Pasaulyje daugėja atsiprašymų dėl perteklinės pandemijos valdymo politikos
Dar praėjusiais metais naujoji Kanados Albertos regiono pirmininkė Danielle Smith prakalbo apie tai, kad nori pertvarkyti provincijos sveikatos priežiūros sistemą ir apsaugoti nuo persekiojimo bei diskriminacijos tuos, kurie nebuvo pasiskiepiję nuo COVID-19.
Tuomet politikė nevakcinuotus žmones net pavadino „labiausiai diskriminuojama visuomenės grupe“, kurią ji regėjo per visą savo gyvenimą.
D. Smith teigė, kad niekuomet anksčiau žmogus nebūtų atleistas iš darbo, jam nebūtų uždrausta žiūrėti, kaip jo vaikai žaidžia ledo ritulį arba jam nebūtų leista aplankyti artimo žmogaus, esančio ilgalaikės globos įstaigoje ar ligoninėje, kaip buvo draudžiama pačiame koronaviruso pandemijos įkarštyje.
Kanados politikės teigimu, savo nuomone ji nieko neatima nė iš vienos kitų marginalizuotų grupių, tačiau nori, kad visuomenė žinotų, kad segregacija dėl medicininio pasirinkimo nėra skatinama[1].
Po kelių savaičių kito Kanados regiono Ontarijo Vakarų Nipisingo miesto tarybos narė Anne Tessier taip pat prabilo apie koronaviruso ribojimus bei pareiškė apgailestavimą dėl dalies valdžios sprendimų.
Miesto tarybos narės teigimu, įpareigojimas skiepytis sukėlė daug nereikalingos žalos ir priešiškumo tiek miesto darbuotojams, tiek ir visai bendruomenei.
„Manau, kad ši politika, priimta prieš 12 mėnesių, buvo klaidinga. Iš visos širdies atsiprašau tų, kuriuos ši politika paveikė neigiamai, ir tikiuosi, kad kaip savivaldybė ir bendruomenė galėsime judėti į priekį“, – teigė A. Tessier[2].
Tuo tarpu Žemutinėje Austrijos žemėje bręsta precedento neturintis atvejis. Čia valdžia skelbia, jog atlygins skirtas finansines baudas tiems, kuriems jos buvo skirtos per pastaruosius trejus metus dėl įvairių pandeminių ribojimų.
Šiuo tikslu regiono vyriausybė įsteigė net 30 mln. eurų fondą: iš jo bus atlygintos pandeminių ribojimų ir politinių sprendimų padarinių sukeltos baudos, taip pat numatyta „nutraukti neskiepytų žmonių diskriminaciją“ ir „skiepų reklamą“.
Iš tiesų, dėl COVID-19 pandemijos pasaulyje beveik šešis kartus padaugėjo kompensacijų už sužeidimus, patirtus dėl vakcinų vartojimo, schemų, susijusių su žalos atlyginimu.
Tuo tarpu Oksfordo universiteto mokslininkai teigia, kad pasaulinės koronaviruso valdymo schemos, nors ir tikino, kad COVID-19 vakcinos yra saugios, o nepageidaujami reiškiniai pasitaiko itin retai, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, atskleidė problemos, susijusias su kompensacijų trikdžiais ir valdžios atskaitingumo nebuvimu[3].
Lietuvoje valstybės vadovų atsiprašymo ir atsakomybės prisiėmimo tikėtis neverta
Nors vis daugiau užsienio valstybių vadovų, vyriausybės pareigūnų, mokslininkų ir ekspertų pripažįsta kai kurias pandemijos valdymo įkarštyje padarytas klaidas ir skuba atsiprašyti nuviltos visuomenės dalies, ne visi yra tokie savikritiški.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažėrė kritikos vyriausybei teigdamas, kad dažnas raginimas skiepytis leido su visuomene elgtis kaip su vakcinuojama „kaimene“[4].
„Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda kritikavo ir vakcinacijos kampanijai pasirinktą retoriką, kai visuomenėje buvo suskubta klijuoti etiketes ir švaistytis neapykanta, o dėl to, pasak šalies vadovo, rezultatas buvo priešingas tam, kurio tikėtasi, skiepijimosi tempu Lietuva ėmė atsilikti nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, o neproporcingi testavimo ribojimai kainavo pernelyg brangiai.
Tačiau sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tuomet atsakė, kad komentuoti pandemijos valdymo strategijoje padarytas klaidas yra dar per anksti anksti, mat kova su COVID-19 virusu dar nėra baigta.
Vis dėlto, prabėgus jau ne vienam mėnesiui po šių komentarų, vyriausybė ir toliau nemato savo padarytų klaidų, neįvardija, kur elgėsi neteisingai, o taip pat, nepateikia ir jokio atsiprašymo ar apgailestavimo dėl visuomenei sukeltų sunkumų.
Dėl koronaviruso ribojimų labiausiai nukentėjo vaikai ir jaunimas, ekspertai ragina išmokti šias pamokas
Vienas iš bene labiausiai apkalbėtų ribojimų koronaviruso pandemijos metu buvo švietimo ir ugdymo įstaigų veiklos ribojimas. Palyginus su kitomis pasaulio bei ES valstybėmis, Lietuva mokyklų uždarinėjimo klausimu atrodė itin griežtai. Remiantis EBPO statistiniais duomenimis, Lietuvoje mokyklos per pandemiją neveikė gerokai ilgiau nei kitose EBPO šalyse.
Mūsų šalies pradinės mokyklos buvo uždarytos 94 dienas – tai 16 dienų ilgiau nei EBPO vidurkis, kas yra 78 dienos. Lietuvos progimnazijos per pandemiją buvo uždarytos 137 dienas – EBPO vidurkis yra 93 dienos. Gimnazijos Lietuvoje buvo uždarytos 132 dienas, o EBPO vidurkis yra 101 diena[5].
Sudėtinga nesutikti su tuo, kad toks ilgas ugdymo įstaigų uždarymas turėjo neigiamų pasekmių vaikų bei jaunuolių švietimui, socializacijai, psichinei ir net fizinei sveikatai.
Apie tai kalba ir Norvegijos Vaikų teisių apsaugos kontrolierė Inga Bejer Engh, pandemijos valdymą vaikų ir jaunimo gerovės sąskaita vertinanti griežtai neigiamai.
Nors Norvegijoje mokyklų uždarymas truko žymiai trumpiau nei Lietuvoje, neabejojama, kad skandinavų pamokos gali būti aktualios ir mums.
„Istorija apie koronavirusą neturi būti pagražinta. Privalome laikytis akivaizdžių faktų ir negražinti istorijos apie priemones, kurios paveikė Norvegijos vaikus ir jaunuolius per koronaviruso pandemiją“, – pabrėžia I. Bejer Engh[6].
Norvegijos Vaikų teisių apsaugos kontrolierė pažymi, kad bendri mirtingumo rodikliai Norvegijoje ir Švedijoje per visus pandemijos metus buvo beveik vienodi, nepaisant to, kad Norvegija ir Švedija taikė skirtingas priemones, kurios turėjo įtakos vaikų ir jaunimo mokymuisi ir laisvalaikiui.
„Kai prasidėjo pandemija, mums trūko žinių apie įvairių priemonių poveikį. Dabar žinome daugiau. Siekiant įgyti tinkamų žinių kitai pandemijai, labai svarbu įvertinti, ar priemonės, kurios turėjo įtakos vaikams ir jaunimui, davė pageidaujamą poveikį. Šiuo atveju svarbu pasimokyti iš Švedijos. Tai svarbu, kad ateityje galėtume tinkamai įvertinti proporcingumą, kai žinios apie tam tikro ribojimo poveikį lyginamos su neigiamomis jo pasekmėmis“, – sako I. Bejer Engh.
Ekspertė primena ir tai, kad Norvegijos pareigūnų parengtoje koronaviruso ataskaitoje pažymima, kad ilgas mokyklų uždarymo laikotarpis parodo, jog daugelis mokinių neteko ir akademinio, ir socialinio mokymosi galimybių, o labiausiai tai pradado specialiųjų poreikių turintys mokiniai. Tuo tarpu kaimyninės Švedijos mokyklos niekada nebuvo fiziškai uždarytos.
„Dar nežinome, kokį ilgalaikį poveikį vaikams ir jaunimui turės šios priemonės. Žinome tik tai, kad vaikams ir jaunimui teko neproporcingai didelė priemonių našta ir kad šios priemonės labiausiai paveikė tuos, kurių padėtis ir taip buvo sunkiausia. Noriu, kad pasimokytume iš galimų klaidų, kurias padarėme kovodami su pandemija, ir užtikrintume, kad ateityje jų išvengsime. Tam reikia atviro ir sąžiningo dialogo apie tai, ko galime pasimokyti iš savo ir kitų šalių atsako“, – teigia Norvegijos Vaikų teisių apsaugos kontrolierė I. Bejer Engh.
