Erkės šunims: kaip ištraukti erkę, kaip atpažinti babeziozę ir kokios priemonės saugo šunį

Erkės – viena didžiausių grėsmių šunų sveikatai Lietuvoje. Jos ne tik nemaloniai įsisiurbia, bet ir perneša ligas, iš kurių pavojingiausia šunims – babeziozė. Ši kraujo parazitų sukelta liga gali per kelias dienas sunaikinti šuns raudonuosius kraujo kūnelius ir pažeisti inkstus. Šiame straipsnyje – kur ir kada šunis puola erkės, kaip teisingai ištraukti erkę, kokie babeziozės simptomai, kuo skiriasi apsaugos priemonės ir ko nedaryti, jei namuose yra ir katė. Apie skirtingų veislių šunų poreikius skaitykite šunų veislių kataloge.

Erkės Lietuvoje randamos visuose regionuose, net miestų parkuose

Veterinarijos gydytojai pabrėžia, kad babeziozę pernešančios erkės aptinkamos visuose Lietuvos regionuose, ne tik miškingose vietose. Jų gausu pievose, pamiškėse, upių pakrantėse, bet ir miestų parkuose, žolėtose aikštelėse ar net daugiabučių kiemuose. Erkės aktyvios, kai oras įšyla – Lietuvoje dažniausiai nuo kovo–balandžio iki vėlyvo rudens, o šiltomis žiemomis jų pasitaiko ir žiemą. Daugiausia įsisiurbimų būna pavasarį ir rudenį.

Erkės tyko žolėje ir krūmuose, laukdamos pro šalį einančio gyvūno. Šuo, bėgiojantis per aukštą žolę, surenka jų daugiau nei žmogus, o tankiame kailyje jos lengvai pasislepia. Todėl po kiekvieno pasivaikščiojimo gamtoje šunį verta apžiūrėti.

Po pasivaikščiojimo apžiūrėkite galvą, ausis, kaklą, pažastis ir tarpupirščius

Erkės dažniausiai įsisiurbia ten, kur oda plonesnė ir kailis retesnis: ant galvos, aplink ausis ir ausų viduje, ant kaklo, krūtinės, pažastyse, kirkšnyse ir tarp pirštų. Apžiūrėkite šunį pirštais perbraukdami kailį prieš plauką – įsisiurbusi erkė jaučiama kaip nedidelis gumbelis. Ilgaplaukius šunis patogu iššukuoti tankiomis šukomis. Jaunos erkės (nimfos) labai mažos, vos kelių milimetrų, todėl jas lengva nepastebėti.

Erkę ištraukite kuo greičiau, nes ligos sukėlėjus ji išleidžia ne iš karto

Įsisiurbusios erkės pirmiausia stengiasi pasisotinti krauju ir tik vėliau su seilėmis išleidžia ligos sukėlėjus. Todėl kuo greičiau erkę ištrauksite, tuo mažesnė rizika, kad šuo užsikrės. Patogiausia naudoti specialų erkių šalinimo kabliuką, kurį galima įsigyti vaistinėse ar gyvūnų prekių parduotuvėse, arba plonas pincetes:

• suimkite erkę kuo arčiau odos, nespausdami jos kūnelio;
• lėtai ir tolygiai traukite tiesiai aukštyn arba sukite kabliuką, kaip nurodyta jo instrukcijoje;
• įkandimo vietą dezinfekuokite, o ištrauktą erkę sunaikinkite;
• jei liko erkės galvutė, nesikrapštykite – dažniausiai ji pati pasišalina, o jei vieta parausta ir sutinsta, parodykite ją veterinarui.

Netepkite erkės aliejumi, spiritu ar kitomis medžiagomis ir nedeginkite – sudirginta erkė gali išleisti daugiau seilių su ligų sukėlėjais.

Babeziozė pasireiškia per 7–14 dienų, kartais – iki 28 dienų po įsisiurbimo

Babeziozę sukelia kraujo parazitai, kuriuos šuniui su seilėmis perduoda užsikrėtusi erkė. Parazitai įsiskverbia į raudonuosius kraujo kūnelius ir juos ardo, todėl šuniui išsivysto mažakraujystė, o suirusių kraujo kūnelių produktai apsunkina inkstus. Veterinarijos gydytojų teigimu, simptomai dažniausiai pastebimi praėjus 7–14 dienų po erkės įsisiurbimo, tačiau inkubacinis laikotarpis gali užtrukti ir iki 28 dienų.

Dažniausi babeziozės simptomai:

• staiga atsiradęs vangumas, šuo nenori žaisti, eiti į lauką, daugiau miega;
• apetito praradimas, vėmimas ar viduriavimas;
• pakilusi kūno temperatūra;
• dažnas ir gilus alsavimas;
• iš pradžių paraudusios, vėliau blyškios ar gelsvos gleivinės;
• tamsus, kavos ar arbatos spalvos šlapimas;
• silpnos užpakalinės kojos, sutrikę judesiai.

Įtarus babeziozę šunį reikia vežti pas veterinarą tą pačią dieną

Babeziozė gydoma, tačiau gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kaip greitai šuo patenka pas veterinarą. Gydytojai pastebi, kad šeimininkai neretai nusprendžia palaukti dieną ar dvi, tikėdamiesi, kad šuniui pagerės, – o per tą laiką liga gali smarkiai pažeisti inkstus ir kepenis. Todėl, pastebėję staigų šuns vangumą ir ypač tamsų šlapimą, nedelskite. Veterinaras paims kraujo tyrimą, kuriame parazitai dažnai matomi mikroskopu, ir skirs specifinį gydymą. Sunkiais atvejais šuniui gali prireikti lašelinių ar net kraujo perpylimo.

Svarbu žinoti, kad persirgus babezioze imunitetas nesusidaro – šuo gali užsikrėsti vėl. Todėl prevencija išlieka svarbiausia.

Tabletės, lašai ir antkakliai saugo skirtingai

Vien apžiūrėti šunį nepakanka – dalis erkių lieka nepastebėtos. Todėl veterinarai rekomenduoja reguliariai naudoti apsaugos priemones visą erkių sezoną, o daugeliu atvejų – ištisus metus. Rinkoje yra kelios priemonių formos:

Priemonės forma	Kaip veikia	Ką verta žinoti
Tabletės (kramtomosios)	veiklioji medžiaga patenka į kraują; erkė žūva įsisiurbusi ir pradėjusi maitintis	veikia 1–3 mėnesius, priklausomai nuo preparato; nenusiplauna maudantis
Lašai ant sprando (spot-on)	pasiskirsto odos riebaluose; kai kurie atbaido erkes dar prieš įsisiurbiant	netinka iškart prieš ar po maudynių; kai kurie šunims skirti lašai labai nuodingi katėms
Antkakliai	veiklioji medžiaga pamažu išsiskiria ir pasiskirsto kailyje	veikia kelis mėnesius; reikia tinkamai priveržti, stebėti odą po antkakliu
Purškalai	veikia kailio paviršiuje	trumpesnis poveikis, tinka papildomai apsaugai

Konkretų preparatą ir dozę pagal šuns svorį parenka veterinarijos gydytojas.

Jokia priemonė neapsaugo šimtu procentų, todėl net ir naudojant tabletes ar antkaklį verta po pasivaikščiojimų apžiūrėti šunį. Pirkite tik registruotus veterinarinius vaistus ir laikykitės dozės pagal šuns svorį – mažesnei dozei skirta tabletė didelio šuns neapsaugos.

Kai kurios šunų priemonės nuo erkių nuodingos katėms

Daugelyje šunims skirtų lašų ir antkaklių yra permetrino – medžiagos, kuri šunims saugi, bet katėms labai nuodinga. Katė gali apsinuodyti, jei jai per klaidą užlašinamas šunų preparatas arba jei ji glaudžiai kontaktuoja su ką tik apdorotu šunimi – laižo jį ar miega šalia. Apsinuodijusiai katei pasireiškia drebulys, traukuliai, seilėtekis. Jei namuose gyvena ir šuo, ir katė, apie tai būtinai pasakykite veterinarui – jis parinks abiem saugią priemonę.

Erkių sezonu verta atidžiau stebėti ir mažus vaikus, kurie žaidžia su šunimi, – apdorotą kailį jie neturėtų liesti iškart po lašų užlašinimo. Jei šuo dažnai maudosi, rinkitės priemonę, kurios poveikis nuo vandens nesilpnėja.

Erkės šunims perneša ir kitas ligas

Be babeziozės, erkės šunims gali perduoti anaplazmozę ir Laimo ligą (boreliozę). Šių ligų simptomai dažnai neryškūs: karščiavimas, vangumas, šlubavimas, sąnarių skausmas, padidėję limfmazgiai. Kai kurie šunys, užsikrėtę Laimo ligos sukėlėjais, visai neserga. Jei šuo po erkių sezono ima šlubuoti ar tampa vangus be aiškios priežasties, pasakykite veterinarui, kad jam buvo įsisiurbusi erkė – tai padės greičiau parinkti tyrimus.