Šunų kirmėlės: kaip dažnai dehelmintizuoti šuniuką ir suaugusį šunį pagal ESCCAP rekomendacijas

Kirmėlės – vieni dažniausių šunų parazitų, tačiau, skirtingai nei blusos ar erkės, jų paprastai nesimato. Šuo gali atrodyti visiškai sveikas, nors jo žarnyne gyvena apvaliosios kirmėlės ar kaspinuočiai, o jų kiaušinėliai su išmatomis patenka į aplinką. Kai kurios šunų kirmėlės pavojingos ir žmonėms. Šiame straipsnyje – kokios kirmėlės dažniausiai užkrečia šunis, kaip jas atpažinti, kaip dažnai dehelmintizuoti šuniuką ir suaugusį šunį pagal Europos kompanionių gyvūnų parazitų mokslinės tarybos (ESCCAP) rekomendacijas. Apie šuniuko auginimą ir skirtingų veislių poreikius skaitykite šunų veislių kataloge.

Šunis dažniausiai užkrečia apvaliosios kirmėlės ir kaspinuočiai

Dažniausi šunų žarnyno parazitai – apvaliosios kirmėlės (toksokaros), kablakirmėlės, plaukagalviai ir kaspinuočiai. Apvaliosiomis kirmėlėmis šuniukai dažnai užsikrečia dar iš motinos – per placentą prieš gimimą ar su pienu, todėl net iš gero veislyno parsivežtas šuniukas gali turėti kirmėlių. Suaugę šunys užsikrečia uostydami ir laižydami užterštą žemę, ėsdami grobį, žalią mėsą ar subproduktus, o kai kuriais kaspinuočiais – prarydami blusas.

ESCCAP atskirai išskiria plaučių kirmėles, kuriomis šunys užsikrečia ėsdami šliužus ar sraiges arba net žolę, ant kurios jie šliaužiojo. Šios kirmėlės gali sukelti kosulį, kraujavimo sutrikimų ir kitų sunkių ligų.

Kirmėlių požymių dažnai nebūna, todėl dehelmintizuojama profilaktiškai

Daugelis šunų, turinčių kirmėlių, neturi jokių simptomų. Kartais galima pastebėti:

• kirmėlių ar ryžių grūdus primenančių kaspinuočių segmentų išmatose ar ant kailio aplink išeinamąją angą;
• šuo trina užpakalį į žemę, laižo išeinamąją angą;
• viduriavimą, vėmimą, prastą apetitą ar, priešingai, padidėjusį;
• svorio kritimą, blankų, pašiurpusį kailį;
• šuniukams – išsipūtusį pilvą, lėtą augimą.

Kadangi požymių dažnai nėra, kirmėlės kontroliuojamos profilaktiškai – reguliariai duodant vaistus nuo kirmėlių (dehelmintizuojant) arba reguliariai tiriant išmatas ir gydant pagal rezultatus.

Šuniukai dehelmintizuojami nuo 14 dienų amžiaus kas 2 savaites

Kadangi šuniukai dažnai užsikrečia dar iš motinos, ESCCAP rekomenduoja juos pirmą kartą dehelmintizuoti 14 dienų amžiaus, o vėliau – kas 2 savaites iki 2 savaičių po nujunkymo. Jei šuniukui nuolat gresia didesnė rizika, pavyzdžiui, jis lanko šuniukų žaidimų grupes, dehelmintizacija kartojama kas mėnesį iki 6 mėnesių amžiaus. Žindanti kalė dehelmintizuojama kartu su pirmąja šuniukų dehelmintizacija – praėjus 2 savaitėms po atsivedimo. Vaikingos kalės gali būti gydomos nėštumo metu, kad šuniukai užsikrėstų rečiau, tačiau tai daroma tik veterinaro nurodymu.

Įsigydami šuniuką paklauskite veisėjo, kada ir kokiais vaistais jis buvo dehelmintizuotas, ir parodykite šią informaciją veterinarui per pirmąjį vizitą.

Suaugusio šuns dehelmintizacijos dažnumas priklauso nuo gyvenimo būdo

ESCCAP siūlo dehelmintizacijos dažnumą rinktis pagal šuns gyvenimo būdą ir užsikrėtimo riziką. Šunys skirstomi į keturias rizikos grupes:

Rizikos grupė (ESCCAP)	Kokiam šuniui	Kaip dažnai dehelmintizuoti
A	gyvena tik viduje, nebendrauja su kitais šunimis, nelanko parkų, nešeriamas žalia mėsa	1–2 kartus per metus nuo apvaliųjų kirmėlių
B	reguliariai išeina į lauką, bendrauja su kitais šunimis	4 kartus per metus nuo apvaliųjų kirmėlių
C ir D	dažnai laksto be priežiūros, medžioja, ėda grobį, šeriamas žalia mėsa ar ėda šliužus ir sraiges	4–12 kartų per metus nuo apvaliųjų (ir plaučių) kirmėlių; nuo kaspinuočių 4–12 kartų, didžiausios rizikos šunims – kas mėnesį

Vietoj dehelmintizacijos galima tokiu pat dažnumu tirti išmatas ir gydyti pagal rezultatus. Šaltinis: ESCCAP kirmėlių kontrolės schema šunims.

Jei šuns rizikos aiškiai įvertinti nepavyksta, ESCCAP rekomenduoja jį dehelmintizuoti arba tirti išmatas bent 4 kartus per metus. Tas pats galioja ir kaspinuočiams, tačiau jų išmatų tyrimai mažiau patikimi, todėl nuo kaspinuočių dažniausiai rekomenduojama gydyti bent 4 kartus per metus. Tyrimai parodė, kad 1–3 dehelmintizacijos per metus nesuteikia pakankamos apsaugos.

Šunims, gyvenantiems su mažais vaikais, verta dehelmintizuoti dažniau

Šunų apvaliųjų kirmėlių kiaušinėliai aplinkoje išlieka gyvybingi labai ilgai, o žmogus gali jais užsikrėsti netyčia prarijęs su žeme, smėliu ar nešvariomis rankomis. Ypač rizikuoja maži vaikai, žaidžiantys smėlio dėžėse ir žolėje. Todėl ESCCAP rekomenduoja šunis, gyvenančius kartu su vaikais iki 5–6 metų, nusilpusio imuniteto ar senyvais žmonėmis, pagal rizikos vertinimą dehelmintizuoti kas mėnesį arba kas mėnesį tirti jų išmatas. Tą patį dažnumą ESCCAP siūlo terapijos, gelbėjimo ir policijos šunims.

Svarbiausia higiena: rinkite šuns išmatas pasivaikščiojimų metu ir kieme, plaukite rankas po žaidimų su šunimi, neleiskite šuniui laižyti vaikų veido.

Žalia mėsa ir kelionės didina užsikrėtimo kaspinuočiais riziką

Šunims, šeriamiems nepakankamai termiškai apdorota ar užšaldyta mėsa, ESCCAP rekomenduoja nuo kaspinuočių gydyti kas 4 savaites. Mėsa laikoma saugia, jei ji bent savaitę buvo užšaldyta -17–20 °C temperatūroje arba 10 minučių kaitinta, kol vidus įkaito iki 65 °C. Keliaujant ar įvežant šunį iš šalių, kur paplitę echinokokai, šuo dehelmintizuojamas praėjus 4 savaitėms nuo kelionės pradžios, vėliau kas 4 savaites ir paskutinį kartą – ne vėliau kaip per 4 savaites po grįžimo. Įvežtą šunį reikia dehelmintizuoti iškart.

Prieš sporto varžybas, parodas ar apsistojimą šunų viešbutyje ESCCAP siūlo šunį dehelmintizuoti du kartus – likus ne daugiau kaip 2 savaitėms iki renginio ir per 2 savaites po jo. Jei šuo turi blusų, jis vieną kartą gydomas ir nuo kaspinuočių, kuriuos blusos perneša.

Vaistus nuo kirmėlių parinkite su veterinaru pagal šuns svorį

Vaistai nuo kirmėlių skiriasi veikimo spektru: vieni veikia tik apvaliąsias kirmėles, kiti – ir kaspinuočius, treti – plaučių kirmėles. Dozė skaičiuojama pagal šuns svorį, todėl prieš dehelmintizuojant šunį verta pasverti. ESCCAP pabrėžia, kad dehelmintizacijos planą visada reikėtų sudaryti pasitarus su veterinarijos specialistu, o reguliarūs išmatų tyrimai padeda įsitikinti, ar pasirinktas dažnumas yra pakankamas. Kartu su apsauga nuo kirmėlių nepamirškite ir apsaugos nuo erkių bei šuns skiepų.

Po dehelmintizacijos kelias dienas atidžiau surinkite šuns išmatas – su jomis gali pasišalinti žuvusių kirmėlių ir jų kiaušinėlių. Šuniukams, kurie turi daug apvaliųjų kirmėlių, po vaistų kartais pasitaiko vėmimas ar viduriavimas; jei jie nepraeina per dieną, kreipkitės į veterinarą.

Užrašykite dehelmintizacijos datas ir vaisto pavadinimą – daugelis veterinarų tai pažymi ir gyvūno augintinio pase. Taip lengviau nepamiršti kito karto ir įvertinti, ar pasirinktas dažnumas tinka jūsų šuniui.