Prancūzijoje prasideda antroji protestų banga
Antradienį Prancūzijoje vyksta antroji protestų banga prieš prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytą pensijų reformą. Prezidentas ir vyriausybė siūlo ilginti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų.
Visuomenei demonstruojant nepasitenkinimą, E. Macronas pirmadienį pareiškė, kad pokyčiai yra būtini tam, kad pensijų sistema galėtų veikti, tačiau profsąjungos atkerta, kad vyriausybė galėtų tiesiog apmokestinti turtinguosius.
Antradienio rytą pradėti darbuotojų streikai ženkliai apribojo Paryžiaus ir kitų didmiesčių metro ir geležinkelių transportą, o oro bendrovė „Air France“ net atšaukė kai kuriuos trumpus ir vidutinės trukmės skrydžius[1].
Prie streikų prisijungia skirtingų sektorių darbuotojai: nuo elektrikų iki mokytojų ir medikų. Renginiuose aktyviai dalyvauja ir jaunimas: studentai, net moksleiviai.
Antradienio protestas rengiamas praėjus beveik dviem savaitėms po sausio 19 d. įvykusios pirmosios protestų bangos, kurioje dalyvavo daugiau kaip milijonas žmonių: tai buvo didžiausi protestai nuo paskutiniojo pensijų reformos etapo 2010 m.
Antradienį laukiama milijoninio protesto
Antradienis Prancūzijoje prasidėjo masinių streikų prieš pensijų reformą diena. Jau antrąjį kartą šį mėnesį prancūzai išėjo į gatves pareikšti valdžiai savo nepasitenkinimo dėl siekio pailginti pensinį amžių. Visoje šalyje buvo blokuojamas viešasis transportas, darbuotojai neatvyko į darbo vietas, vyko masinės demonstracijos[2].
Manoma, kad visoje šalyje antradienį į gatves išeis daugiau kaip milijonas žmonių, o vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šalyje jau yra sutelkta apie 11 000 policijos pareigūnų, iš kurių 4 000 buvo dislokuoti Paryžiuje: būtent sostinėje tikimasi sulaukti kelių šimtų ar net daugiau ypač ekstremistiškai nusiteikusių protestuotojų.
Dėl kilusio chaoso, milijonai prancūzų šiandien turėjo galvoti, kaip nusigauti į darbą ar ugdymo įstaigas. Pavyzdžiui, dauguma Paryžiaus metro ir priemiestinio geležinkelio paslaugų buvo labai apribotos[3]. Geležinkelių bendrovė SNCF prognozavo, kad visą dieną strigs tarpmiestinis susisiekimas. Nacionalinis oro vežėjas „Air France“ pranešė, kad atšauks vieną iš dešimties trumpųjų ir vidutinių nuotolių skrydžių.
Pagrindinė mokytojų profsąjunga „Snuipp-FSU“ teigė, kad streikuos maždaug pusė visų šalies darželių ir pradinių mokyklų mokytojų. Prie protesto šiandien prisijungė didelė dalis vidurinių mokyklų ir universitetų studentų: kelios dešimtys prestižinio „Sciences-Po“ universiteto studentų naktį net užėmė jo pagrindinį pastatą. Protestuoja net kalėjimo darbuotojai Nimo mieste, prie nepasitenkinimo jungiasi naftos pramonės darbuotojai, energetikos milžinės „Total Energies“ darbuotojai.
Iš viso antradienį visoje šalyje planuojama surengti daugiau kaip 200 demonstracijų prieš pensijų reformą. Nuo 18 val. darbuotojų profsąjungos būstinėje vyks susirinkimas, kuriame bus sprendžiama dėl tolesnių judėjimo veiksmų, tikriausiai bus paskelbta bent viena data naujiems protestams[4].
Piliečiai pritaria protestams, o vyriausybė atsitraukti neplanuoja
Nors dėl protestų Prancūzijoje įsivyravo chaosas, maždaug 61 proc. prancūzų remia protestuotojus: tai yra 3 proc. daugiau nei sausio 12 d. apklausos metu[5].
Vis tik, vyriausybė teigia, kad yra pasiryžusi bet kokia kaina įgyvendinti E. Macrono dar rinkimų kampanijos metu pristatytą pažadą reformuoti Prancūzijos pensijų sistemą. Tuo tarpu profsąjungos ir kairieji politikai vis dėlto tikisi, kad protestai pakeis vyriausybės planus.
Pirmadienį pats E. Macronas šią reformą pavadino „būtina“, o ministrė pirmininkė Elisabeth Borne anksčiau patvirtino, kad pensinio amžiaus ilginimas iki 64 metų nebėra derybų objektas.
Reformos kritikai teigia, kad žymiai labiau subalansuotas sprendimas būtų ne ilginti pensinį amžių, bet labiau apmokestinti milijonierius ir milijardierius, tačiau toks siūlymas yra ignoruojamas.
Pirmadienį įstatymo projektą jau pradėjo nagrinėti Prancūzijos parlamento komitetai, kuriuose E. Macrono ir jo sąjungininkų laukia didelis darbas įtikinti konservatorius, be kurių balsų teisės aktas nebus priimtas. Kairioji opozicija jau yra pateikusi daugiau kaip 7 000 teisės akto projekto pakeitimų, kurie galėtų sulėtinti reformos priėmimo procesus.
Pensinis amžius ilgės visoje Europoje
Tačiau dėl pensinio amžiaus ilginimo nerimaujantys prancūzai nėra vieni. Ši problema jau netolimoje ateityje taps aktuali daugeliui europiečių, nes pensinio amžiaus ilginimas tampa tendencija tarp daugumos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių.
Šiuo metu įstatymu nustatyto pensinio amžiaus apibrėžimai skiriasi[6]. EBPO duomenimis, Prancūzijoje dabartinis pensinis amžius yra šiek tiek ilgesnis už Europos Sąjungos vidurkį, tačiau vis dar yra mažesnis nei kai kuriose kitose bloko narėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur šis rodiklis siekia 65,7 metų tiek vyrams, tiek moterims.
EBPO jau apskaičiavo, kad pensinis amžius iki 2060 m. vidutiniškai pailgės maždaug 2 metais. Taigi, prognozuojama, kad Danijoje pensinis amžius taps ilgiausiu ir sieks net 74 metus. Gali būti, kad Lietuvoje galiausiai taip pat išvysime panašią situaciją.
Nors dabar mūsų šalyje pensinis amžius moterims siekia 64 metus, o vyrams 64 metus ir 6 mėnesius[7], 2026 m. pensinis amžius suvienodės ir pasieks 65 metus.
Tačiau dar 2020 m. Europos Komisijos Žaliojoje knygoje pateikti skaičiavimai atskleidė, kad Lietuvoje norint 2020–2040 m. išlaikyti pastovų nacionalinį senėjimo indeksą, darbingą amžių reikėtų ilginti iki 72 metų.
