Sprendimas dėl laikrodžio sukiojimo nutraukimo atidėtas neribotam laikui?
Lietuvoje laikas į vasaros laiką keičiamas paskutinį kovo sekmadienį. Šiemet tai įvyks naktį iš kovo 29-osios į kovo 30-ąją. Sekmadienio naktį, 3:00 valandą, laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį – iš 3:00 į 4:00 valandą. Tai reiškia, kad miegosime viena valanda trumpiau, tačiau vakarai, kaip visuomet, taps šviesesni[1]. Rekomendacijos byloja, jog norint lengviau prisitaikyti prie laiko pokyčio, reikėtų eiti miegoti 10–15 minučių anksčiau. Tačiau dalis tautiečių nerimastingai linguoja galva, kada ši „procedūra“ baigsis; gi apie laikrodžių sukiojimo nutraukimą Europos Sąjungoje (ES) kalbėta dar nuo 2018 metų[2].
2018-aisiais surengta apklausa, kurioje dalyvavo 4,6 mln. europiečių, iš jų 80 proc. pasisakė už laikrodžių sukiojimo atsisakymą. Tačiau nors 2019 m. Europos Parlamentas pritarė siūlymui, kad paskutinį kartą laikas būtų keičiamas 2021 metais, šis sprendimas „strigo“ valstybėms narėms nesutarus, kuris laikas turėtų būti nuolatinis – žiemos ar vasaros. Kita vertus, kalbama ir apie kitas kliūtis. Tačiau dalis pasauliečių ironizuoja, jog blogam šokėjui – ir „kiaušiniai maišo“, turėdami omenyje tai, kad pažadai taip ir lieka kabėti „palubėje“, atrandant eilę priežasčių nukelti šiuos planus „kitam gyvenimui“.
Skelbiama, jog laiko sukiojimo stabdymui pakišo koją ir pandemija bei geopolitiniai iššūkiai. Dar vienas argumentas palikti situaciją tokią, kokia ji yra – pasakymas, neva laiko sukiojimas padeda išnaudoti šviesųjį paros metą. Tačiau dalis tautiečių „kilnoja antakius pakaitomis“, esą žiemos sutemos, prasidedančios prieš 17 val., vargiai prisideda prie darbingos nuotaikos ir efektyvios dienos; taip nebūtų, jei žiemą netemtų taip anksti.
Panašu, kad laikrodį sukiosime ir toliau. Mat šis klausimas vis dar įstrigęs, sprendimą atidėtus neribotam laikui.
Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980-aisiais ir nuo tada visos ES valstybės dukart per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – persuka laikrodžių rodykles viena valanda.
77.lt primena, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį Europoje laikrodžių rodyklės bus persukamos viena valanda į priekį. Šviesusis paros metas prasidės anksčiau, o vakarai truks trumpiau. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, laikas keičiamas du kartus per metus. Pernai 60 EP narių iš įvairių šalių ir frakcijų pasirašė laišką, kurio adresatas – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Laišku Komisija buvo raginama greičiau spręsti šį klausimą imantis pokyčių.
Gerovės šalį atstovaujantys politikai turi svarbesnių reikalų?
Prie seniai apkalbėto pažado prisideda ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė. Ji nemano, kad Europos šalys artimiausiu metu atsisakys laiko sukiojimo, – neva yra svarbesnių reikalų, nei užsiimti „laikrodžių gegučių priežiūra“. Visgi, gera žinia ta, jog išmanusis telefonas ir kiti kompiuteriai pasirūpins laiko atnaujinimu automatiškai…
Anot jos, šiuo metu valstybių prioritetai yra skirti geopolitiniams klausimams. Tai reiškia, jog tikslų sąraše – vis dar į šalies gynybos didinimą nutaikyti metodai, paskui kuriuos seka tam tikrų mokesčių, kraunamų ant piliečių pečių, įtvirtinimas ir/ar didinimas.
„Tikrai šis klausimas šiandien nėra aptarinėjamas, tai nėra prioritetinis klausimas, turint omeny ir esamą geopolitinę situaciją. Todėl sunku pasakyti, kada visos šalys sutartų ir būtų galutinai atsisakyta bendro laiko sukiojimo“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
I. Segalovičienė samprotauja: galbūt kažkada ateityje – o gal ir ne?
Tiesa, prezidento vyriausioji patarėja nuo šio klausimo teigia nenusisukanti. Mano, kad šalis laiko sukiojimo klausimą į darbotvarkę grąžintų, kai ši pirmininkaus ES Tarybai 2027-aisiais metais.
„Gal tos diskusijos vėl pakils į kitą lygį“, – samprotavo I. Segalovičienė.
Tačiau ne visi kalba, jog laikrodžio sukiojimas – ypač pavasarį, kai prarandame vieną valandą miego – daro poveikį žmogaus organizmui. Visų pirma, tai gali sutrikdyti žmogaus biologinį laikrodį, sukeliant miego, budrumo, hormonų ar netgi virškinimo problemų[3]. Tuo tarpu miego trūkumas juk yra susijęs su kognityvinių funkcijų pablogėjimu. Be to, „meškos paslauga“ daroma ir širdies bei kraujagyslių sistemai. Kai kurie tyrimai rodo, kad pirmąją savaitę po laikrodžio pasukimo pavasarį padidėja širdies smūgių (infarktų) tikimybė bei insultų rizika. Dalis žmonių taip pat gali jausti laikiną depresijos ir nerimo simptomų paūmėjimą. Ypač jautrūs yra vaikai ir vyresni žmonės.
Atėjo pirmininkaujančių valstybių narių eilė padaryti pakeitimą?
Lenkijos valdančiosios koalicijos partija narė praeitų metų spalio mėnesį kalbėjo norėsianti pasinaudoti šalies pirmininkavimu Europos Vadovų Tarybai, kad būtų nutrauktas sezoninis laikrodžių keitimas bloke[4]. Lenkijos technologijų ir plėtros ministras Krzysztofas Paszykas tąsyk kalbėjo:
„Norime pasinaudosime Lenkijos pirmininkavimu ES, kad išeitume iš šios aklavietės… Ją stebime jau daugelį metų, nepaisant Lenkijos europarlamentarų pastangų“. Paszyk teigė, jog laiko keitimas ne tik turi neigiamų pasekmių sveikatai, bet ir įtakoja socialinę bei ekonominę šalių situaciją.
„Laikas baigti kas dvejus metus vykstantį laikrodžio rodyklių keitimą, kuris, kaip įrodyta, turi neigiamą poveikį sveikatai, gerovei ir saugumui. <…> Visame politiniame spektre plačiai sutariama, kad laikrodžio rodyklės keitimą reikia nutraukti… Tai praktiška ir populiari priemonė“, – tikino ir Airijos europarlamentaras Seán Kelly iš Europos liaudies partijos.
2017 m. Europos Parlamento atliktas tyrimas atskleidė, kad laikrodžio keitimo poveikis žmonių bioritmams yra „didesnis, nei manyta anksčiau“. Žinoma, kad Jungtinė Karalystė ir Vokietija įvedė vasaros laiką per Pirmąjį pasaulinį karą, siekdamos taupyti anglis. ES ši praktika taikoma dešimtmečius ir yra reglamentuojama 2001 m. direktyva.
