Protestuose Vokietijoje – net 30 tūkst. ūkininkų
Žemdirbių protestai Vokietijoje nerimsta: praėjusią savaitę apie 30 000 protestuotojų sustabdė beveik visą centrinį Berlyną, reikalaudami, kad vyriausybė atšauktų sprendimą atsisakyti subsidijų žemės ūkio degalams.
Ši demonstracija užbaigė daugiau nei savaitę visoje šalyje vykusius protestus, prie kurių aktyviai prisijungė ne tik ūkininkai, bet ir daugybės kitų pramonės šakų atstovai[1].
Į Berlyno centrą traktoriais atvykę ūkininkai naudojosi garsiniais signalais ir šviesomis, keli protestuotojai net įjungė grandininį pjūklą.
Kai kurie protestuotojai atvyko su transporto priemonėmis, prikrautomis mėšlo, kurį ketino išpilti prie Bundestago; vis tik, paskutinę minutę policija ir mitingo organizatoriai susitarė su protestuotojais to nedaryti.
Panašūs protestai vyko visoje šalyje. Be to, protestai taip pat apėmė „Amazon“ sandėliavimo ir pakavimo punktus, kur darbuotojai protestavo prieš blogas darbo sąlygas, taip pat ir prekybos centrus „Aldi“.
Vokietijos valdžia į ūkininkų reikalavimus neatsižvelgia, ūkininkai žada tęsti protestus
Kai kurie Vokietijos protestuotojai ragina paleisti vyriausybę ir surengti naujus rinkimus, o ūkininkų sąjungos pirmininkas Joachimas Rukvidas teigia, kad vyriausybė turi pakeisti planus palaipsniui atsisakyti subsidijų degalams, įspėdamas, kad toks sprendimas daugelį ūkininkų prives prie bankroto[2].
Finansų ministras Christianas Lindneris, sprendimo sumažinti degalų subsidijas iniciatorius, mitinge buvo sutiktas garsiais švilpimais ir plojimais.
Jis teigia, kad dabartinis ūkininkų pyktis neapsiriboja tik dyzelino subsidijavimu. Pasak jo, kažkas brendo dešimtmečius ir dabar visiems reikia rimtai pasikalbėti apie problemas.
Dar 2023 m. pabaigoje Vokietijos vyriausybė turėjo sumažinti išlaidas, kad užlopytų 17 mlrd. eurų biudžeto skylę. Tai nutiko po to, kai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad siūlomas biudžetas prieštarauja Konstitucijai.
Siekdama sumažinti išlaidas, vyriausybė taip pat nusprendė sumažinti kai kurias subsidijas ūkininkams. Tai ir iššaukė protestus, po kurių, valdžia atšaukė kai kurias iš paskelbtų priemonių, pavyzdžiui, atleidimą nuo motorinių transporto priemonių mokesčio, ir žemės ūkio degalų subsidijas, kurias dabar mažins palaipsniui, o ne iš karto.
Vis dėlto, tokios nuolaidos ūkininkų netenkina. Žemdirbių asociacijos pirmininkas J. Rukvidas teigia, kad jei kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė atsisakys nutraukti planuojamo žemės ūkio sektoriui skirtų subsidijų mažinimą, protestai ne tik kartosis, bet ir augs[3].
O Vokietijos valdančioji koalicija iš tiesų atsisako keisti savo planus. Praėjusią savaitę parlamento biudžeto komitetas pritarė vyriausybės planui palaipsniui panaikinti subsidijas žemės ūkio degalams. Nors Bundestagas biudžetą dar turi patvirtinti vasario pradžioje, jo patvirtinimas laikomas tik formalumu.
Panašūs žemdirbių protestai vyksta ir kitose Europos šalyse
O protestuoja ne tik vokiečiai. Rumunijoje ir Prancūzijoje taip pat kilo ūkininkų protestų banga. Rumunijoje ūkininkai ir sunkvežimių vairuotojai jau pusantros savaitės protestuoja pagrindiniuose šalies keliuose.
Jie reikalauja mažesnių mokesčių ir lygesnių subsidijų, tačiau kol kas derybos su vyriausybe nepavyko.
Pietų Prancūzijoje pastarosiomis dienomis irgi vyko masiniai protestai. Čia žemdirbiai teigia, kad dėl valdžios institucijų vykdomos ekologinės politikos šalies gamintojai tampa nekonkurencingi.
Jų teigimu, tai ne tik daro ūkius nepelningus, bet ir verčia Prancūziją pirkti maisto produktus iš šalių, kuriose aplinkosaugos standartai yra griežtesni.
Lietuvos ūkininkai vyks į Vilnių, žada kelias dienas vyksiančius protestus
Esama situacija žemės ūkio sektoriuje piktinasi ir Lietuvos ūkininkai. Pirmąją protesto akciją ūkininkai rengė dar sausio 8 d. , kai visoje Lietuvoje degino laužus, taip reikšdami nepasitenkinimą šalies žemės ūkio politika.
Lietuvos ūkininkai kritikuoja daugiamečių pievų atstatymo tvarką, kuro akcizo padidinimą, ūkininkams nepalankią saugomų teritorijų plėtrą, akcentuoja, jog dar nesibaigė vadinamoji pieno krizė. Be kita ko, pabrėžiama, esą per Lietuvą gabenami rusiškos kilmės grūdai.
Prieš kelias savaites protestavusių ūkininkų organizacijų atstovai susitiko su premjere, žemės ūkio ministru, aplinkos viceministru. Nors po susitikimo pasidžiaugta konstruktyviu pokalbiu, po kelių dienų pranešta, jog protestą ūkininkai tęs ir sausio pabaigoje važiuos į Vilnių, prie Vyriausybės.
Šie protestai prasidės jau antradienį, kai ūkio technika vyks į sostinę, kur greta Vyriausybės ketinama protestuoti keletą dienų. Protesto organizatorių – Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) – atstovo teigimu, sausio 23–26 dienomis vyksiančios akcijos metu tikimasi susitikimų su žemės ūkio politikos formuotojais, tęsti dialogą su Vyriausybe.
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus, dar nėra aišku kiek tiksliai technikos antradienį pajudės Vilniaus kryptimi. Tačiau, teigia jis, „artėjama prie 1 tūkst. vienetų“. Ūkininkų atstovas patikina, kad piketas veikiausiai truks keletą dienų.
„Mūsų siekis yra nekenkti visuomenei, nekenkti Vilniaus gyventojams, minimalizuoti jų nepatogumus. Bet iš kitos pusės norime pasinaudoti ta pilietine teise reikšti savo įsitikinimus“, – apie rengiamą protestą kalba LŪS pirmininkas.
LŪS vadovo teigimu, piketo organizatoriai žemės ūkį kuruojančius politikus jau oficialiai pakvietė atvykti į akciją ir kalbėtis su ūkininkais.
„Ateiti, sudalyvauti, kalbėti, pristatyti. Minia ateina kalbėtis, jie neateina kelti kažkokių vandalizmo aktų. Tai tikrai tikimės, kad į tiek kalbėtis atėjusių žmonių atitinkamai reaguos ministrai, premjerė“, – teigė R. Juknevičius.
Vis dėlto, jau dabar galima numanyti, kad tam, jog protestas iš tiesų būtų naudingas ir baigtųsi didesne ar mažesne žemdirbių pergale, būtina ūkininkų vienybė ir aktyvus dalyvavimas proteste. Žinome, kad Lietuvoje surengti sėkmingą mitingą nėra lengva: dalis žmonių dėl vienokių ar kitokių priežasčių vis dar vengia atvirai išreikšti savo nepasitenkinimą, o šiuo atveju, tik vienybė, palaikymas ir įsipareigojimas nenusigręžti nuo savo reikalavimų gali atkreipti valdžios dėmesį.
Valdžia nėra patenkinta ūkininkų sprendimu protestuoti
Tai, ką Lietuvos ūkininkai gebės pasiekti tiesiogiai priklauso ir nuo to, kaip į protestą sureaguos valdžia. O jos atstovai ūkininkų planais taikiai protestuoti ir reikalauti pokyčių nesidžiaugia.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas naująjį protestą vadina nekonstruktyviu veiksmu, sako, jog nemato priežasčių protestui organizuoti.
„Esminiai dalykai, kurie buvo aptarti pas premjerę, yra vykdomi. Kažkokių dirbtinų priežasčių, kad dabar reiktų protestuoti, nematau. Matau kaip visiškai nekonstruktyvų veiksmą“, – sako K. Navickas.
O premjerė Ingrida Šimonytė apgailestauja, jog ūkininkų pozicija pasikeitė.
„Po susitikimo viešai komunikuota apie konstruktyvų susitikimą ir apie tai, kad ūkininkų problemos buvo išgirstos bei sutarta jas spręsti, kaip, mano supratimu ir buvo. O po kurio laiko pozicija pasikeitė – teigta, kad susitikime nebuvo sutarti terminai, pateikti tik pažadai“, – teigia I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė taip pat pabrėžė, jog liko nusivylusi po susitikimo paskleista vieša ŽŪT komunikacija.
„Vėliau socialiniame tinkle buvo pateikti siūlymai žemės ūkio ministrą išvežti į Lenkiją gyvuliams skirtame transporte. Tai nesuderinama su teisės, etikos ir moralės normomis“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė pažymėjo, kad nepaisant prieštaringos informacijos, ji tikisi, kad ŽŪT tikslas yra rasti keliamų problemų sprendimus.
