Ūkininkų protestas Gedimino prospektą trumpam pavertė traktorių paroda
Lietuvoje žemdirbiai sukilo lygiagrečiai su Vokietijos bei Prancūzijos ūkininkais – nepaisant to, vokiečiai gerokai pranoko lietuvius, nors ir šie šį kartą sugebėjo nustebinti. Pagrindinė vykstančių protestų priežastis – valdžios kurtumas, neatsižvelgimas į žemdirbių situaciją, ko pasekoje, baiminamasi masinių bankrotų bangos.
Tiesa, lietuviai, palyginti su vokiečiais ir prancūzais, kultūringiausi – mat lydint protestų bangai, Prancūzijos didmiesčių centrai skęsta mėšlo krūvose, o Vokietijoje blokuojami net keliai ir greitkeliai. Pranešama, kad prie ūkininkų Vokietijoje prisijungė ir mašinistai.
Netgi protestų scenarijus buvo labai panašus – tiek vokiečiai, tiek lietuviai į sostinės gatves išriedėjo su savo „darbiniais automobiliais“ – traktoriais. Visgi, skaičiuojama, kad į Berlyno gatves suplūdo apie 30 tūkst. protestuotojų, o Vilniuje buvo išduota maždaug 1,3 tūkst. leidimų be galimybės juos pratęsti.
Prasidėjus demonstracijai, sukilo ir visa „internetinė visuomenė“ – vieni ūkininkus gyrė ir stebėjosi kaip vieningai šie atstovauja savo interesus, o kitiems akį rėžė prabangūs „nuliovi“ traktoriai. Visgi, 83 proc. 77.lt portalo skaitytojų džiaugėsi žemdirbių ryžtu ir išreiškė jiems palaikymą.
Greta ūkininkų keliamų reikalavimų, trečiadienį du aplinkos apsaugos fondai ėmėsi teisinių veiksmų prieš ES dėl leidimo naudoti glifosatą – medžiagą, turinčią neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
Protestas Vilniuje galiausiai oficialiai baigėsi penktadienį, panašu, bent jau kol kas – be didesnių pasiekimų.
Rinkimai: Lietuvoje į kandidatų gretas stojo R. Žemaitaitis, JAV blizga D. Trumpas
Praėjusią savaitę parlamentarui M. Puidokui pranešus apie savo tapimą Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininku, ši politinė jėga šią savaitę pranešė savo kandidato prezidento rinkimuose nekelsianti. Prisiminkime, kad 2019 metų rinkimuose dėl šalies vadovo titulo nusprendė kautis ir pats M. Puidokas. Šį kartą partija savo balsą nusprendė atiduoti advokatui I. Vėgėlei paremiant jo kandidatūrą.
Apie savo kandidatūrą į Lietuvos prezidentus pranešė ir neseniai savo politinę jėgą įkūręs Seimo narys R. Žemaitaitis. Greta savo jėgas šiuose rinkimuose panoro išbandyti ir savo nuteisto kolegos V. Gapšio stojęs ginti „darbietis“ A. Mazuronis.
Karšta darosi ir JAV rinkimų padangėje, mat D. Trumpui gaunant vis daugiau simpatijų iš rinkėjų, iš kelio jam pradeda trauktis ir jo konkurentai. Šį kartą Floridos gubernatorius R. DeSantisas, ypatingai išryškėjęs kaip politikas COVID-19 pandemijos metu, nusprendė trauktis iš savo rinkimų kampanijos ir savo paramą išreiškė D. Trumpui.
Šią savaitę ypatingai išryškėjo ir D. Trumpo figūra priešrinkiminiame laikotarpyje – respublikonai kito kandidato nė nesvarsto, o patys demokratai nebetiki J. Bideno sėkme, kai kalba eina apie dvikovą su buvusiu JAV vadovu. D. Trumpui pavyko nušluostyti nosis visiems savo kandidatams ir pirminių rinkimų Niuhempšyre metu, kur buvo surinkta virš 55 proc. balsų.
J. Bideno negelbsti ir jo pačio virta ir gerokai prisvilusi košė sprendžiant nelegalų krizę Teksase. Valstijos gubernatorius G. Abbott’as savo socialinio tinklo paskyroje pranešė apie vykstantį pabėgėlių įsiveržimą ir pridūrė, kad dėl J. Bideno neveiksnumo vykdant sienos apsaugą reglamentuojančius įstatymus, valstija šį klausimą perimanti į savo rankas.
Tuo tarpu birželį vyksiant rinkimams į Europos Parlamentą, ES likimas pakimba ant siūlo – vis dažniau šalys narės prabyla apie siekį pasekti Jungtinės Karalystės „Brexit“ pavyzdžiu. Saulėlydį išgyvenanti ES jau gali greitai netekti į bendrą „katilą“ nemenkai prisidedančios Vokietijos, kur vis garsiau kalbama apie „Dexit“. Viešai kritikuojama, kad Europos Komisija iš tiesų stokoja demokratijos, kuri neva yra jos „pagrindinis variklis“.
„Sankcijos“ Rusijai – kalbame vienaip, darome kitaip
Skandalinga žinia – nors niekam ir ne paslaptis, kad prasidėjus karui Ukrainoje ir valdžios struktūroms įvedus tam tikras sankcijas Rusijai (kaip antai elektros energijos pirkimas „tiesiai per aplinkui“ už žymiai brangiau, kas lėmė jos kainos šoktelėjimą ir bankrotų bangą), dabar atskleista, kad į Rusiją už beveik 62 mln. eurų buvo išgabenta vandens valymo įrangos. Kaip bebūtų, akivaizdu, kad Lietuvoje veikiantis verslas be Rusijos neišsiverčia, nors ir kaip garsiai prieš ją pasisako.
Apdovanojimą gavusio „Zuikio daržo“ griūtis
Viena ranka tiesia, o kita – atima – taip galima apibūdinti Neringos savivaldybės elgesį su vietiniu verslu. Mėgstantys atostogas Nidoje turbūt gerai žino netoliese jūros įsikūrusį jaukių namelių parkelį, kuriame pūpsojo ir garsėjantis kaip skaniausias picas kepantis „Zuikio daržas“. Tiesa, spėję apsilankyti dar vasarą šioje kavinukėje tą darė paskutinį kartą, nes šią savaitę vadinamo pajūrio perlo savivaldybė pernai metais paglosčiusi jaunimo pamėgtą vietą, su kita ranka ėmė ir pradėjo jos griovimo procesą.
Vos prieš metus laiko savivaldybė, įteikusi „Zuikio daržui“ svetingiausio verslo apdovanojimą, dabar teigia, kad kavinukė įsikūrusi viename iš neteisėtų statinių, kuriuos reikia nedelsiant pašalinti. Tiesa, kilus sujudimui, pati savivaldybė pareiškė, neva esanti už „Zuikio daržą“, na, bet nugriauti jį vis tiek – teks.
Kiti priešpaskutinės sausio savaitės įvykiai Lietuvoje
Vilniečiams dar nespėjus atsigauti po sprogimo viename iš Viršuliškių daugiabučių, panašus scenarijus ištiko ir Panevėžio bendrabutį. Jame iškart buvo paskelbta ekstremali situacija, o tarp nukentėjusių – net septynių butų gyventojai. Po šio įvykio Panevėžio savivaldybė abstrakčiai pranešė, neva nukentėjusieji gali kreiptis dėl piniginės išmokos. Tiesa, kol kas apie galimybę pagelbėti perkeliant į kitą būstą nekalbama, tik užsimenama, kad galima pagelbėti surandant laikiną būstą.
O štai Vilniaus savivaldybė jau pranešė nukentėjusiems po gaisro daugiabutyje gyventojams parengusi paramos planą. Tik nežinia, juoktis ar verkti jį pamačius, mat senyvo amžiaus žmonės bus paliekami tiesiog ant ledo be jokių galimybių įsigyti būstą su paskola (kaip žinia, paskolos būstui išmokamos remiantis griežtais kriterijais). Numatoma, kad socialiniu būstu jame apsigyvenę asmenys galės nemokamai naudotis tik tris mėnesius, o vėliau šį laikotarpį galės prasitęsti iki metų su sąlyga, kad mokės simbolinį nuomos mokestį ir, žinoma, apmokės sąskaitas už komunalinius mokesčius.
Tuo tarpu kaip reikiant paplušėta gynybos srityje – net neabejotina, kad dar tiek pat, o gal net daugiau plušėti reiks norint įgyvendinti pasiūlytą planą. Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad Lietuvai reikia vokiškų tankų „Leopard II“, kuriais būtų aprūpinta formuojama kariuomenės divizija. L. Kasčiūnas pusę lūpų užsiminė, jog bent jau pradžiai esą reikalingas 200-300 mln. eurų finansavimas.
O kadangi, matomai, gyventojai jau pavargo nuo nuolatinio „rusai puola“ ir, matyt, nebetrykšta noru aukoti, ekonomikos ministrė A. Armonaitė paragino „užmigėlius“ išsikratyti savo kojines. Ministrė viešai išsakė savo pasvarstymus apie tai, kad užuot gyventojai taupę pinigus kojinėje, juos esą galėtų paskolinti šalies gynybai – juk savanoriškai rėmė Ukrainą, tad parems ir savus[1].
Prie to pačio, neva siekiant pažaboti karius ir per klaidą neleisti jiems netyčia nuklysti į Lietuvai nedraugiškas valstybes (tokiomis laikomos Baltarusija, Rusija bei Kinija), Vyriausybė trečiadienį priėmė sprendimą tokias keliones kariams leisti tik turint atskirą leidimą. Skolinga Kinija taipogi neliko ir nusprendė stabdyti vizų išdavimą Lietuvos piliečiams, nors ir už ką toks sprendimas buvo priimtas konkrečiai nedetalizuojama.
Po metų įvyko ir šioks toks postūmis K. Bartoševičiaus pedofilijos byloje – Panevėžio apygardos teismas esą jau pradėjo nukentėjusiųjų nepilnamečių apklausas. O štai 9-metės kaunietės Agotos pagrobimu įtariamas liūdnai visuomenėje pagarsėjęs G. Filipavičius jau spėjo ir įteikti skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kur prašo sušvelninti jam skiriamas kardomąsias priemones.
Dar vienas postūmis sostinės futbolo fanams, jau kelis dešimtmečius ramiai laukiantiems stadiono. Užuot dar dešimtmetį sprendę stadiono statybų klausimus, gėdos prieš Kauną neatlaikė ir iniciatyvos sukurti naują projektą Lazdynų rajone ėmėsi „Vilnius Football Academy“, bendras investicijas įkainojusi 2,5 mln. eurų suma. O štai darbų rėžiai – optimistiški, tarptautinius standartus atitinkantį stadioną ketinama pastatyti iki šių metų trečiojo ketvirčio.
Kiek įdomesnė darosi prezidento G. Nausėdos pozicija konservatorių atžvilgiu artėjant rinkimams – iki tol dažnai stodavęs žmonių pusėn, šalies vadovas ėmė ir persimainė. Žurnalistų pasiteirautas apie pasitikėjimą užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu, jis atsakė teigiamai.
Pasistūmėjo Švedijos stojimas į NATO
Šią savaitę taipogi buvo žengtas svarbus žingsnis iš Turkijos pusės, kuris gali kaip reikiant „perstūmdyti“ geopolitinius šachmatus. Po ilgų svarstymų Turkija pritarė Švedijos narystei NATO. Nepaisant to, dar visai neseniai buvo baiminamasi, kad tai galimai paklos pamatą pasauliniam konfliktui, kai į jį įsivelia iki šiol neutralią poziciją išlaikiusios ir savarankiškos Skandinavijos šalys.
Ketvirtadienį Turkijos vyriausybės oficialiame leidinyje buvo paskelbtas įstatymas dėl Švedijos stojimo į aljansą ir taip užbaigtos beveik du metus trukusios derybos. Iškart po to Turkiją apdovanojo JAV, pritarusi, kad jai būtų parduoti naikintuvai F-16.
Izraelio ir Palestinos konfliktas: pasiūlyta taika, bet stabdomas JT pagalbos finansavimas
Gera žinia Izraelio ir Palestinos konflikto epicentre – po kelis mėnesius trukusios tylos iš Izraelio šis pasiūlė Gazos Ruože nutraukti karinius veiksmus dviem mėnesiams su sąlyga, kad bus paleisti visi (Izraelio duomenimis – 136) grupuotės „Hamas“ laikomi įkaitai.
Į karo epicentrą, netiesiogiai, bet vėl įsikišo JAV – šį kartą buvo nuspręsta nebeteikti paramos JT pagalbos palestiniečių pabėgėliams agentūrai UNRWA. Šiai organizacijai buvo pareikštas nepasitikėjimas po to, kai keletas jos darbuotojų buvo apkaltinti dalyvavę spalio 7 dienos „Hamas“ išpuoliuose. Izraelis taipogi pareiškė pritarimą, kad UNRWA veikla būtų sustabdyta.
Įtampa tvyro Teksase, Jemene ir Taivanyje, o lenkai paleidžia suimtus opozicionierius
Taivanas jaučia įtampą iš Kinijos po to, kai savo teritorijoje pradėjo skaičiuoti rekordiškai daug iš pastarosios siųstų oro balionų aplink savo teritoriją. Skaičiuojama, kad jų kiekis yra didžiausias nuo gruodžio mėnesio, kai imtasi vykdyti jų kontrolę.
Izraelio nenaudai antradienį ES užsienio reikalų įgaliotinis J. Borrellis garsiai pareiškė, jog Izraelis negali turėti veto teisės Palestinos kaip valstybės kūrimo klausimu.
Nepaisant jau daugiau nei 100 dienų tvyrančios įtampos Artimuosiuose Rytuose, dabar neramumai persimetė ir į Jemeną, kur JAV ir Jungtinė Karalystė atakavo 8-erius hučių taikinius. Šalys įvardija, kad veiksmų esą imtasi neva tam, kad būtų užkirstas kelias pasaulinei prekybai ir jūreivių gyvybėms keliamai hučių grėsmei.
Šioks toks žingsnis į priekį ir po rinkimų vis dar negalinčioje atsigauti Lenkijoje – pranešama, kad su prezidento palaiminimu buvo paleisti du politiniai kaliniai – M. Kaminskis ir M. Wasikas.
Teksase JAV neįtikėtino mąsto pabėgėlių krizė pagaliau sulaukė visuotinio dėmesio. Valstijos gubernatorius iš stalčiaus ėmė traukti raštus, sakančius, kad valstija ir pati gali gintis nuo pabėgėlių invazijos, o Džo Bidenas tuo tarpu ėmė grasinti ultimatumais ir federalinės valdžios ginkluotu įsikišimu, bet, Teksasą žadėdamas ne nuo pabėgėlių ginti, o nuo prezidentūros neklausančio gubernatoriaus.
Teksasiečiai tuo tarpu priešą mato visai kitur ir socialiniuose tinkluose nesustodami puola neveiksnų prezidentą, jau kurį laiką nesugebantį suvaldyti imigracijos krizės. Pabėgėlių praėjusį mėnesį į Teksasą atklydo apie 300,000, o per visus metus – 785,422. Įtampa pasienyje tiek įkaito, kad nebežinia nei ko laukti. Palaikymą Teksasui išreiškė kelios valstijos, siūlančios savo karinę pagalbą, o liaudis ėmė vienytis ir žada jau rytoj pilietiniu konvojumi savo sieną nuo pabėgėlių ginti.
