- R. Žemaitaitis pasiūlė, kaip būtų galima finansuoti gynybą išvengiant GPM ir pelno mokesčio didinimo
- Patikino, kad apie 5-6 proc. nuo BPV nė nekalbama
- L. Kasčiūnas jau graso pirštu: nepasiekus 5-6 proc. finansavimo, Lietuvai būtų gėda prieš visą pasaulį
- Išeitį pasiūlė sostinės meras V. Benkunskas
R. Žemaitaitis pasiūlė, kaip būtų galima finansuoti gynybą išvengiant GPM ir pelno mokesčio didinimo
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis siūlo svarstyti naują pajamų apmokestinimo modelį, kuris padėtų rasti papildomus 12 mlrd. eurų gynybos finansavimui iki 2030 m. Pasak politiko, nors būtina ieškoti naujų finansavimo šaltinių, jokiu būdu negalima didinti pelno ar gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų.
„Neturėtų kilti nei pelno mokestis, nei GPM. Jie negali didėti. Mes galime kalbėti apie pajamų mokestį – tai reikštų, kad visos pajamos būtų susumuojamos ir apmokestinamos: jei jos neviršija 120 VDU, tarifas būtų 20 proc., jei viršija – 27 ar 30 proc.“, – sakė Žemaitaitis „Žinių radijui“[1].
Anot jo, šios diskusijos taip pat priklausys nuo valdančiosios daugumos planuojamų mokesčių reformų ir nuo to, ar pavasario sesijoje Seimui bus pristatyti tik minimalūs pakeitimai, atitinkantys Europos Komisijos (EK) reikalavimus, ar platesnės apimties sprendimai.
Be naujo apmokestinimo modelio, Žemaitaitis siūlo atlikti kariuomenės pirkimų auditą ir atsisakyti vadinamųjų žaliųjų pirkimų – esą taip būtų galima efektyviau perskirstyti biudžeto lėšas ir skirti jas tiesiogiai gynybos tikslams.
Primename, kad sausį Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė nuo 2026 iki 2030 metų gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad finansavimo lygis turėtų išlikti apie 5,5 proc. BVP per ketverių metų laikotarpį.
Šiemet, Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugai, gynybai jau bus skirta 4 proc. BVP. Papildomos lėšos būtinos siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti pilnavertę kariuomenės diviziją.
Patikino, kad apie 5-6 proc. nuo BPV nė nekalbama
Tuo tarpu R. Žemaitaitis atmetė prezidento svajonę skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai, teigdamas, kad tai nėra realu dėl riboto šalies ekonomikos augimo[2].
Anot politiko, Lietuva galėtų kalbėti apie papildomus 700–800 mln. eurų finansavimą gynybai, tačiau ne apie milžiniškus 12,5 mlrd. eurų, kaip reikalauja Jo Ekscelencija. R. Žemaitaitis tikina, kad negalima didinti pelno mokesčio ar gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų, o finansavimas turėtų būti ieškomas per ekonomikos augimą ir kitas priemones, tokias kaip nacionalinis plėtros bankas.
Tuo tarpu G. Paluckas tvirtino nesitraukiantis nuo praėjusį mėnesį Valstybės gynimo taryboje iškeltos idėjos iki 2030 metų pasiekti 5–6 proc. BVP finansavimą krašto apsaugai[3].
Pasak Vyriausybės vadovo, tam reikės kūrybiškumo ir tvaraus finansavimo šaltinių, nes ši našta negali užkristi tik ant mokesčių mokėtojų pečių. Premjeras patikino, kad Vyriausybė aktyviai dirba, ieško finansavimo galimybių ir ieškos sprendimų, kad būtų įgyvendintas iškelti tikslai dėl divizijos kūrimo, ginkluotės atnaujinimo ir infrastruktūros plėtros.
Tačiau, šią savaitę G. Palucko pareiškimas apie tai, kad tikslai dėl gynybos finansavimo esą nėra įtvirtinti jokiuose oficialiuose dokumentuose, sukėlė dviprasmybių. Premjeras aiškino, kad jis niekada nesukėlė abejonių dėl iškeltų tikslų, tačiau pripažino, kad galutinės priemonės ir susitarimai, kaip pasiekti šiuos tikslus, dar nėra aiškūs.
L. Kasčiūnas jau graso pirštu: nepasiekus 5-6 proc. finansavimo, Lietuvai būtų gėda prieš visą pasaulį
Tuo tarpu naujas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įspėja, kad jeigu Lietuva nepasieks 5–6 proc. BVP gynybos finansavimui, šalis patirs „didžiulį diplomatinį smūgį“[4].
Jis teigia, kad pasaulio žiniasklaidoje ir sprendimų priėmėjų galvose jau įsitvirtino Lietuvos įsipareigojimas pasiekti šį tikslą, o nesugebėjus jo įgyvendinti, nukentės ir santykiai su JAV. L. Kasčiūnas taip pat pateikė konservatorių pasiūlymus, kaip surinkti papildomų lėšų gynybai, įskaitant žemės ir miškų pardavimą, kas galėtų uždirbti iki 1 mlrd. eurų.
Išeitį pasiūlė sostinės meras V. Benkunskas
O štai savaitės pradžioje Vilniaus miesto merui Valdui Benkunskui gimė geniali idėja kaip surinkti tuos nelemtus 5-6 proc. BVP į gynybos biudžetą per daug nenuskausminant Lietuvos gyventojų.
Savo ruožtu V. Benkunskas pasiūlė parduoti valstybės žemę ir peržiūrėti valstybės įmonių pelną, taip pat peržiūrėti ir savivaldybės turimą turtą. Pasak mero, Vilniuje jau yra 140 ha valstybinės žemės, kurių pardavimas galėtų įplaukti iki 250 mln. eurų.
Tačiau miesto biudžetą papildyti esą galėtų ir valstybės įmonių pelno perskirstymas, taip pat mažumos akcijų pardavimas.
