Kada vaizdo registratorius gali pridaryti daug žalos

Transporto priemonių valstybinius numerius dalis vertina kaip asmens duomenis

Vis daugiau automobilių vairuotojų bei praeivių tiek mobiliais telefonais, tiek vaizdo registratoriais fiksuoja eismo pažeidėjus, galiausiai šiais įrodymis dalindamiesi su kitais. Tačiau kai kurie asmenys teigia, esą už tokius į socialinius tinklus įkeltus įrodymus gali grėsti bauda^[1].

Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, dar rugsėjį nutarta apeiti nutarimą ratu, jog, pavyzdžiui, vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, privalo turėti vaizdo arba garso registratorių, kuris fiksuotų automobilio saloną visos kelionės metu^[2]. Nors, remiantis keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugų teikėjo UAB „Bolt services LT“ pateiktais duomenimis, per metus naudojantis „Bolt“ platformos paslaugomis įvyksta apie 20 mln. kelionių (t. y. daugiau kaip 50 tūkst. kelionių per dieną), tik vidutiniškai iš 10 000 kelionių yra 1,5 atvejo (0,015 proc. nuo visų naudojantis „Bolt“ platformos paslaugomis įvykusių kelionių), kai pranešama apie tam tikrus nesklandumus. Kadangi šie pranešimai nėra susiję su keleivio (kliento) saugumo klausimais, o garso įrašymas ypač riboja žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, nuspręsta šio reglamento atsisakyti.

Tačiau piktnaudžiauti duomenų rinkimu, pasirodo, galima ir kitais būdais.

Kai kas sako, jog jeigu socialiniuose tinkluose paviešinote kito automobilio valstybinius numerius, galite sulaukti teisinių pasekmių. 

Taip, įvairiose socialinių tinklų grupėse galima matyti piliečius, tarpusavyje besidalijančius įrašais apie įvykius keliuose. Ir kartais toks elgesys yra vedinas blogų paskatų – norint pabaksnoti pirštu, pasijuokti. Tačiau advokatas dr. Arvydas Budnikas mojuoja pirštu, sakydamas, neva transporto priemonių valstybiniai numeriai yra vertinami kaip asmens duomenys. Dėl to, anot pastarojo, socialiniuose tinkluose negalima viešinti automobilio valstybinių numerių, tokius asmenis įrašant į galimų asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidėjų sąrašą.

Įspėja, kad apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus reikia pranešti teisėsaugos institucijoms 

Asmuo, turintis duomenų apie galimą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turėtų šį faktą pranešti teisėsaugos institucijoms. Kitoks elgesys neva laikomas savavališku.

Šiuo metu Lietuvos teisės aktai reglamentuoja asmens duomenų apsaugą pagal Europos Sąjungos Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Dalinantis vaizdo įrašais ar nuotraukomis, kuriose matomi eismo pažeidėjai, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tokiuose įrašuose gali būti fiksuojami asmens duomenys, kaip veidas ar transporto priemonės valstybiniai numeriai, todėl tai gali sukelti teisinę atsakomybę, jei tokie duomenys bus netinkamai viešinami. Pagal BDAR, asmens duomenys gali būti tvarkomi tik turint teisinį pagrindą, tad jei dalinantis vaizdo medžiaga nesilaikoma privatumo taisyklių, tai gali būti laikoma duomenų apsaugos pažeidimu. Atsakomybė gali kilti tiek asmenims, kurie be leidimo viešina vaizdo įrašus, tiek platformoms, kurios leidžia tokią medžiagą talpinti viešoje erdvėje.

Asmens duomenų apsaugos pažeidimų atveju gali būti taikomos tokios sankcijos kaip įspėjimai, piniginės baudos ar net atsakomybė teisme, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo. Priešingai, perduodant užfiksuotus eismo pažeidimus teisėsaugos institucijoms, tarkime, policijai, tai gali būti laikoma teisėtu veiksmu.

Informacija iš pažiūros yra aiški, tačiau nuomonės net ir šiuo klausimu – išsiskiria.

Pagal valstybinį transporto priemonės ženklą negalima identifikuoti savininko

Svarstomą, esą didesnė pridėtinė vertė sukuriama apie pažeidėją pranešus valstybinėms institucijoms.

Vaizdų viešinimas, remiantis BDAR, galimas nepažeidžiant kito asmens sutikimo, kai fiksuojamas teisės pažeidimas, nustatomas teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti asmeninio pobūdžio informaciją; kai informacija apie privatų gyvenimą padeda atskleisti įstatymų pažeidimus bei nusikalstamas veikas; kai fotografavimas, atvaizdo demonstravimas yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimais. Tokiam duomenų tvarkymui gali būti priskiriamas vaizdo registratoriaus naudojimas, filmavimas mobiliąją ryšio priemone (mobiliuoju telefonu) ir pan. 

Tad, užfiksavus pažeidimus, turbūt logiškiau (ir saugiau) nuotraukas arba vaizdo įrašus ne viešinti socialiniuose tinkluose, o tiesiogiai pranešti apie pažeidimą teisėsaugos institucijoms. Be abejonės, kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.

Vis dėlto, „Regitros“ atstovai apšviečia kitą šios situacijos pusę. 

Nors asmuo, kurio duomenys buvo paviešinti, reikalui esant, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir skųstis Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, „Regitra“ teigia, esą transporto priemonės valstybinių numerių nepakanka, jog būtų galima atskleisti daugiau asmens duomenų – reikia dar ir transporto priemonės identifikavimo bei registracijos dokumento numerio. 

Įsidėmėtina, jog automobilių valstybiniai numeriai laikomi asmens duomenimis, jei pagal juos galima identifikuoti asmenį. Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) taip pat gali numatyti tam tikras baudas už duomenų neteisėtą viešinimą, tačiau pagrindinė atsakomybė kyla iš BDAR nuostatų. Priklausomai nuo situacijos, už duomenų apsaugos pažeidimus gali būti skiriamos baudos arba imtasi kitų teisinių priemonių.

Trumpai tariant, jei fiksuojant pažeidimus yra viešinami automobilių numeriai, tai gali būti laikoma asmens duomenų apsaugos pažeidimu pagal BDAR.