KAM atlikus auditą, rezultatai liks prieinami tik išrinktiesiems, o kaip su LRT?

Visuomenei taip ir nebus atskleisti KAM atlikto tyrimo, kaip buvo naudojamos lėšos gynybai, rezultatai?

Lietuvos gynybos biudžeto analizė, kurią atliko Valstybės kontrolė, liks už uždarų durų – Krašto apsaugos ministerija (KAM) nusprendė įslaptinti tyrimą, kuriame vertinta, kaip per pastaruosius trejus metus buvo planuojamos ir naudojamos lėšos gynybai.

Nors Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pripažįsta, kad buvo rasta taisytinų vietų, jų atskleisti negali, nes visa ataskaita priskirta riboto naudojimo informacijai. Tai sukėlė skaidrumo gynėjų pasipiktinimą – jie teigia, kad bent dalis išvadų turėjo būti prieinama visuomenei.

Krašto apsaugos ministerijos kancleris Dainius Ivoškis paaiškino, kad, atlikus platesnį nei planuota auditą, buvo susidurta su konfidencialiais duomenimis, kuriuos privaloma įslaptinti. Jo teigimu, pašalinus šią informaciją, audito išvados būtų neaiškios ir nesuprantamos, todėl visos duomenų dalys buvo paliktos įslaptintos, kad analizė išliktų išsami^[1].

„Iš esmės dėl to, kad nutiko toks netikėtas dalykas. Jie rengdami gynybos biudžeto valdymo analizę turėjo iš esmės atlikti finansinį auditą, bet auditas buvo atliktas platesne imtimi ir į analizę įtraukta informacija, kuri yra riboto naudojimo. Todėl atsirado prievolė ją ir įslaptinti“, – sakė ministerijos kancleris.

Šis sprendimas nesulaukė palaikymo iš skaidrumo ekspertų, tarp jų ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovės Ingridos Kalinauskienės. Ji teigia, kad nors dalis informacijos galėjo būti įslaptinta dėl konfidencialumo, visos audito išvados turėjo būti prieinamos visuomenei. Pasak jos, tai ypač svarbu, kai Lietuva planuoja didinti asignavimus gynybos sektoriui.

Už gynybą mokame visi, bet rezultatus pamatys tik išrinktieji?

Šiuo metu įslaptintos analizės išvados bus perduotos Vyriausybei ir Seimo Audito komitetui, kuriam vadovauja „Nemuno aušros“ atstovas Artūras Skardžius. Tačiau su dokumentu galės susipažinti tik tie, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija. O plačioji visuomenė, nepaisant vis didėjančių investicijų į gynybą, liks nežinioje, kaip ir kur buvo paskirstyti šie pinigai.

Tuo tarpu prezidentui užsimojus jau nuo kitų metų iki pat 2030-ųjų reikšmingai padidinti investicijas į krašto gynybą iki 5-6 proc. nuo BVP, tie patys žmonės, negalintys pamatyti įslaptintos informacijos, vienu ar kitu būdu privalės prie šios „akcijos“ prisijungti – svarstant visas įmanomas mokesčio surinkimo alternatyvas, pats šalies vadovas Gitanas Nausėda net prasitarė, kad valstybė galėtų skolintis... iš pačių gyventojų bankuose laikomų indėlių. Paprastai tariant, už tai indėlių turėtojams bus mokamos palūkanos, tačiau savo lėšomis, kada panorėję, panašu, negalėsite disponuoti.

O kaip paaiškėjo, lėšos krašto gynybai – tai nebūtinai sunkioji artilerija ir ginklai. Tai gali būti ir tam tikros infrastruktūros gerinimas, kelių tiesimas. O štai atskaitomybės, panašu, nebus – krašto gynyba – tai šventas reikalas.

Kad šia tema darosi tabu kalbėti (panašų laikotarpį jau pergyvenome COVID-19 pandemijos metu) rodo ir Prezidentūros simpatijos ir antipatijos auditus inicijuojančiam ir nepritariančiam tokio dydžio lėšų gynybai rinkimui „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui, kuris sau leido nedalyvauti Jo Ekscelencijos surengtame partijų lyderių pasitarime.

Vidinis LRT žurnalistų auditas kaip reikiant pakurstė aistras

Tuo tarpu LRT tarybos sprendimas atlikti žurnalistų politinio neutralumo auditą sukėlė nemažai diskusijų ir prieštaringų reakcijų. Vidaus audito tarnybos vadovė Laura Savičienė įžvelgia šiame procese nemažai rizikų – ji pabrėžia, kad tokia praktika nėra įprasta visuomeniniams transliuotojams ir gali kelti grėsmę redakcinei nepriklausomybei. Nors LRT taryba balsavo už audito vykdymą, jis bus koncentruotas į veiklos procesų, o ne turinio analizę. Tačiau žurnalistų bendruomenė abejoja, ar tai nepaveiks žiniasklaidos laisvės principų.

Sprendimas sulaukė aktyvios kritikos iš žurnalistų organizacijų bei LRT darbuotojų. Apie 60 LRT žurnalistų kreipėsi į tarybą, prašydami viešumo ir skaidrumo šiame procese, o Lietuvos žurnalistų sąjunga akcentuoja, kad žiniasklaidos cenzūra yra nepriimtina.

Žinomos žurnalistės, tokios kaip Rita Miliūtė ir Birutė Davidonytė, nevengė aštrių pasisakymų, lygindamos situaciją su autoritarinėmis valstybėmis ir perspėdamos, kad toks patikrinimas gali sukelti savicenzūros baimę.

Tuo pat metu Seime svarstoma dar viena iniciatyva – „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūlymas pavesti Valstybės kontrolei LRT veiklos auditą, vertinant ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.

Savo ruožtu LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė įspėjo, kad audito metodika gali būti ydinga, o jo vykdymas gali sukelti pavojingus precedentus žurnalistikos laisvei Lietuvoje.