- A. Širinskienė galimai bando atsiriboti ir nuo „aušriečių“, ir nuo jų lyderio R. Žemaitaičio
- A. Širinskienė teigė frakcijoje pasigendanti kalbėjimosi
- Po ilgų ir nesėkmingų derybų dėl ministrų, buvo patvirtintos kandidatūros „iš šalies“
A. Širinskienė galimai bando atsiriboti ir nuo „aušriečių“, ir nuo jų lyderio R. Žemaitaičio
Teisę būti valdančiojoje daugumoje savo darbu išplėšęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis po pergalingų šūksnių dabar išgyvena sunkesnį laikotarpį. Varginančios ministrų paieškos, atviros prezidento Gitano Nausėdos „patyčios“ vieną po kito atmetant partijos siūlomus kandidatus, o galiausiai ir visiškas valdžios netekimas neturint nė vieno savo ministro, nors pagal koalicijos partnerių susitarimą, „aušriečiams“ ir turėję priklausyti trys postai.
Bet viskas nėra taip blogai, kol kalba nepasisuka apie dar kojų naujame politiniame amplua nespėjusių apšilti politinių bendražygių nesutarimus. Po Jo Ekscelencijos patvirtinto premjero Gintauto Palucko pasiūlyto kandidato į „aušriečių“ postą Aplinkos ministerijoje ir į jį paskyrus kontrastingąjį buvusį Remigijaus Šimašiaus bendražygį Povilą Poderskį, pasirodė kalbų apie galimas politines „skyrybas“.
Frakcijos narę Agnę Širinskienę, panašu, įskaudino šeimyniniai partijos barniai – štai, pasirodo, sprendimą P. Poderskį skirti į ministrus, R. Žemaitaitis priėmęs vienas ir su partija nepasitaręs. Politikė taip pat akcentavo, kad vienas iš Laisvės partijos steigėjų P. Poderskis „aušriečių“ pozicijos esą neatstovaus[1].
Tiesa, tai būtų jau nebe pirmos politinės skyrybos, kurias išgyventų A. Širinskienė. Praėjusios kadencijos metu ši taip pat pabėgo iš Ramūno Karbauskio „valstiečių“ ir atsisakė prisijungti prie taipogi atsiskyrusio Sauliaus Skvernelio įkurtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“.
Visgi, kad kažkas tarp parlamentarės ir „Nemuno aušros“ galimai vyksta, pastebėjo ir TS-LKD atstovas Matas Maldeikis. Jis tvirtino, kad kaip ir praėjusį, taip ir šį kartą, A. Širinskienė mėgina atsiriboti nuo partijos ir jos vedlio R. Žemaitaičio, o galiausiai vėl pabėgs į kitą komandą, laikydama save aukščiau už „aušriečius“.
A. Širinskienė teigė frakcijoje pasigendanti kalbėjimosi
Nors R. Žemaitaitis, panašu, viešai aiškintis santykių su kolegomis nemėgsta, A. Širinskienė portalui lrytas atskleidė, kas ją labiausiai papiktino frakcijos viduje. Tiesa, seimo narė pridūrė atsiribojanti ne nuo „Nemuno aušros“ ar R. Žemaitaičio, bet nuo „aušriečių“ ministrų, kurių reputaciją esą liečia ir jos, kaip politikės, įvaizdį.
„Jeigu pasirenkami abejotinos reputacijos kandidatai, kaip buvo ir su tuo ponu, kuris turėjo baudžiamąsias bylas, tai tos kritikos atsiranda. Tokie kandidatai paskui paliečia ir visų partijos narių reputaciją, ir mano asmeniškai. Šiuo atveju to kalbėjimosi reikia, ir mes frakcijoje apie tai diskutavome , ir, man atrodo, priėjome bendro sutarimo, kad to kalbėjimosi bus daugiau“, – rėžė viena iš „Nemuno aušros“ lyderių A. Širinskienė.
Tačiau ji sutiko su R. Žemaitaičiu, kad atsakomybę už paskirtus nepartinius ministrus turėtų prisiimti prezidentas Gitanas Nausėda.
Visgi, garantijų, kad su „Nemuno aušra“ išliks dirbti visą kadenciją, A. Širinskienė nedavė.
Po ilgų ir nesėkmingų derybų dėl ministrų, buvo patvirtintos kandidatūros „iš šalies“
Nors sėkmingai šiuose seimo rinkimuose pasirodžiusiems „aušriečiams“ pagal partnerių susitarimą buvo deleguoti trijų – aplinkos, teisingumo ir žemės ūkio – ministerijų postai, ilgos ir varginančios šalies vadovo dvejonės dėl partijos siūlomų kandidatų neva nepakankamos patirties, galiausiai R. Žemaitaitis buvo įvarytas į kampą.
Į pagalbą draugui suskubo ministras pirmininkas Gintautas Paluckas, pasiūlęs „puikų“ ministrą į Aplinkos apsaugos ministerijos kėdę – Povilą Poderskį. Tik, kad šis ministras, pasirodo, yra Laisvės partijos perbėgėlis ir ne kartą atsidūręs teisėsaugos akiratyje už galimą biudžeto lėšų „plovimą“. Šio ministro patirtimi nė nesuabejojęs G. Nausėda puolė tvirtinti jo kandidatūros. Matyt, tikėjosi, kad būtent P. Poderskis galutinai nusmukdys į politines padanges sparčiai iškilusią „Nemuno aušrą“.
R. Žemaitaičio sekėjai tvirtino tokio užmojo nė nesitikėję ir laukė nors vieno žodžio iš politiko. Visgi, socialiniuose tinkluose parlamentaras tokiomis mintimis, matyt, nėra linkęs dalytis, tik žiniasklaidai pusę lūpų prasitaręs, kad P. Poderskio kandidatūrą jam pasiūlęs G. Paluckas, matydamas, su kokia beviltiška situacija dėl ministrų „aušriečių“ lyderis susiduria.
Tai paskatino ir pasvarstymus, kad tarp valdančiųjų galimai įvyko užklasiniai susitarimai, o štai Aplinkos ministerijos tikslus esą labiausiai pavyksią įgyvendinti su P. Poderskiu priešaky, galimai mainais „už kompromatą“. Juk ir taip, pasak internautų, akivaizdu, kad šis „mėgsta aferas“.
77.lt primena, kad R. Žemaitaitis kritikavo prezidentą už tai, kad šis atmetė „Nemuno aušros“ partijos pasiūlytus kandidatus į aplinkos ir teisingumo ministerijas, vadindamas tai tyčiojimusi.
Į aplinkos ministro kėdę galiausiai partija pasiūliusi P. Poderskį, tačiau jis nebuvo pasirinktas jų, o atėjo premjero G. Palucko kvietimu. Taip pat kilo nesutarimų dėl P. Poderskio, buvusio Laisvės partijos nario, tinkamumo „aušriečių“ pozicijoms.
Pirmieji kandidatai – S. Podėnas ir T. Kovėra – buvo atmesti dėl trūkstamos patirties ir praeities problemų su teisėsauga. Galiausiai eiti aplinkos ministro pareigas buvo pavestas P. Poderskis, o teisingumo ministrus paskirtas advokatas R. Mockus. Žemaitaitis pabrėžė, kad atsakomybę už šiuos ministrus turės prisiimti prezidentas.
