Slovėnams bus grąžinti už COVID-19 nuobaudas sumokėti pinigai
Apie 60 000 slovėnų jau netrukus atgaus pinigus, kuriuos sumokėjo už baudas, skirtas dėl COVID-19 pandemijos ir karantino metu taikytų apribojimų pažeidimų.
Jau anksčiau Slovėnijos Konstitucinis Teismas panaikino visus karantininius ribojimus, juos pavadinęs neteisėtais, tačiau valdžios institucijoms prireikė laiko, kad galiausiai panaikintų ir bausmių sistemą tariamai nusižengusiems piliečiams.
Per daugiau nei dvejus metus, kai šalyje buvo taikyti pandeminiai ribojimai, vietos policija skyrė beveik 6 mln. eurų vertės baudas, tačiau jau nuo šios savaitės įsigalioja nauji teisės aktai, pagal kuriuos, visi šie pinigai bus grąžinti, nusižengimai bus išbraukti iš žmonių oficialių įrašų, o nuobaudų vykdymo procedūros bus sustabdytos[1].
Valdžios institucijos apskaičiavo, kad anksčiau nubaustiems, o dabar „išteisintiems“ asmenims bus grąžinta apie 1,7 mln. eurų[2].
Visas šis teisės aktų pokytis yra premjero Roberto Golobo duoto pažado išpildymas. Panaikinti pandemines baudas jis žadėjo dar prieš praėjusiais metais jam ir jo centro kairiųjų Laisvės judėjimo partijai laimėjus rinkimus.
Ankstesnė dešiniųjų administracija, vadovaujama buvusio ministro pirmininko Janezo Janšos, pandemijos metu Slovėnijoje itin griežtai ribojo žmonių judėjimo ir susirinkimų laisvę.
Didžiulį visuomenės nepasitenkinimą ribojimais visoje šalyje paskatino ir incidentas, kai vienas maisto pristatymo į namus kurjeris buvo nubaustas 400 eurų bauda už tai, kad lauke, nusiėmęs kaukę valgė sumuštinį. Nors vyras buvo nuošalioje vietoje, bauda jam buvo paskirta, nes tuomet Slovėnijoje veido kaukės buvo privalomos net lauke.
Dabar, įgyvendinus svarbų teisės aktų pokytį, Slovėnijos teisingumo ministrė Dominika Švarc Pipan teigia, kad už baudas sumokėtų pinigų grąžinimas „padės atkurti slovėnų pasitikėjimą teisine valstybe, kurį labai pakirto pandemijos metu taikytos pernelyg griežtos ir antikonstitucinės represijos“.
Tačiau opozicijoje esančios partijos, kurių valdymo metu ir buvo pritaikyti šie minimi ribojimai, laikosi kitokios pozicijos ir teigia, kad ankstesnės priemonės buvo priimtos „siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybes, laikantis visų Europos Sąjungos (ES) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų“[3].
Opozicinių partijų atstovai teigia, kad naujas įstatymo pokytis tik „sukurs naujas neteisybes, prisidengdamas senų neteisybių atitaisymu“. Slovėnijos parlamento narys Branko Grimsas net sakė, kad „įstatymas atpirks kaltę tiems, kurie antikonstituciniu būdu kurstė smurtą ir skatino netoleranciją“. Tačiau Teisingumo ministerija pažymi, kad nebus atlyginamos tos baudos, kurios buvo skirtos už nusikaltimus su smurto elementais.
Slovėnijos karantino ribojimai buvo vieni iš griežčiausių Europoje
Koronaviruso pandemijos metu slovėnams buvo draudžiama keliauti už savo gyvenamosios vietovės ribų, naktį galiojo komendanto valanda, o įpareigojimas dėvėti veido kaukes buvo taikomas tiek lauke, tiek patalpų viduje. Be to, be COVID-19 vakcinacijos arba persirgimo sertifikato tapo beveik neįmanoma ką nors nuveikti, keliauti viešuoju transportu, patekti į parduotuvę ar gydymo įstaigą.
Buvo aktyviai ribojami ir piliečių teisė į protestus. Net tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ padarė išvadą, kad Slovėnijos valdžios institucijos pernelyg griežtas nuobaudas paskyrė tiems protestuotojams, kurie nepaisė tuo metu galiojusio visuotinio draudimo rengti taikius protestus, susibūrimus ar mitingus[4].
Iš tiesų, tuo metu vienam žinomam slovėnų aktyvistui ir teatro režisieriui Jašai Jenullui buvo paskirta sumokėti net 40 000 eurų baudą už tai, kad jis atlygintų valdžios institucijoms išlaidas, susijusias su protestų, kuriuose jis dalyvavo 2020 m. ir 2021 m., policijos darbu.
Net Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras vėliau paragino Slovėnijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti „finansinį ir administracinį pilietinės visuomenės aktyvistų persekiojimą“.
Konstitucinis Teismas Slovėnijos COVID-19 pandemijos valdymo politiką pripažino neteisėta
Dar 2022 m. Slovėnijos aukščiausiasis Konstitucinis Teismas paskelbė nuosprendį, kuriame teigiama, kad vyriausybės dekretas, reglamentuojantis COVID-19 sertifikato tikrinimą viešosiose vietose, prieštarauja Konstitucijai.
Šiame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad dekretu kėsinamasi į žmogaus teises, pažeidžiant teisę į asmeninės informacijos apsaugą, kuri gali būti užtikrinama tik įstatymu, o ne dekretu[5].
Per visą COVID-19 pandemijos laikotarpį Slovėnijos vyriausybė daugumą apribojimų nustatė tik dekretu. Tai skirtingos nevyriausybinės organizacijos, pavieniai asmenys ir valstybės institucijos ne kartą sėkmingai užginčijo teisme. Taip galiausiai padarė ir šalies Informacijos komisaras.
Byloje, kuri buvo pateikta aukščiausiajam teismui, teigta, kad dauguma vyriausybės nustatytų karantininių apribojimų buvo grindžiami dekretais, kuriuose remiamasi gana miglotai suformuluotu Užkrečiamųjų ligų įstatymu, kuris galėjo suteikti vykdomosios valdžios institucijoms pernelyg plačius įgaliojimus aiškinti jo nuostatas ir taip leisti ne iki galo išaiškintus dekretus.
Galiausiai, teismas pripažino, kad dekrete, leidžiančiame tikrinti COVID-19 skiepų ar persirgimo pažymėjimus, Slovėnijos vyriausybė rėmėsi ne tik Užkrečiamųjų ligų įstatymu, bet ir Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu; tai, pasak teismo, nėra leistina.
Po šio sprendimo Slovėnijos Informacijos komisaras teigė, kad valstybė turi apsaugoti žmones nuo užkrečiamųjų ligų, tai yra viena iš žmogaus teisių, tačiau tai neturi būti vykdoma kitos žmogaus teisės pažeidimo sąskaita. Komisaras taip pat pridėjo, kad jei valdžia norėjo veikti atsakingai, buvo daugiau nei pakankamai laiko priimti atitinkamą įstatymą.
Palyginimui galime priminti, kad šių metų spalio mėnesį Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad galimybių paso ribojimai koronaviruso pandemijos metu neprieštaravo nei šalies Konstitucijai, nei Civilinės saugos įstatymui.
Dalis pasaulio Vyriausybių pradeda atsiprašyti už COVID-19 laikų draudimus
COVID-19 sirgimo pikui praėjus, diskusijos dėl pandeminių ribojimų ir padarytų klaidų toliau netyla. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje taip pat kalbėta apie galima karantininių baudų „nurašymą“. Tokias kalbas paskatino tai, kad per karantino draudimus už taisyklių pažeidimus buvo skirta šimtai tūkstančių baudų, tačiau beveik pusė jų paskirta 18-24 metų jaunuoliams[6].
Daugelis jų šių baudų taip ir nesumokėjo, nes tiesiog negalėjo sau jų leisti arba baudos pranešimai buvo išsiųsti ne tuo adresu, kur šiuo metu asmenys gyvena. Nesumokėjus baudos, ji sparčiai augo ir dabar, kai kuriems britams gresia kelis tūkstančius siekiančios baudos. Dėl to, mokslininkų grupė siūlė vyriausybei apsvarstyti galimybę tiesiog atsisakyti nesumokėtų baudų.
Mokslininkai pažymi, kad šios baudos jau nebetenka prasmės praėjus tiek daug laiko po to, kai buvo atsisakyta visų karantininių koronaviruso apribojimų. Tačiau šiai idėjai pritarė ne visi. Dalis politikų ir visuomenininkų tik pabrėžė, kad baudų panaikinimas sukurtų pavojingą precedentą, jei ilgainiui, COVID-19 draudimų prireiktų ir vėl.
Tačiau kitos valstybės vis tik atsitraukia nuo savo anksčiau plačiai pritaikytos draudimo politikos, o už padarytas klaidas net atsiprašo. Dar praėjusių metų pabaigoje Kanados Albertos regiono pirmininkė Danielle Smith prakalbo apie būtinybę nuo persekiojimo apsaugoti tuos, kurie nebuvo pasiskiepiję nuo COVID-19. Ji nevakcinuotus žmones pavadino „labiausiai diskriminuojama visuomenės grupe“.
Kito Kanados regiono Ontarijo Vakarų Nipisingo miesto tarybos narė Anne Tessier taip pat prabilo apie koronaviruso ribojimus bei pareiškė apgailestavimą dėl dalies valdžios sprendimų.
Žemutinėje Austrijos žemėje, vietos valdžia paskelbė atlyginsianti visas piliečiams skirtas finansines baudas dėl įvairių pandeminių ribojimų. Šiuo tikslu regiono vyriausybė net įsteigė 30 mln. eurų fondą. Pagal šį planą taip pat numatyta nutraukti neskiepytų žmonių diskriminaciją ir bet kokią skiepų reklamą. Australijoje Naujojo Pietų Velso vyriausybė taip pat atšaukė daugiau kaip 29 tūkst. už COVID-19 pažeidimus skirtų užsilikusių baudų.
