Demokratai ir respublikonai išsirinks oficialius JAV prezidento rinkimų kandidatus
Kone visas pasaulis su smalsumu stebi pirminius rinkimus, kurie nulems, kas galiausiai susikaus dėl JAV prezidento posto. JAV prezidento rinkimai turėtų įvykti lapkričio 5 dieną, tačiau dabar vyksta pirminiai rinkimai, po kurių bus paskelbti oficialūs partijų iškelti kandidatai. Didžiausias šios dienos klausimas – ar respublikonui Donaldui Trumpui pavyks laimėti prieš Nikki Haley.
Šiuo metu yra žinoma, kad antrosios ketverių metų kadencijos bandys siekti dabartinis JAV prezidentas demokratas Joe’as Bidenas. O jo stipriausiu varžovu yra laikomas buvęs JAV prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas.
Pirminių demokratų prezidento rinkimų rezultatai turėtų išaiškėti šiąnakt Lietuvos laiku. Tačiau veikiausiai didelių pasikeitimų nebus ir oficialiu respublikonų kandidatu taps D. Trumpas.
Akivaizdus respublikonų favoritas – Donaldas Trumpas
Respublikonų partijos pirminiuose rinkimuose iš pradžių dalyvavo daugiau politikų, tačiau dabar liko tik du – buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir buvusi Pietų Karolinos gubernatorė Nikki Haley.
77.lt primena, jog Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas taip pat bandė varžytis kaip galimas respublikonų kandidatas. Seniau jis buvo laikomas vienu stipriausių kandidatų kovoje su D. Trumpu. Tačiau likus vos dviem dienoms iki pirminių rinkimų Naujajame Hampšyre, R. DeSantisas pasitraukė iš kovos ir viešai pareiškė palaikantis D. Trumpą.
Išplatintoje vaizdo žinutėje Floridos gubernatorius teigė, jog jis nebegali prašyti „rėmėjų savanoriškai skirti savo laiko ir aukoti lėšų, jei mes neturime aiškaus kelio į pergalę“. R. DeSantisas taip pat pabrėžė, jog mato, kad dauguma respublikonų nori suteikti D. Trumpui antrą šansą. Tad nepaisant buvusių nesutarimų, politikas oficialiai išsakė palaikymą buvusiam JAV prezidentui:
„Jis turi mano palaikymą, nes mes negalime grįžti prie senosios vakarykštės respublikonų gvardijos ar perpakuoto ir pašildyto korporatyvizmo pavidalo, kuriam atstovauja Nikki Haley.“
O Nikki Haley daugumos ekspertų nuomone nėra pakankamai rimta varžovė, kuri galėtų įveikti D. Trumpą. Nors abiejų politikų populiarumas per keletą mėnesių paaugo, tačiau N. Haley nespėjo pavyti D. Trumpo. Naujausia CNN apklausa rodo, kad didesnė dalis Naujojo Hampšyro respublikonų palaiko D. Trumpą[1].
D. Trumpas šiuo metu turi 50% tikėtinų respublikonų pirminių rinkėjų balsų, o N. Haley – 39%. Tokio paties pobūdžio sausio mėnesį darytoje apklausoje D. Trumpas turėjo 39%, o Haley – 32% tikėtinų balsų.
Tiesa, N. Haley palaikytojai dar nepraranda vilties ir tikisi, jog kova bus gan lygi. Tokias kalbas kursto ir pirmieji skelbiami balsavusiųjų rezultatai, nes mažyčio Dixville Notch rinkėjai visus savo balsus atidavė šiai kandidatei. Tačiau toks džiaugsmas atrodo kiek komiškai, nes kurortiniame miestelyje gyvena vos 6 rinkėjai[2].
Demokratai abejoja, kad J. Bidenas galėtų laimėti prieš D. Trumpą
O kalbant apie demokratų pasirinkimą, ekspertai taip pat nemano, jog bus didelių netikėtumų. Apklausos rodo, kad net 63% demokratų Naujajame Hampšyre nori palaikyti dabartinį JAV prezidentą. Kiti kandidatai smarkiai atsilieka nuo J. Bideno, nes Deanas Phillipsas gavo tik 10% numanomų demokratų balsų, o Marianne Williamson – 9%.
D. Phillipsas yra tris kadencijas dirbęs demokratų kongresmenas iš Minesotos. O M. Williamson yra knygų autorė, seniau dirbusi „dvasine lydere“ Mičigano Vienybės bažnyčioje. Ji taip pat nesėkmingai bandė tapti demokratų kandidate 2020 metų prezidento rinkimuose[3].
Tačiau nepaisant pačių demokratų aiškaus noro balsuoti už J. Bideną, tik 46% jų mano, kad dabartinis JAV prezidentas suteiktų partijai didžiausią šansą laimėti 2024 metų JAV prezidento rinkimus. O net 39% tikėtinų demokratų rinkėjų teigia, kad bet kuris kitas kandidatas suteiktų didesnę pergalės tikimybę. Tad panašu, kad net patys demokratai vis mažiau tiki, jog lapkričio mėnesį J. Bidenas galės džiaugtis lengvai laimėtu perrinkimu antrai kadencijai.
Kaip vyksta JAV prezidento rinkimai?
77.lt primena, jog JAV prezidento rinkimų sistema yra kitokia nei Europos valstybėse, kadangi rinkimai nėra tiesioginiai. Nors per daugelį metų rinkimų procesas šiek tiek pakito, tačiau esmė išliko tokia pati.
JAV prezidento rinkimai tradiciškai vyksta pirmąjį lapkričio antradienį, todėl šiais metais jie bus organizuojami lapkričio 5 dieną. Tiesa, amerikiečiai iš tiesų balsuoja ne už pačius kandidatus į prezidento postą, o už valstijos rinkikus, kurie vėliau išrenka naująjį prezidentą.
Galutiniai rinkikai, kurie ir nulemia kas taps JAV prezidentu, yra valstijos pareigūnai arba svarbūs partijos nariai. Tiesa, jie paprastai nebūna įvardijami ant biuletenio. O rinkikų skaičius priklauso nuo valstijos dydžio, tad visos 50 JAV valstijų renka po skirtingą nustatytą rinkikų kiekį.
JAV prezidentą išrenkančioje rinkikų kolegijoje yra 538 nariai. Tačiau kiekvienos valstijos rinkikų skaičius smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, didžiausia gyventojų skaičiumi Kalifornija deleguoja 55 rinkikus, o nedidelis Vajomingas – vos 3 asmenis. Beje, identiškas, nuo valstijos dydžio priklausantis skaičius atstovų yra deleguojamas ir į Kongresą[4].
Tam, kad konkretus kandidatas užsitikrintų pergalę prezidento rinkimuose, jis turi gauti daugiau nei pusės rinkikų kolegijos narių paramą. Tai reiškia, kad reikia bent 270 rinkikų balsų. Tačiau svarbu pažymėti, kad rinkikai nebūtinai balsuoja taip, kaip jiems nurodė rinkėjai. Istorijoje jau yra pasitaikę atvejų, kai rinkikai nenubalsuodavo taip, kaip norėjo juos rinkę piliečiai, nes JAV Konstitucija neįpareigoja laikytis tos pačios nuomonės.
Nors tokie atvejai labai reti, tačiau JAV prezidento rinkimų istorijoje jau yra buvę keli atvejai, kai didesnį rinkėjų palaikymą turėjęs kandidatas galiausiai pralaimėjo, nes nesurinko daugumos balsų rinkikų kolegijoje. Pavyzdžiui, taip nutiko 2016 metais, kai Hillary Clinton surinko daugiau žmonių balsų visose JAV, bet Donaldas Trumpas gavo didesnę rinkikų kolegijos paramą.
Negana to, beveik visose valstijose daugiau balsų surinkęs kandidatas gauna visų rinkikų palaikymą. O tai reiškia, kad mažiau balsų surinkęs kandidatas lieka be nieko, vietoj to, kad gautų mažesnės dalies rinkikų palaikymą.
Galiausiai rinkimų baigtį lemia svyruojančios valstijos, kuriose prieš rinkimus nėra aiškaus favorito. Kadangi didesnė dalis valstijų istoriškai palaiko demokratus arba respublikonus, kandidatai į prezidentus stengiasi laimėti likusių valstijų paramą, kuriose niekas neturi ryškios persvaros.
Žinoma, tai nėra ideali rinkimų sistema. Dar 1967 metais Amerikos advokatų asociacijos komisija rekomendavo atsisakyti rinkimų kolegijos sistemos, vadindami ją „archajiška, nedemokratiška, sudėtinga, dviprasmiška ir pavojinga“. Tačiau praėjus beveik 30 metų JAV vis dar naudoja tą pačią netiesioginių rinkimų sistemą ir nepanašu, jog artimiausiu metu jos bus atsisakyta.
