- Naujoji valdančioji dauguma savo darbą pradėjo nuo mitingų prieš „Nemuno aušrą“
- Ginčai dėl vicepirmininko posto: R. Žemaitaitis liko be žadėtų pareigų?
- Vos pradėjusi darbą skilo „Nemuno aušra“ – A. Širinskienė pasitraukė pas Skvernelį
- Seimas įsiaudrino: iš kur reikės paimti 5-6 proc. BVP Lietuvos gynybos stiprinimui?
- LRT ir KAM prasidėjo auditų sezonas: pirmieji rezultatai – įslaptinti
Naujoji valdančioji dauguma savo darbą pradėjo nuo mitingų prieš „Nemuno aušrą“
Penktadienis – vasario 21-oji neeilinė diena parlamentarams – būtent šiandien sueina lygiai 100 dienų po to, kai pradėjo veikti naujasis Seimas. Todėl dalinamės mūsų naujojo parlamento nuveiktais darbais (net jei jų ir nerasite, bent jau skandalų ne vienas buvo).
Naujojo parlamento valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, tačiau čia vietą rado ir „Nemuno aušros“ bei „Vardan Lietuvos“ atstovai. Nors ir koalicijos partneriai bent jau pradėję darbą turėtų demonstruoti nuoseklumą ir lyderystę, šioje koalicijoje bet kokie susitarimai nuo pat pradžių buvo sunkiai pasiekiami ir sulaukė gausios kritikos.
O štai dėl „aušriečių“ buvimo naujojoje valdančiojoje daugumoje, kilo net keli protestai – lapkričio pabaigoje prieštaraujantys R. Žemaitaičio buvimui valdžioje, susibūrė į „Dešimt minučių tylos“ mitingą, kur parlamentaras buvo kaltinamas neapykantos kurstymu prieš žydų bendruomenę.
Tuo metu naujasis premjeras Gintautas Paluckas atvyko į protestą, tačiau buvo pasitiktas šūksniais „gėda!“, jam įteiktos nuvytusios rožės. Jo kalba nesušvelnino minios nusiteikimo – dalis žmonių demonstratyviai paliko aikštę, kiti toliau reiškė nepasitenkinimą, kaltindami valdžią ignoruojant visuomenės balsą[1].
Ginčai dėl vicepirmininko posto: R. Žemaitaitis liko be žadėtų pareigų?
Po ilgų atkalbinėjimų iš išorės nesijungti su „aušriečiais“, valdančiąją daugumą jau pačią pirmą dieną ištiko krizė. Nors vos pradėjus dirbti buvo paskirti 6 iš 7 Seimo vicepirmininkų, paskutinė pozicija liko neužimta, nes pagal koalicijos sutartį ji priklausė „Nemuno aušrai“. Čia kilo įtampa, nes R. Žemaitaitis, vedantis „aušriečius“, grasino pasitraukti iš koalicijos, jei jo kandidatūra į vicepirmininkus nebus patvirtinta.
Jis teigė, kad koalicijos partneriai privalo laikytis ankstesnių susitarimų ir pateikti jo kandidatūrą. O štai parlamento vadovo S. Skvernelio, matyt, tokie žodžiai nelabai nustebino, mat šis atvirai pareiškė, kad nėra tokio įsipareigojimo žūtbūt išlaikyti šią koaliciją.
R. Žemaitaičio konfliktai su koalicijos partneriais dar labiau paaštrėjo, kai šis pradėjo iš S. Skvernelio reikalauti atsiprašymo, mat „kiekvienas žmogus turi atsakyti už savo veiksmus“.
Tuo tarpu S. Skvernelis gynėsi, kad kas buvo pažadėta žodžiu, tas ir lieka – vicepirmininko pozicija taip esą ir liko laisva – ar pačiam R. Žemaitaičiui, ar kitam „Nemuno aušros“ frakcijos nariui.
Aistroms kiek aprimus, sausio pradžioje R. Žemaitaitis patikino, kad „Nemuno aušra“ pavasarį gali siūlyti ne tik jo, bet ir kitą kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus, tačiau pats savo ambicijų tvirtino neatsisakantis[2]. Teigiama, kad sprendimas dėl galutinio kandidato turi paaiškėti jau kovo mėnesį.
Vos pradėjusi darbą skilo „Nemuno aušra“ – A. Širinskienė pasitraukė pas Skvernelį
Tuo tarpu vos ne vos pradėję savo darbą valdančiojoje koalicijoje, „aušriečiai“ vėl susidūrė su iššūkiais. Prezidentui Gitanui Nausėdai vieną po kito atmetant partijos siūlomus kandidatus į ministrus, „aušriečiai“ liko be savo atstovų Vyriausybėje, o Vyriausybės vadovui G. Paluckui į Aplinkos ministeriją delegavus Povilą Poderskį – buvusį Laisvės partijos narį su kontroversiška reputacija – partijoje ėmė stiprėti įtampa.
Visa tai atvedė prie vieno ryškiausių skilimų: Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskienė paliko frakciją ir partiją, prisijungdama prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“.
Tuo tarpu naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad labiausiai smuko pasitikėjimas R. Žemaitaičiu ir ta pačia A. Širinskiene, o socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė taip pat praranda palaikymą.
O štai prezidentas G. Nausėda išlieka viena populiariausių politinių figūrų, nors jo reitingai ir sumažėjo. Reitingų lentelėje išsiskiria S. Skvernelis, kurio vadovaujami demokratai jau spėjo peržengti „Nemuno aušrą“, o konservatorių bei „valstiečių“ palaikymas toliau smunka. Nepaisant svyravimų, socialdemokratai išlieka populiariausia partija, o R. Žemaitaičio politinė jėga per metus patyrė didžiausią augimą.
Seimas įsiaudrino: iš kur reikės paimti 5-6 proc. BVP Lietuvos gynybos stiprinimui?
Lietuvos Vyriausybei pradėjus sukti galvas kaip jau nuo kitų metų pasiekti šalies vadovo išsikeltą tikslą krašto gynybai pradėti skirti 5-6 proc. BVP kasmet, parlamente įsiplieskė tikros diskusijos. Premjeras G. Paluckas pabrėžė, kad mokesčiai nebus didinami be būtinybės, o siekiant 5-6 proc. BVP gynybos finansavimo, bus svarstomi įvairūs kūrybiški sprendimai, įskaitant ES finansinius įrankius. Tuo pačiu, politikai sutaria, kad svarbu išlaikyti balansą tarp mokesčių ir ekonomikos augimo.
Savo ruožtu R. Žemaitaitis pasiūlė ieškoti alternatyvų, kaip antai naują pajamų apmokestinimo modelį, pagal kurį būtų surinkti papildomi 12 mlrd. eurų. Tuo tarpu paskelbdamas dar neturėdamas aiškaus plano, iš kur tokias sumas reikės gauti, Jo Ekscelencija tautai buvo pažadėjęs, kad mokesčiai nekils.
Visgi, prezidento užmojį pavadinęs nerealiu, R. Žemaitaitis galiausiai sulaukė nemalonės ir iš Prezidentūros, kai šią savaitę atsisakė dalyvauti šalies vadovo organizuotame partijų lyderių susitikime aptarti gynybos finansavimo klausimams. Vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas be jokių užuolankų paprašęs žurnalistų politiko pavardę parašyti iš mažosios raidės.
LRT ir KAM prasidėjo auditų sezonas: pirmieji rezultatai – įslaptinti
Į valdžią atėjusi „Nemuno aušra“ Lietuvos žmonėms pažadėjo audituoti visuomeninį transliuotoją LRT ir Krašto apsaugos ministeriją. Ilgai netrukus, prasidėjo ir pirmieji darbai. Štai pats LRT užsimojo atlikti savo vidaus auditą ištiriant čia dirbančius nepriklausomus žurnalistus, o tai sukėlė audringas diskusijas ir žiniasklaidos bendruomenės pasipiktinimą.
Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų profesionalų asociacija įspėjo, kad toks tikrinimas gali kelti grėsmę redakcinei nepriklausomybei, o apie 60 LRT žurnalistų kreipėsi į tarybą, reikalaudami viešumo šiame procese. Ypač aštrią kritiką išsakė žurnalistės Rita Miliūtė ir Birutė Davidonytė, lygindamos situaciją su autoritarinėmis valstybėmis ir keldamos klausimus dėl audito skaidrumo bei tikslų.
Savo ruožtu visais įmanomais būdais mėgindama išvengti audito LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad transliuotojas jau turi aukštus etikos standartus, o auditas gali paskatinti savicenzūrą. Tuo tarpu Seime planuojama balsuoti dėl atskiro valstybinio LRT veiklos audito, kurį inicijavo „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis, siekdamas įvertinti transliuotojo ekonomiškumą ir efektyvumą.
Tuo pat metu Krašto apsaugos ministerija įslaptino Valstybės kontrolės atliktą gynybos biudžeto analizę, argumentuodama, kad dalis informacijos yra konfidenciali. Tai sukėlė skaidrumo ekspertų, įskaitant „Transparency International“ atstovus, nepasitenkinimą – jų teigimu, bent dalis išvadų turėjo būti prieinama visuomenei, ypač atsižvelgiant į planuojamą gynybos finansavimo didinimą iki 5–6 proc. nuo BVP.
