Saulės modulių laikikliai ir tvirtinimas: kaip moduliai montuojami ant čerpių, skardos ir plokščio stogo
- Ant čerpių moduliai tvirtinami stogo kabliais ir bėgeliais, ant skardos – laikikliais ar spaustukais, ant plokščio stogo – balastinėmis ar prisukamomis konstrukcijomis.
- STR 2.05.04:2003 nustato du sniego apkrovos rajonus: 1,2 ir 1,6 kN/m² ant žemės.
- Tas pats modulis, priklausomai nuo tvirtinimo būdo, atlaiko nuo 1 600 iki 4 800 Pa bandymų apkrovą.
- Tarp modulių paliekamas bent 10 mm, o tarp modulio ir stogo – bent 10 cm tarpas vėdinimui.
- Ant modulių negalima lipti ar stovėti – mikroįtrūkimai mažina galią.

- Tvirtinimo sistemą sudaro laikikliai, bėgeliai ir spaustukai
- Tvirtinimo būdas priklauso nuo stogo dangos
- Konstrukcija turi atlaikyti Lietuvos sniegą ir vėją
- Gamintojo nurodytos tvirtinimo zonos lemia, kokią apkrovą modulis atlaikys
- Ant plokščio stogo balastas didina apkrovą, o prisukimas – nesandarumo riziką
- Laikiklius montuoja atestuotas įrengėjas, o kokybę verta patikrinti nuotraukomis
Laikikliai – nepastebima, bet viena svarbiausių saulės elektrinės dalių. Nuo jų priklauso, ar moduliai 25–30 metų atlaikys sniegą, vėją ir temperatūros svyravimus, ar stogas ties tvirtinimo vietomis nepradės tekėti ir ar nebus pažeista modulių garantija. Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip moduliai tvirtinami ant skirtingų stogų, kokias apkrovas konstrukcija turi atlaikyti Lietuvoje ir kokių klaidų vengti. Apie visą įrengimo procesą – nuo leidimų iki pridavimo ESO – rašome straipsnyje apie saulės elektrinės įrengimą, o visa tema apžvelgta mūsų saulės energijos gidas.
Tvirtinimo sistemą sudaro laikikliai, bėgeliai ir spaustukai
Dauguma šlaitinių stogų elektrinių sumontuotos pagal tą patį principą. Prie stogo konstrukcijos ar dangos tvirtinami laikikliai: čerpių stoguose – lenkti stogo kabliai, skardiniuose – trumpi bėgeliai, laikikliai ar spaustukai. Ant laikiklių horizontaliai ar vertikaliai tvirtinami aliuminio bėgeliai, o moduliai prie bėgelių prispaudžiami kraštiniais (galiniais) ir viduriniais spaustukais. Bėgeliai paprastai gaminami iš aliuminio, varžtai ir kabliai – iš nerūdijančio plieno, kad per dešimtmečius nesurūdytų.
Tvirtinimo būdas priklauso nuo stogo dangos
| Stogo danga | Kaip tvirtinama | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|---|
| Čerpės (keraminės, betoninės) | stogo kabliai prisukami prie gegnių ar grebėstų po čerpėmis, ant jų – aliuminio bėgeliai | čerpė ties kabliu išpjaunama ar keičiama metaline, kad kablys jos nespaustų |
| Trapecinė skarda | trumpi bėgeliai ar laikikliai prisukami tiesiai prie skardos profilio viršaus | sandarinimo tarpinės po kiekvienu varžtu, skardos storis |
| Valcuota (stačiųjų siūlių) skarda | spaustukai užveržiami ant siūlių be skylių dangoje | spaustukas turi atitikti siūlės profilį |
| Bitumo čerpelės, ruloninė danga | dvisriegiai varžtai ar laikikliai prisukami prie pagrindo per dangą | sandarinimas, pagrindo (OSB, lentų) būklė |
| Plokščias stogas | balastinės konstrukcijos (prislegiamos svoriu) arba mechaniškai prisukamos | stogo laikomoji galia, hidroizoliacijos apsauga po atramomis |
| Asbestinis šiferis | gręžti nerekomenduojama: asbesto dulkės kenksmingos sveikatai | dažniausiai prieš įrengiant elektrinę danga keičiama |
Svarbiausia taisyklė – laikiklius tvirtinti prie stogo konstrukcijos (gegnių, grebėstų ar pagrindo), o ne vien prie dangos, ir kiekvieną skylę dangoje užsandarinti. Valcuotos skardos stoguose spaustukai ant siūlių leidžia išvengti skylių visai. Jei stogo danga sena ar artėja jos keitimas, pirmiausia verta pakeisti dangą: modulius nuimti ir vėl sumontuoti brangu.
Konstrukcija turi atlaikyti Lietuvos sniegą ir vėją
| Apkrova | Dydis | Šaltinis |
|---|---|---|
| Modulis (108 elementų, 1 762 × 1 134 mm) | 22 kg, t. y. apie 11 kg/m² | „JinkoSolar“ duomenų lapas |
| Charakteristinė sniego apkrova ant žemės | 1,2 kN/m² (I rajonas) arba 1,6 kN/m² (II rajonas) | STR 2.05.04:2003 |
| Modulio bandymų apkrova pagal tvirtinimo būdą | nuo 1 600 iki 4 800 Pa (1,6–4,8 kN/m²) | „JinkoSolar“ montavimo instrukcija |
Lietuvos statybos techninis reglamentas STR 2.05.04:2003 nustato du sniego apkrovos rajonus su 1,2 ir 1,6 kN/m² charakteristine sniego apkrova ant žemės, taip pat vėjo apkrovos rajonus. Konkreti apkrova stogui ir moduliams apskaičiuojama pagal stogo formą, nuolydį ir aukštį. Stogo kraštuose ir kampuose vėjas moduliams kelia didesnį siurbimą, todėl ten laikiklių dažniausiai dedama tankiau arba moduliai atitraukiami nuo krašto.
Lietuvos energetikos agentūros ir APVA rekomendacijose dėl elektrinių ant daugiabučių stogų pabrėžiama, kad prieš įrengiant elektrinę reikia įvertinti stogo konstrukcijų laikomąją galią ir dangos būklę. Tas pats galioja ir individualiems namams, ypač seniems ar lengvų konstrukcijų stogams.
Gamintojo nurodytos tvirtinimo zonos lemia, kokią apkrovą modulis atlaikys
Modulio rėmas atlaiko apkrovą tik tada, kai jis prispaustas gamintojo nurodytose vietose. „JinkoSolar“ montavimo instrukcijoje tam pačiam moduliui, priklausomai nuo spaustukų vietos ir to, ar naudojami bėgeliai, nurodomos bandymų apkrovos nuo 1 600 iki 4 800 Pa. Jei spaustukai uždėti ne toje vietoje arba bėgeliai per reti, modulis gali įlinkti, jame atsiranda mikroįtrūkimų, o garantija gali nebegalioti.
Ta pati instrukcija reikalauja tarp gretimų modulių palikti bent 10 mm tarpą (dėl šiluminio plėtimosi), o tarp modulio galinės pusės ir stogo – bent 10 cm tarpą, kad moduliai vėdintųsi ir mažiau įkaistų. Ant modulių negalima lipti ar stovėti: net nematomi įtrūkimai ilgainiui mažina galią.
Ant plokščio stogo balastas didina apkrovą, o prisukimas – nesandarumo riziką
Plokščiuose stoguose moduliai statomi ant trikampių atramų, pakreiptų į pietus, arba poromis į rytus ir vakarus. Rytų–vakarų išdėstymas leidžia sutalpinti daugiau modulių ir sumažina vėjo apkrovą, nors iš kilovato per metus pagaminama mažiau: PVGIS duomenimis, Vilniuje 15° kampu į rytus ar vakarus pakreipti moduliai pagamina apie 12 proc. mažiau nei 15° kampu į pietus. Konstrukcijos prie stogo prislegiamos betoniniais blokais (balastu) arba prisukamos. Balastas leidžia nepažeisti hidroizoliacijos, tačiau kelis kartus padidina stogo apkrovą, todėl jį turi apskaičiuoti konstruktorius. Prisukant per hidroizoliaciją, kiekviena atrama turi būti sandarinama pagal dangos gamintojo reikalavimus.
Medžiagos taip pat svarbios. Aliuminio bėgeliai ir nerūdijančio plieno varžtai nerūdija, tačiau kai skirtingi metalai liečiasi drėgnoje aplinkoje, gali prasidėti galvaninė korozija, todėl naudojami gamintojo suderinti komponentai ir tarpinės. Po stiprių audrų ar gausaus snygio verta apžiūrėti, ar moduliai nepasislinko, o spaustukai ir laikikliai neatsilaisvino.
Laikiklius montuoja atestuotas įrengėjas, o kokybę verta patikrinti nuotraukomis
Elektrinės montavimą, elektros jungimą, bandymus ir deklaravimą ESO turi atlikti atestuotas rangovas. Prieš pasirašydami sutartį, paprašykite nurodyti, kokia tvirtinimo sistema bus naudojama, ar ji tinka jūsų stogo dangai, kaip bus sandarinamos tvirtinimo vietos ir ar konstrukcijos apskaičiuotos jūsų vietovės sniego ir vėjo apkrovoms. Montavimo metu verta paprašyti nuotraukų, kaip pritvirtinti kabliai ir laikikliai, nes vėliau po moduliais jų nebematyti. Jei stogas netinka, alternatyva – saulės elektrinė ant žemės, o modulių dydžius ir svorius rasite straipsnyje apie saulės modulių matmenis.
Dažniausi klausimai
Kaip tvirtinami saulės moduliai ant čerpių stogo?
Prie gegnių ar grebėstų po čerpėmis prisukami stogo kabliai, kurie išlenda pro tarpą tarp čerpių. Ant kablių tvirtinami aliuminio bėgeliai, o moduliai prie jų prispaudžiami kraštiniais ir viduriniais spaustukais. Čerpė ties kabliu išpjaunama ar pakeičiama metaline, kad kablys jos nespaustų ir neskaldytų.
Ar galima montuoti saulės modulius ant plokščio stogo be skylių?
Taip, naudojant balastines konstrukcijas, kurias prie stogo prislegia betoniniai blokai. Tačiau balastas gerokai padidina stogo apkrovą, todėl iš pradžių konstruktorius turi įvertinti stogo laikomąją galią. Jei jos neužtenka, konstrukcijos prisukamos mechaniškai, kruopščiai užsandarinant hidroizoliaciją.
Kokią sniego apkrovą turi atlaikyti saulės modulių konstrukcija?
Pagal STR 2.05.04:2003 Lietuvoje yra du sniego apkrovos rajonai, kuriuose charakteristinė sniego apkrova ant žemės yra 1,2 ir 1,6 kN/m². Konkreti apkrova stogui skaičiuojama pagal stogo formą ir nuolydį. Modulių gamintojai nurodo, kokią apkrovą modulis atlaiko priklausomai nuo tvirtinimo būdo.
Ar saulės modulių konstrukcijos pažeidžia stogo garantiją?
Gali, jei tvirtinama ne pagal dangos gamintojo reikalavimus. Prieš montavimą verta pasitikrinti stogo dangos garantijos sąlygas ir naudoti dangos gamintojo rekomenduojamus laikiklius bei sandarinimo priemones.
Kiek sveria saulės elektrinė ant stogo?
Šiuolaikinis 108 elementų modulis sveria apie 22 kg ir užima apie 2 m², todėl vien moduliai sudaro maždaug 11 kg/m². Prie to pridedamas bėgelių ir kablių svoris, o ant plokščio stogo su balastu apkrova būna kelis kartus didesnė.
Šaltiniai
- JinkoSolar: Photovoltaic Modules – Installation Manual (2024; tvirtinimo zonos, bandymų apkrovos, tarpai)
- JinkoSolar: Tiger Neo N-type 54HL4R-B duomenų lapas (matmenys, svoris)
- STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (sniego ir vėjo apkrovos rajonai)
- EK JRC PVGIS 5.3: fotovoltinių sistemų gamybos skaičiuoklė (Vilnius, skirtingos kryptys; skaičiuota 2026-10-16)
- LEA / APVA: Rekomendacijos dėl saulės šviesos energijos elektrinės įrengimo ant daugiabučio namo stogo (2023, PDF)
- LEA: AIE gamybos įrenginių montuotojų atestavimo sistema (teisinė informacija)
- Vikipedija (lt): Asbestas
- Wikimedia Commons: Dornbirn-Forachstrasse 74-Subconstruction photovoltaic-04ASD.jpg (Asurnipal, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons)




Prisijunk, kad komentuotum
Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.