67 eurus.

Kiek daugiau nei pusė (52 proc.) gyventojų nurodė planuojantys dirbti toliau dėl to, kad senatvės pensijos jiems apskritai nepakaks išgyventi, daugiau kaip trečdaliui (36 proc.) gyventojų jos esą pakaktų tik bazinių poreikių patenkinimui.

39 procentai gyventojų teigė norintys dirbti ir toliau, mat darbas jų gyvenimui suteikia prasmę.

Esamą tvarką reikia ne naikinti, bet ją taisyti

Tuo tarpu kai kurie politikai įsitikinę, kad dabartinę įtraukimo į šiuos fondus tvarką derėtų taisyti. Anot Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Lino Kukuraičio, dabar reikėtų sustiprinti į sistemą įtraukiamų asmenų informavimą – tai esą gali vykti per darbdavius, gali būti pratęsiamas laikas, per kurį žmonės galėtų apsispręsti dėl kaupimo, leisti kaupimą susistabdyti ilgesniam nei metai laikotarpiui^[5].

Visgi, L. Kukuraičio nuomone, derėtų ir toliau išlaikyti automatinį žmonių įtraukimą į pensijų fondą. Anot politiko, taip pat derėtų ir keisti su periodinių išmokų skyrimu susijusią tvarką, kad arba šios išmokos būtų apsaugotos, arba jų būtų išvis atsisakyta.

Šiuo metu į pensiją išėję gyventojai, jei yra sukaupę 5,4 tūkst. eurų ar mažiau, jiems ši suma yra išmokama vienkartine išmoka, tad gyventojai esą yra išsakę lūkestį, kad ši riba būtų padidinta bent jau iki dešimties tūkstančių.

L. Kukuraičio įsitikinimu, ilgainiui valstybės indėlį į fondus esą galėtų pakeisti darbdavių indėlis sukuriant profesinius fondus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, konservatoriaus Mindaugo Lingės teigimu, radikalūs pakeitimai, susiję su asmenų įtraukimu į II-ąją pakopą esą neplanuojami. Pasak jo, galėtų būti keičiama tai, kad žmogui, nenorinčiam būti įtrauktam į tokį fondą, savo nesutikimą esą pakaktų išreikšti vieną kartą ir pakartotinai žmogus į kaupimą neturėtų būti įtraukinėjamas^[5].

Visgi, M. Lingė įsitikinęs, kad Lietuvoje įtraukiamas į II pensijų kaupimo pakopą nėra prievartinis. Anot jo, iš Vyriausybės pusės taip pat esą nesigirdi siūlymų apskritai naikinti kaupimą II pakopos pensijų fonduose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) patvirtino, kad diskusijos dėl pokyčių II-oje pensijų kaupimo pakopoje esą numatytos pavasarį. Tiesa, kol kas esą bus diskutuojama tik dėl automatinio asmenų įtraukimo modelio reikalingumo.