Saulės elektrinė ant žemės: kada verta rinktis sklypą vietoj stogo, kokio kampo ir pamatų reikia ir kiek vietos užims

Saulės elektrinė nebūtinai turi būti ant stogo. Jei stogas nukreiptas į šiaurę, šešėliuotas medžių, per mažas ar senas, modulius galima pastatyti sklype ant metalinės konstrukcijos. Tokia antžeminė elektrinė leidžia pasirinkti geriausią kryptį ir kampą, ją lengviau apžiūrėti, nuvalyti sniegą ar pakeisti modulį. Kita vertus, ji užima vietą, reikalauja pamatų ir kabelio trasos iki namo. Šiame straipsnyje paaiškiname, kada antžeminė elektrinė verta, kokiu kampu statyti modulius, kiek vietos jų reikia ir ką sutvarkyti prieš pradedant. Apie įrengimą bendrai rašome straipsnyje apie saulės elektrinės įrengimą, o visa tema apžvelgta mūsų saulės energijos gidas.

Ant žemės modulius galima pastatyti optimaliu kampu ir kryptimi

Ant stogo moduliai paprastai guli tuo kampu ir ta kryptimi, kokia yra stogo plokštuma. Sklype kryptį ir kampą galima pasirinkti laisvai. Europos Komisijos PVGIS skaičiuoklė rodo, kiek energijos Vilniuje pagamina 1 kW galios moduliai, pakreipti į pietus skirtingais kampais:

Metinis optimumas Lietuvoje – apie 35–45°. Statesnis, 60° kampas per metus duoda apie 4 proc. mažiau energijos, tačiau gruodį – daugiau, o sniegas nuo tokių modulių nuslysta greičiau. Jei elektrinė skirta sodybai ar autonominei sistemai, kur svarbi gamyba žiemą, statesnis kampas gali būti naudingesnis. Tinkle veikiančiai elektrinei, kuri vasaros perteklių atiduoda į tinklą, svarbiausia metinė gamyba, todėl jai tinka metinis optimumas.

10 kW elektrinei reikia apie 46 m² modulių ploto, o eilėms – dar daugiau vietos

Šiuolaikinis 108 elementų modulis, pavyzdžiui, „JinkoSolar Tiger Neo“, yra 1 762 × 1 134 mm dydžio, sveria 22 kg ir pasiekia 425–445 W galią. Vienas modulis užima apie 2 m², todėl 5 kW elektrinei reikia maždaug 12 modulių (~24 m²), o 10 kW – maždaug 23 modulių (~46 m²). Plačiau apie modulių dydžius rašome straipsnyje apie saulės modulių matmenis.

Jei visi moduliai telpa į vieną eilę, užtenka modulių ploto ir praėjimo aplink. Kai moduliai statomi keliomis eilėmis, priekinė eilė žiemą meta ilgą šešėlį. Vidurdienį gruodžio 21 d. Saulė Vilniuje pakyla tik apie 12° virš horizonto, todėl šešėlis būna apie 4,8 karto ilgesnis už konstrukcijos aukštį:

Visiškai išvengti šešėlio gruodį tankiai statant eiles sunku, nes tuo metu energijos gaunama nedaug. Praktiškai eilių atstumas parenkamas taip, kad šešėlis nekristų ant kitos eilės nuo vasario iki spalio, kai pagaminama didžioji dalis energijos. Tą patį skaičiavimą verta atlikti ir medžiams bei pastatams pietinėje sklypo pusėje.

Konstrukcija ir pamatai turi atlaikyti sniegą ir vėją

Antžeminės konstrukcijos dažniausiai tvirtinamos į žemę įsukamais sraigtiniais poliais, įkalamais profiliais arba betono pamatais ar blokais. Pamatų tipas priklauso nuo grunto, vėjo ir sniego apkrovų. Pagal statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 Lietuvoje yra du sniego apkrovos rajonai, kuriuose charakteristinė sniego apkrova ant žemės yra 1,2 ir 1,6 kN/m², t. y. 120–160 kg kvadratiniam metrui. Konstrukcija ir modulių tvirtinimas turi atlaikyti šias apkrovas su atsarga.

Modulių gamintojai nurodo, kokią apkrovą modulis atlaiko priklausomai nuo tvirtinimo būdo. Pavyzdžiui, „JinkoSolar“ montavimo instrukcijoje tam pačiam moduliui, priklausomai nuo spaustukų vietos ir bėgelių, nurodomos bandymų apkrovos nuo 1 600 iki 4 800 Pa. Todėl svarbu, kad montuotojas laikytųsi gamintojo nurodytų tvirtinimo zonų, o tarp modulių paliktų bent 10 mm tarpą. Apatinis modulių kraštas turi būti pakankamai aukštai, kad sniegas nuslysdamas nesukauptų pusnies, kuri užstotų apatinę modulių dalį, o žolę po moduliais būtų galima nupjauti.

Antžeminę elektrinę lengviau pasiekti ir vaikams ar gyvūnams, todėl kabeliai po moduliais turi būti sutvarkyti ir apsaugoti, o prireikus elektrinę galima aptverti. Po moduliais auganti žolė užstoja apatinę modulių dalį, todėl ją reikia reguliariai nupjauti arba po konstrukcija paskleisti skaldą ar geotekstilę. Kita vertus, prie antžeminės elektrinės lengva prieiti valyti modulius ar nubraukti sniegą.

Iki 100 kW elektrinei sklype statybos leidimo paprastai nereikia

Iki 100 kW įrengtosios galios saulės elektrinėms statybą leidžiančio dokumento procedūros paprastai netaikomos, tačiau išimtys taikomos saugomose ir kultūros paveldo teritorijose. Prieš statant verta pasitikrinti sklypo teritorijų planavimo dokumentus, apribojimus (pavyzdžiui, elektros linijų apsaugos zonas) ir aptarti planus su kaimynais, jei elektrinė bus arti sklypo ribos.

Prijungimo tvarka tokia pati kaip stogo elektrinei: reikia ESO prijungimo sąlygų, elektros darbus, bandymus ir deklaravimą ESO turi atlikti atestuotas rangovas. Antžeminei elektrinei papildomai reikia kabelio trasos iki namo: kabelis klojamas tranšėjoje apsauginiame vamzdyje, o ilgesnei trasai parenkamas storesnis kabelis, kad nuostoliai būtų maži. Mechaninius darbus – konstrukcijos ir modulių montavimą – patyrę savininkai kartais atlieka patys, tačiau elektros jungimas yra atestuoto rangovo darbas.

APVA parama skiriama ir sklype įrengtai elektrinei

APVA 2026 m. kvietime gyventojams parama skirta ant pastato ar sklype įrengtai saulės elektrinei: 169,96 arba 220,97 Eur už kW, ne daugiau kaip už 7 kW. Kainą lemia konstrukcija, pamatai ir kabelio trasa, todėl pasiūlymus verta palyginti pagal visą sąmatą. Kiek kainuoja elektrinė pagal galią, rašome straipsnyje apie saulės elektrinės kainą, o apie paramą – straipsnyje apie paramą saulės elektrinėms. Jei sklypo neturite, alternatyva – nutolusi saulės elektrinė saulės parke.