Šeivamedžio arbata: žiedų arbata pagal EMA, kada rinkti žiedus ir kodėl uogas reikia virti

Šeivamedžio arbata – vienas seniausių Europos liaudies gėrimų peršalus. Dažniausiai ji plikoma iš džiovintų juoduogio šeivamedžio žiedų, kurie birželį baltais kvapniais skėčiais nusidažo pamiškes ir sodybas. Šeivamedžio žiedai – vienas nedaugelio augalų, kuriam Europos vaistų agentūra (EMA) yra parengusi monografiją su aiškiomis vartojimo taisyklėmis. Šiame straipsnyje – ką sako EMA, kaip paruošti žiedų arbatą, kada ir kaip rinkti žiedus, kodėl šeivamedžio uogų negalima vartoti žalių ir kam ši arbata netinka. Kitos rudens ir žiemos uogų arbatos aprašytos Lietuvos uogų gide.

EMA pripažįsta šeivamedžio žiedus tradiciškai vartojamus pirmiesiems peršalimo simptomams

Europos vaistų agentūros Augalinių vaistinių preparatų komitetas (HMPC) padarė išvadą, kad, remiantis ilgamete patirtimi, šeivamedžio žiedų preparatai gali būti vartojami pirmiesiems peršalimo simptomams lengvinti. Išvados taikomos džiovintiems susmulkintiems žiedams ir jų skystiems etanoliniams ekstraktams. Tai vadinamasis tradicinis vartojimas: klinikinių tyrimų su šeivamedžio žiedais nėra, tačiau komitetas laiko poveikį tikėtinu, nes šie preparatai saugiai vartojami bent 30 metų, iš jų bent 15 – Europos Sąjungoje.

Svarbu suprasti, ką tai reiškia praktiškai: šeivamedžio arbata gali palengvinti pirmuosius peršalimo simptomus, bet peršalimo negydo ir nuo jo neapsaugo. Atliekant HMPC vertinimą, šalutinių poveikių nebuvo užregistruota. Jei temperatūra aukšta, simptomai stiprėja ar nepraeina per savaitę, reikia kreiptis į gydytoją.

Arbatai – 2–5 g džiovintų žiedų tris kartus per dieną, ne ilgiau kaip savaitę

EMA monografijoje nurodyta šeivamedžio žiedų arbatos porcija – 2–5 g džiovintų žiedų, tris kartus per dieną. Paprastai šaukštas žiedų užpilamas stikline (apie 200–250 ml) verdančio vandens, indas uždengiamas ir arbata laikoma apie 10 minučių, tada nukošiama. Gerti patogiausia šiltą, galima pasaldinti medumi ar įspausti citrinos. Pagal monografiją arbatos negalima gerti ilgiau nei savaitę.

Žiedų arbata skirta suaugusiesiems, senyviems žmonėms ir paaugliams nuo 12 metų; jaunesniems vaikams jos vartoti nerekomenduojama. Saugumas nėštumo ir žindymo metu nenustatytas, todėl, trūkstant duomenų, šiuo laikotarpiu vartoti nerekomenduojama. Kontraindikacija – padidėjęs jautrumas šeivamedžiui. Jei sergate lėtinėmis ligomis ar vartojate vaistus, prieš gerdami žolelių arbatas pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Šeivamedžio žiedus renkite birželį, sausą dieną, kai skėčiai visiškai išsiskleidę

Juoduogis šeivamedis žydi gegužės pabaigoje–birželį plokščiais, kvapniais baltų žiedelių skėčiais. Arbatai ir sirupui žiedai skinami sausą, saulėtą dieną, kai dauguma žiedelių jau prasiskleidę, o ant jų nėra rasos. Rinkite toliau nuo kelių ir pramonės objektų, švarius, nepažeistus skėčius. Skinkite tik juoduogio šeivamedžio žiedus – raudonuogis šeivamedis yra nuodingesnis, o kaip juos atskirti, aprašyta šeivamedžio dalyje.

Džiovinkite žiedus pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, išdėstę plonu sluoksniu ant popieriaus ar tinklelio, arba pakabinę skėčiais žemyn. Saulėje žiedai paruduoja ir praranda aromatą. Kai išdžiūsta, žiedelius nubraukite nuo stiebelių – stiebeliai arbatai nereikalingi. Laikykite sandariame stiklainyje ar popieriniame maišelyje sausoje, tamsioje vietoje.

Žalios šeivamedžio uogos nuodingos – uogų gėrimą reikia virti

Šeivamedžio uogos – visai kitas atvejis nei žiedai. Visose žaliose augalo dalyse, taip pat neprinokusiose uogose ir sėklose, yra ciangeninių glikozidų, todėl žalios jos gali sukelti pykinimą, vėmimą ar viduriavimą. Prinokusias juodas uogas galima vartoti tik termiškai apdorotas – iš jų verdama uogienė, želė, sriuba ar vynas. Skandinavijoje ir Vokietijoje šeivamedžio uogų sriuba – tradicinis patiekalas.

Todėl uogų gėrimui uogų neužtenka tiesiog užplikyti, kaip žiedų: prinokusias, nuo kotelių nubrauktas uogas reikia pavirti ir perkošti. Vitamino C šeivamedžio uogose yra apie 36 mg 100 g – daugiau nei avietėse, tačiau verdant dalis jo suyra. Daugiau apie tai, kuriose uogose vitamino C daugiausia, – straipsnyje apie vitaminą C uogose. Šeivamedžio uogų ir žiedų nereikėtų skinti ir valgyti vaikams be suaugusiųjų priežiūros – peržiūrėkite ir nuodingų uogų sąrašą.

Juoduogį šeivamedį nuo raudonuogio atskirsite iš žiedų spalvos ir žydėjimo laiko

Renkant žiedus svarbu neapsirikti. Juoduogis šeivamedis žydi gegužę–birželį plokščiais gelsvai baltais kvapniais skėčiais, o jo uogos juodos ir sunoksta vasaros pabaigoje–rudenį. Raudonuogis šeivamedis žydi anksčiau, nuo balandžio pabaigos, gelsvomis kekėmis, o jo raudonos uogos sunoksta jau liepą – jį geriau laikyti nevalgomu. Abu krūmai dažni pamiškėse, parkuose ir sodybose, todėl prieš skinant verta įsitikinti, kad žiedynas plokščias, skėtiškas, o ne kūgiškas.

Šeivamedžio arbatą galima gardinti medumi, citrina ar mėtomis

Šeivamedžio žiedų arbata kvapni ir švelni. Ją galima pasaldinti medumi, įspausti citrinos ar įdėti kelis mėtos lapelius. Vasarą atvėsinta ir perkošta arbata su ledu, citrina ir mėtomis tampa gaiviu gėrimu. Šeivamedžio žiedus galima maišyti ir su kitomis žolelėmis, tačiau tokie mišiniai nepatenka į EMA monografijos taikymo sritį, todėl jų poveikis nevertintas. Kaip ir bet kurią žolelių arbatą, šeivamedžio arbatą geriausia ruošti iš švarių, gerai išdžiovintų ir tinkamai laikytų žiedų – supelijusių ar pajuodusių žiedų nenaudokite.

Šeivamedžio arbata ir sirupas – skirtingi produktai

Šeivamedžio arbata ir šeivamedžio žiedų sirupas dažnai painiojami. Arbata plikoma iš džiovintų žiedų ir geriama šilta, be cukraus ar su trupučiu medaus – būtent tokiai formai taikoma EMA monografija. Sirupas gaminamas iš šviežių žiedų, užpiltų vandeniu su cukrumi ir citrina, ir dėl didelio cukraus kiekio vartojamas kaip gėrimų pagrindas – praskiedžiamas vandeniu ar pilamas į desertus. Sirupas – skanus vasaros gėrimas, tačiau jo negalima laikyti peršalimo priemone: jame daug cukraus, o EMA išvados taikomos tik džiovintiems žiedams ir jų ekstraktams.

Iš šeivamedžio žiedų gaminamas ir sirupas – populiariausias Šiaurės Europos gėrimas

Be arbatos, šeivamedžio žiedai Šiaurės Europoje ir Balkanuose dažniausiai naudojami sirupui, kuris prieš geriant skiedžiamas vandeniu. Žiedus taip pat galima apvolioti tešloje ir iškepti – tai vadinamieji šeivamedžio žiedų blyneliai. Rudenį ir žiemą šeivamedžio arbatą verta derinti su kitais šiltais gėrimais: šaltalankių arbata su imbieru, spanguolių morsu ar uogų lapų arbatomis, kurių aviečių ir juodųjų serbentų lapams EMA taip pat yra parengusi monografijas.