Suprasti akimirksniu
  • Tautos kiršinimas – ne tik visuomeniškai nepriimtinas, bet ir baudžiamas įstatymu
  • Už įskųstą kaimyną Kaune siūloma 100 eurų „padėka“
  • Skundimą dėl netinkamo elgesio dalis lietuvių laiko bendruomeniškumo apraiška
  • Galima pasinaudoti nemokama stambiagabaričių atliekų paėmimo paslauga – tačiau tik kartą
Šaltiniai
Pinigai
Skųsk kaimyną – gausi šimtinę: už šiukšlintojų fiksavimą – padėka. Markus Spiske/Unsplash nuotrauka

Tautos kiršinimas – ne tik visuomeniškai nepriimtinas, bet ir baudžiamas įstatymu

Lietuvoje pastaruoju metu pastebimas didesnis dėmesys piliečių įsitraukimui į viešosios tvarkos palaikymą, skatinant pranešti apie galimus teisės pažeidimus, susijusius su didelių gabaritų šiukšlių laikymu tam neskirtose vietose. Iniciatyvų autoriai, iš tiesų – šias akcijas regi kaip priemonę greičiau reaguoti į nusikalstamas veikas, tokiu būdu neva užtikrindami saugesnę aplinką. Tuo tarpu aktyvus gyventojų dalyvavimas viešosios tvarkos palaikyme, jų nuomone, yra būdas stiprinti ryšį.
Bandymas tramdyti šiukšlintojus pasitelkiant išmaniaisiais telefonais apsiginklavusius kaimynus, jiems skiriant premiją, truks nuo lapkričio 1 dienos iki Naujų metų. Jei gyventojai pastebėjo pažeidėjus, Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje arba el. paštu prašoma pateikti aiškią vaizdinę informaciją. Taip pat prašoma įvardyti pažeidėjų tapatybę ar jų gyvenamosios vietos adresą, automobilio valstybinius numerius.

Vis dėlto ten, kur tiesiama geranoriška ranka, neretai neišvengiama „šalutinių dėmenų“ sulig iš paskos slenkančiu susipriešinimo šešėliu. 

Dalis lietuvių įsibaiminę, jog tokios iniciatyvos gali „pramušti lubas“. Mat istorijoje yra pavyzdžių, kai per didelis dėmesys pranešimams apie kaimynus sukėlė neigiamas pasekmes. Pavyzdžiui, sovietmečiu Lietuvoje buvo skatinamas gyventojų sekimas bei pranešimai apie „nepatikimus“ asmenis, o tai prisidėjo prie nepasitikėjimo bei įtampos visuomenėje sukūrimo[1]. Dėl to suabejota iniciatyvų skaidrumu, galimai apeinančių piliečių teises ir privatumo ribas. Juk daugelis taip pat mena pandemijos taisykles ir nuobaudas jų nepaisantiems, daliai iki šiol keliančias siaubą.

Tautos kurstymas prieš skirtingas socialines, tautines, rasines ar religines grupes bei nuomones, kaip žinoma, laikomas teisės pažeidimu[2][3]. Nepaisant to, jog tautos kiršinimas – ne tik visuomeniškai nepriimtinas, bet ir baudžiamas įstatymu, gali būti, kad šis įstatymas suvokiamas savaip.
Tautos kiršinimas – ne tik visuomeniškai nepriimtinas, bet ir baudžiamas įstatymu. Markus Spiske/Unsplash nuotrauka
Tautos kiršinimas – ne tik visuomeniškai nepriimtinas, bet ir baudžiamas įstatymu. Markus Spiske/Unsplash nuotrauka

Už įskųstą kaimyną Kaune siūloma 100 eurų „padėka“

Pandemijos metu daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, žmonės buvo skatinami pranešti apie galimus karantino taisyklių ir apribojimų pažeidimus. Tokių priemonių pagalba, kaip skelbiama, buvo siekiama užkirsti kelią viruso plitimui. Iš tiesų, tąsyk ne tik buvo draudžiama sutikti didžiąsias metų šventes artimųjų rate, tačiau taip pat perduoti naujųjų metų palinkėjimą kaimynui, lydimą apsikabinimu. Bet koks kontaktas iš esmės buvo draudžiamas arba apribotas. Draudimo veiksmai, savo ruožtu, įprastai apėmė pranešimus apie karantino pažeidimus, tokius kaip susibūrimų organizavimas, veido kaukių nedėvėjimas ir kt.
Už įskųstą kaimyną Kaune siūloma 100 eurų „padėka“. Svn Brands/Unsplash nuotrauka
Už įskųstą kaimyną Kaune siūloma 100 eurų „padėka“. Svn Brands/Unsplash nuotrauka

Nors plačiai linksniuojama, esą draudimus liudijančios priemonės yra dėl mūsų, jos sukėlė tam tikrų etinių ir socialinių diskusijų, skatindamos įtarumo ir nepasitikėjimo atmosferą tarp žmonių. Be to, netyla diskusijos, kad tokia politika nėra naujiena. 

Gali būti, jog tauta vis dar tempia postsovietinio šleifo reliktą, iš kurio neskubama išaugti; gali būti, kad gaji kaimyno skundimo direktyva liudija neeižėjančią supriešinimo kultūrą – kai vaikai skundžia tėvus, tėvai – kitus vaikus ir jų tėvus, darbdaviai engia darbuotojus, o pėstieji – „dirba darbą“ ir fiksuoja kelių eismo pažeidėjus, „užuolaidų traukėjų“ etatams virstant paklusnios visuomenės dalimi, skubančia į šį žaidimą įtrauktį daugelį.

Skundimą dėl netinkamo elgesio dalis lietuvių laiko bendruomeniškumo apraiška

Nors palikti stambiagabarites atliekas šalia konteinerių yra draudžiama, kai kurie tokiu būdu atsikrato savo šiukšlėmis. Tačiau tokiam elgesiui numatoma nuobauda, o jį užfiksavusiems nuo šiol įteikiama „šokoladinė statula“. Siekdama kovoti su netinkamais įpročiais, „Kauno švara“ pažeidėją užfiksavusiems asmenims įteiks 100 eurų premiją[4]. Vis dėlto, dalis gyventojų tikina kaimynų neskųsiantys.
Nors premija bus skiriama tuo atveju, jei pavyks pažeidėją nustatyti iš fotografijos ar filmuotos medžiagos, vieni tai vertina kaip būdą praturtėti, kiti – kaip nužmogėjimą. Nepaisant to, jog numetamų stambių atliekų skaičiai kas metus auga, diskutuojama, kad šio reiškinio priežastis gali būti ne viena.

„Per savaitę nuo konteinerio išvežame apie 15 tonų tokių atliekų. Tai tikrai nemažas skaičius“, – įvardija „Kauno švaros“ atstovė Kristina Parachomikienė. 

Skundimą dėl netinkamo elgesio dalis lietuvių laiko bendruomeniškumo apraiška. Youtube stop kadras
Skundimą dėl netinkamo elgesio dalis lietuvių laiko bendruomeniškumo apraiška. Youtube stop kadras

Antra vertus, dalis internautų neabejoja, jog taip vadinamų pilietiškų asmenų atsiras daugiau nei pakankamai. Pastarieji nuogąstauja, kas bus toliau: galbūt bus skundžiama už „netinkamus“ garsus už sienos, neva įtartiną veiklą už tvoros ir t.t. Tautiečiai reiškia abejones žodžio „skųsti“ prasme. Jie sako, jog „bobučių agentūros nuo šiol matys viską, išskyrus tai, kas žymi išties svarbius nusikaltimus“.

Iš tiesų, ne visi pensinio amžiaus žmonės turi galimybę išvežti stambiagabarites atliekas. Šiuo klausimu atsivėrė piktžaizdė, kvestionuojant šiukšlių transportavimo galimybes, dabartinius jiems taikomus mokesčius ir kt. Gyventojai įprastai moka po kelis eurus per mėnesį už komunalinių atliekų išvežimą. Baldai ir kitos didelių gabaritų atliekos į šį susitarimą neįeina, taigi, reikia patiems pasirūpinti jų išvežimu arba laukti specialių akcijų, kai jos išvežamos nemokamai. 
Kai kuriose gyvenvietėse didelių gabaritus atliekos išgabenamos du kartus į metus. Tačiau ne visose. Baudos taip vadinamiems šiukšlintojams, besikasantiems galvą, su kuo ir kaip išvežti seną stalą, sieks nuo 30 iki 600 eurų[5].

Galima pasinaudoti nemokama stambiagabaričių atliekų paėmimo paslauga – tačiau tik kartą

Gyventojams „Kauno švaros“ atstovai primena, kad atliekas draudžiama palikti šalia konteinerių, gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ar kitose tam neskirtose vietose. Taip pat draudžiama didelių gabaritų, statybines, žaliąsias atliekas, senus baldus, naudotas padangas ir kt. mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.

Pavyzdžiui, sostinės gyventojai gali pasinaudoti Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) teikiama nemokama stambiagabaričių atliekų paėmimo paslauga iš namų[6]. Tačiau nuo 2023 m. ši paslauga teikiama vieną kartą per kalendorinius metus kiekvienam nekilnojamojo turto objektui. Nemokamai išvežama iki 8 vienetų atliekų, kurių bendras svoris neviršija 200 kg; vieno daikto svoris neturėtų viršyti 25 kg. Jei daiktas sunkesnis ir jį reikia nešti dviem darbuotojams, tai laikoma dviejų vienetų paėmimu. Papildomų 10 kg kaina – 5 eurai. Už didelių gabaritų daiktų išardymą taip pat yra atsakingas užsakovas.
Kaip ten bebūtų, blogų įpročių išgyvendinimo būdus žmonės vertina nevienodai: dalis nori daugiau šiukšlių surinkimo aikštelių ir siūlo ugdyti sąmoningumą užtuot skundus aplinkinius, kiti – didžiuojasi pralobsią iš anksto skaičiuodami šimtines.