Vakcinų niekam nebereikia, tačiau milijardai jau iššvaistyti
Vakarų valstybės įsigijo milijardus dozių vakcinų nuo COVID-19 , tačiau dalis jų jau dabar yra nebereikalingos. Ir taip yra visoje Europos Sąjungoje (ES) bei visame pasaulyje. Tai pažymėjo ir Kroatijos europarlamentaras Mislavas Kolakušičius, kuris Europos Parlamente (EP) neseniai kreipėsi į kolegas emocionalia kalba.
„Šiandien matome, kaip visame pasaulyje sudeginama milijardai COVID vakcinų dozių, nes niekas jų nenori… Geriau būtų buvę jas nedelsiant sudeginti ir taip išgelbėti daugelio piliečių sveikatą ir gyvybes! 4,6 mlrd. dozių, skirtų 360 milijonams suaugusių ES piliečių, buvo nupirkta visiškai neskaidriai ir slaptai, su daugybe paslėptų tekstinių žinučių, kurios rodo didžiausią korupcijos skandalą ES istorijoje arba 71 mlrd. eurų vertės sutartį tarp Ursulos von der Leyen ir Alberto Bourlos“, – kalbėjo EP narys iš Kroatijos[1].
Iš tiesų, tokią savo poziciją ES įstatymų leidėjas būtent dabar išsakė neatsitiktinai: šiuo metu milijardai ES lėšų ir toliau yra tarsi paleidžiami į orą.
Briuselis siekia susitarti su „Pfizer“ ir „BioNTech“ dėl galimybės sumažinti susitarimą net dėl 500 milijonų COVID-19 vakcinos dozių, kurias ES įsipareigojo nupirkti vien šiais metais. Mainais į sumažintą sandorį ES farmacininkams net siūlo didesnę kainą už dozę.
Negana to, taip pat kalbama apie pristatymo termino pratęsimą iki 2024 m. antrojo pusmečio, tačiau dalis ES valstybių vakcinų jau visiškai atsisako, o kitos žengia dar kitu keliu ir ima įteisinti procesus, kuriais dėl skiepų bei COVID-19 reklamos ar politikos nepatogumus bei diskriminaciją patyrę asmenys galės sulaukti žalos atlyginimo.
Briuselio derybos dėl perteklinio vakcinų kiekio tęsiasi
Turtingosioms Vakarų valstybėms COVID-19 vakcinų nebereikia – rinka yra tiesiog perpildyta jomis. O milijardus likusių vakcinų tiesiog paaukoti skurdžiausioms ir vakcinų trūkumą vis dar jaučiančioms šalims, taip pat atsisakoma. Dėl to derybomis siekiama sumažinti anksčiau ES ir farmacijos milžinių sudarytą sandorį.
Europos Komisijos (EK) atstovai spaudai teigia, kad ES institucijos toliau koreguoja COVID-19 vakcinų dozių tiekimą ir siekia jį pratęsti ilgesniam laikotarpiui.
„Pfizer“ atstovai spaudai pažymėjo, kad toliau „taiko pakopinį COVID-19 vakcinos kainų nustatymo metodą, vadovaudamiesi sutartais kiekiais ir nacionaliniais pajamų lygiais“. „BioNTech“ atstovai pridūrė, kad bendrovė toliau dirba su EK ir ES narių vyriausybėmis, kad „rastų pragmatiškus sprendimus, laikydamasi pagrindinių principų, dėl kurių šalys susitarė sudarydamos sandorį“.
Iš tiesų vakcinų perteklius yra globali problema, tačiau Europa susiduria su ypač dideliu jų pertekliumi: dauguma ES piliečių, kurie norėjo gauti pirmąją COVID-19 vakcinos dozę, ir net tie, kurie vėliau norėjo gauti stiprinamąją dozę, ją jau gavo. Tačiau problema ta, kad dar 2021 m. Briuselis pasirašė naują sutartį su „Pfizer“ ir „BioNTech“ dėl dar 900 mln. dozių pirkimo su galimybe iki 2023 m. pabaigos įsigyti papildomas 900 mln. dozių.
Pusė ar net daugiau nei pusė pirmųjų 900 mln. dozių pagal šią sutartį dar nebuvo pristatyta ES narėms dėl praėjusiais metais sumažėjusios paklausos, tačiau vakcinų jau dabar yra per daug. ES taip pat, suprantama, nepasinaudojo papildoma galimybe įsigyti dar daugiau dozių.
2021 m. sandoryje numatyta 19,50 euro suma už vakcinos dozę, kurią Europos šalių vyriausybės pagal sutartį privalo sumokėti dar šiais metais; iš viso tai yra nuo 7,8 mlrd., iki 9,75 mlrd. eurų.
Dėl tokio lėšų švaistymo ES valstybės narės vis dažniau ima skųstis savuoju ribotu biudžetu ir tiesiog teigia nebenorinčios leisti savo pinigų nereikalingoms vakcinų dozėms, kurios vėliau bus tiesiog išpiltos.
Tačiau EK nesiklauso. Nors praėjusią vasarą farmacininkai ir EK nusprendė sustabdyti vakcinų tiekimą, kad ES šalys turėtų laiko panaudoti gautas vakcinas, pernai lapkritį vėl buvo pasirašytas sandorio pakeitimas, kuriuo šalims suteikiama galimybė pasirinkti, kad dozės visgi būtų pristatytos ir būtų laikomos tiesiog sandėliuose.
Vis daugiau ES valstybių iš EK ima reikalauti skaidrumo
Dėl ES pareigūnų sprendimų vis dažniau nepasitenkinimą reiškia Bendrijos narių atstovai. Pavyzdžiui, Lenkijos sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis neseniai paragino EK paaiškinti, kodėl ji pandemijos įkarštyje sudarė tokią didelę sutartį dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo, dėl kurios blokas liko skolingas iki pat šių dienų.
Lenkų ministras taip pat viešai kvestionuoja EK pirmininkės Ursulos von der Leyen asmeninį dalyvavimą sudarant minėtą sutartį dėl vakcinos; ji asmeniškai keitėsi žinutėmis su „Pfizer“ vykdomuoju direktoriumi Albertu Bourla.
„Lenkijoje žmonės taip pat užduoda klausimus. Kaip įmanoma, kad dozių skaičius toks didelis? Mes norime gauti aiškų paaiškinimą“, – sako A. Niedzielskis[2].
Dar prieš metus Lenkija pareiškė nutraukianti vakcinos pirkimo procesus, o A. Niedzielskis dabar patvirtino, kad Lenkija iš tiesų nustojo mokėti už vakcinų tiekimą. Bulgarijos sveikatos apsaugos ministras Assenas Medžidjevas taip pat paragino siekti daugiau skaidrumo.
Iš tiesų, pastaruoju metu pastebimas Rytų ir Vidurio Europos šalių koalicijos susikūrimas, kuria siekiama sudaryti naują susitarimą su gamintojais, argumentuojant tuo, kad pandemija perėjo į naują etapą, kai vakcinų reikia mažiau, o karas Ukrainoje jau ir taip įtempė finansinę situaciją visoje Bendrijoje.
Lenkija, Bulgarija, Lietuva ir Vengrija teigia, kad net ir dabar vedamos naujos EK derybos su farmacininkais nėra pakankamas sandorio sumažinimas.
Vietoje to šalys ragina sudaryti naują susitarimą, taip pat gerokai sumažinti perkamų vakcinos dozių skaičių. Tiesa, vis dar neaišku, ar šios šalys EP turės pakankamai paramos, kad blokuotų EK siūlymus, tačiau ir Austrijos sveikatos apsaugos ministras neseniai paskelbtame rašytiniame pareiškime laikėsi panašios pozicijos.
Jis teigė, kad nors ES bendri viešieji pirkimai buvo sėkmingi, farmacijos bendrovės gavo didelį pelną, todėl Europos Komisijai atėjo laikas užimti tvirtą poziciją derybose dėl sutarčių perrašymo.
Lietuvoje pinigų stinga ūkininkams, bet ne skiepams
Tai, kad EK sandoris dėl vakcinų, kurių niekam nebereikia, pirkimo tampa pernelyg finansiškai slegiantis dalį ES narių, įsitikinti galima ir pažvelgus į Lietuvą. Finansų stokojama, vakcinos jau nebėra paklausios, o didžiulė jų dalis yra tiesiog sunaikinama. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir toliau vengia apie tai pateikti atvirus duomenis.
Metų pradžioje SAM teigė, kad Lietuva turi daugiau nei 2,7 milijono vakcinų vienetų. Visgi, iki šių metų pradžios jau buvo utilizuota net 1,43 mln. COVID-19 vakcinos dozių, 1,26 mln. vakcinos dozių galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs; jos saugomos Ekstremalių sveikatai situacijų centre (ESSC). Nepaisant to, SAM ir toliau teisinasi, kad mūsų šalyje utilizuojamų vakcinų yra mažiau, nei siekia pasaulio vidurkis.
„Tai sudaro maždaug 12,6 proc. nuo visų vakcinų, kurias gavo Lietuva. Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, masiniam gyventojų skiepijimui naudojant daugiadozius vakcinų flakonus vidutiniškai yra utilizuojama iki 15 proc. vakcinų dozių“, – sako SAM Komunikacijos skyriaus vyr. specialistas Julijanas Gališanskis, kuris atskleidė, kad pasibaigusio galiojimo vakcinos yra tiesiog deginamos aukštoje temperatūroje.
Tiesa, apie tai, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja utilizuojamos vakcinos, SAM nekalba. Tačiau dar 2020 m. Vyriausybė informavo, kad vakcinų pirkimui planuojama skirti apie 100 milijonų eurų. 2021 m. „Pfizer“ ir „Moderna“ pakėlė COVID-19 vakcinų kainas ES: „Pfizer-BioNTech“ vakcinos kaina tada pasiekė 19,50 euro, o „Moderna“ – 21,49 euro[3].
Tai reiškia, kad jeigu Lietuvoje bus utilizuota 2,89 mln. vakcinų, jų kaina gali siekti nuo 8,3 iki 52 milijonų ar net 56 milijonus eurų. Įdomu, kad tai yra ne vienu milijonu daugiau, kurių dabar ypač trūksta ypač aktualiems Lietuvos vidaus reikalams, pavyzdžiui, ūkininkams. Juk pats žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ūkininkų surengtame mitinge atskleidė, kad šiuo metu „niekur nėra biudžete besimėtančių 40 mln. eurų atliekamos sumos“[4].
Bus atlyginta žala dėl baudų ir diskriminacijos
O kol dalis ES narių diskutuoja dėl perteklinių vakcinų ir tiesiog nebežino, kur jas dėti, Žemutinėje Austrijos žemėje bręsta precedento neturintis atvejis. Ši Austrijos žemė tapo pirmąją, kurios valdžia skelbia atlyginsianti skirtas finansines baudas tiems, kuriems jos buvo skirtos per pastaruosius trejus metus dėl įvairių pandeminių ribojimų.
Šiuo tikslu regiono vyriausybė steigs 30 mln. eurų fondą. Iš jo bus atlygintos pandeminių ribojimų ir politinių sprendimų padarinių sukeltos baudos. Pagal šį planą taip pat numatyta „nutraukti neskiepytų žmonių diskriminaciją“ ir „skiepų reklamą“. Fondo lėšos taip pat bus naudojamos kompensacijoms už skiepų padarytą žalą mokėti.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Johanneso Raucho, Austrija nori panaikinti visus su koronavirusu susijusius įstatymus ir tai padaryti žada per šiuos metus. Jei planai išdegs, koronavirusas tuomet nebebus laikomas liga, apie kurią reikia pranešti gydytojui, darbdaviui ar ugdymo įstaigai[5].
O šiuo atveju aktualus gali tapti ir žalos dėl vakcinacijos atlyginimas, mat Europos vaistų agentūros (EMA) vadovas Emeras Kukas, nors ir toliau tikina, kad COVID-19 vakcinos yra saugios, pažymi, kad jų šalutinis poveikis vis dar yra stebimas.
Būtent EMA buvo ta ES agentūra, kuri buvo atsakinga už vakcinų vertinimą, kad joms būtų suteiktas ES leidimas naudojimui. Tačiau net ir dabar EP kraštutinių dešiniųjų frakcijos įstatymų leidėjai kaltina EMA, kad ši slepia informaciją apie vakcinų sukeltą šalutinį poveikį ir mirtis.
Vokietijos kraštutinių dešiniųjų europarlamentarė Christine Anderson klausė E. Kuko, kiek pranešimų EMA sulaukė apie mirties nuo vakcinacijos atvejus.
„Jei negalite pateikti skaičių iš savo galvos, turėčiau daryti išvadą, kad jums paprasčiausiai nerūpi arba dirbate didelėms farmacijos bendrovėms Europoje“, – kalbėjo EP narė[6].
E. Kukas negalėjo atsakyti, tačiau pažadėjo, kad EMA atsiųs visas ataskaitas ir tyrimus, kurių prašo EP nariai, ir primygtinai teigė, kad agentūra toliau dirbs ir stebės šalutinį vakcinų poveikį.
„Mes ir toliau atliekame vertinimus su farmakologinio budrumo specialistais, kurie yra įpratę dirbti su šiais duomenimis. Jie bando įvertinti, ar yra problemų ir ką galime dėl to padaryti“, – teigė jis.
