Teksaso gubernatorius imasi savarankiškai spręsti sienos apsaugos problemą
Jungtinių Amerikos Valstijų Teksaso valstijos gubernatorius Gregas Ebotas (Greg Abbott) socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad prasidėjo nelegalų „įsiveržimas“, todėl dėl nelegalių migrantų susidariusioje probleminėje situacijoje būtina pasirūpinti savisauga. Taip pat jis nurodė, kad, kadangi federalinė valdžia Vašingtone nesugeba susitvarkyti su sienos apsaugos problema, valstija šį klausimą spręs savarankiškai.[1]
G. Ebotas savo įraše nurodė, kad dabartinė JAV administracija su Džo Baidenu (Joe Biden) priešakyje nesugebėjo realizuoti savo pažadų, susijusių su sienos apsauga, todėl valstijų vadovybei neliko kitos išeities, kaip tik paskelbti apie „įsiveržimą“ ir prisiminti savo teisę į savisaugą. Gubernatorius teigia, kad tokios priemonės numatytos ir Konstitucijoje įvardintuose jo įgaliojimuose.
„Šie, pagrindinio šalies įstatymo įgaliojimai, naikina bet kokias, priešingai teigiančias federalines normas. Nacionalinė Teksaso gvardija, Valstijos visuomenės saugumo ministerija ir kiti valdininkai veikia šių įgaliojimų ir sienos apsaugą reglamentuojančių valstijos įstatymų rėmuose“, – nurodoma pranešime.
Atsakomybė už rekordinius nelegalų srautus tenka Džo Bideno administracijai
Pasak G. Eboto, Dž. Baidenas ne tik nevykdo sienos apsaugą reglamentuojančių įstatymų, bet netgi juos pažeidinėja. Būtent tai ir lėmė, kad į šalį pateko rekordiniai nelegalų kiekiai. G. Ebotas priminė, kad JAV Konstitucija suteikia valstijoms teisę į savo sienų gynybą, jeigu su šia užduotimi nesusitvarko federalinė valdžia.[2]
Konfliktas tarp gubernatoriaus ir „centro“ prasidėjo tuomet, kai valstijos nacionalinė gvardija užblokavo privažiavimą prie sienos federalinių tarnybų atstovams. Pastarieji pasiskundė teismui, kad pasienyje nutiesta spygliuota viela esą trukdo jiems vykdyti bendrą valstybinę sienos apsaugos politiką. Administracinis teismas leido pašalinti spygliuotos vielos tvorą, kuria Teksaso valstija mėgino atsitverti ir nuo Meksikos.
Teksaso valdžia į tai atsakė, kad federalinės tarnybos nepasirūpina tinkama sienos apsaugą, todėl į Jungtines Valstijas toliau plūsta nelegalai. Būtent tai paskatino valstiją ne tik pasirūpinti fizine sienų apsauga, bet ir imtis ypatingųjų priemonių, viena kurių – įstatymas, leidžiantis suimti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą bei įkaltinti asmenis, įtariamus neteisėtai kirtus valstybės sienas bei, teismo sprendimu, deportuoti nelegalus iš šalies.
Federalinė valdžia nepatenkinta Teksaso veiksmais
Federalinė valdžia naiviai tikėjosi, kad Teksaso valdžia nesiims taikyti šio įstatymo praktikoje, tačiau Teksasui pradėjus taikyti įstatymą, apkaltino valstijos valdžią antikonstituciniais veiksmais. Taip pat buvo pareikšta, kad valstija numatė perteklines priemones, kadangi įstatymas papildomai kriminalizuoja tai, kas ir taip draudžiama federaliniu lygmeniu. Valstijos valdžia nurodo, kad, šiuo atveju, federalinė teisė negalioja. Oficialusis Vašingtonas taip nemano, todėl penktadienį Dž. Baidenas davė Teksasui 24 valandas, kad šis įvykdytų teismo sprendimą ir perduotų pasienio patrulių postos federalinės valdžios atstovams. Faktiškai, Vašingtonas paskelbė Teksasui ultimatumą, po kurio lieka tik dvi išeitys – arba kažkuri šalis, prarasdama moralinį veidą, turės atsitraukti, arba Amerikoje kils ginkluotas vidaus konfliktas.
Prisiminus, kad Kaliforninoje yra jėgų, kurios taip pat pasisako už atsikyrimą nuo oficialaus Vašingtono, pastarajam ypač svarbu yra sutramdyti nepaklusniąją valstiją, nes, priešingu atveju, Amerikoje gali prasidėti labai įdomūs ir sunkiai kontroliuojami procesai.
Pastaruoju metu JAV vėl fiksuojami rekordiniai migrantų srautai. Praėjusių metų gruodį Jungtinių Valstijų pasienio tarnybos pareigūnai užfiksavo 302 tūkst. nelegalaus sienos kirtimo atvejų, kas tapo vieno mėnesio rekordu. Taip pat rekordinis nelegalų skaičius fiksuojamas per visą prezidento Dž. Baideno kadenciją, tačiau turbūt tai yra koks nors sutapimas.
Nepaisant oficialaus Vašingtono raginimų ir priekaištų, vis daugiau valstijų stoja į Teksaso pusę ir palaiko jo sprendimą.
Gubernatoriui ir kitiems JAV politikams atvėsinti – truputis dabartinio Teksaso istorijos arba kas čia nelegalai
Prieš europiečiams atrandant dabartinio Teksaso teritorijas, jose gyveno įvairios indėnų gentys, tačiau nė viena nedominavo visame regione. Vėliau europiečiams atradus kraštą, jo kolonizacija užtruko dėl vietinių gyventojų pasipriešinimo ir nepalankaus klimato. Prancūzams pradėjus pakrantėje steigti kolonijas, Teksasą užėmė ispanai, tačiau regionas liko vienu mažiausiai apgyvendintų visoje kolonijinėje Naujosios Ispanijos vicekaralystėje. Nuo XVIII a. daugelis Teksaso indėnų atversti krikščionybėn.[ref -3]
Po to kai JAV 1803 metais įsigijo Prancūzų Luizianą kilo įtampa tarp JAV ir Ispanijos (vėliau Meksikos) dėl Teksaso likimo. Kai Meksika tapo nepriklausoma, Teksasas vis dar buvo labai retai apgyvendintas, todėl į jį ėmė gausiai keltis naujakuriai iš JAV. Tai dažnai būdavo turtingi vergavaldžiai žemvaldžiai, kurie konfrontavo su Meksikos valdžia dėl įstatymų, ypač dėl vergovės, kuri buvo Meksikoje uždrausta. Teksasas sukilo prieš Meksikos valdžią, ir po Teksaso–Meksikos karo paskelbta Teksaso Respublika. Ši respublika buvo labai netvirta, ir pagrindinės dvi frakcijos nuolat kovojo dėl valdžios: viena buvo už prisijungimą prie JAV, o kita už Teksaso nepriklausomybę.
Galiausiai Teksaso Respublika įstojo į JAV. Vėliau per JAV ir Meksikos karą JAV iš Meksikos atkovojo ir prie Teksaso prijungė naujų teritorijų, kurios dabar sudaro Jutos, Nevados, Kalifornijos, Arizonos, Naujosios Meksikos valstijas.
