Prie protestuojančių Vokietijos ūkininkų jungiasi transporto sektorius
Šiuo metu Vilniuje tęsiasi ūkininkų protestas. Tūkstančiai žemdirbių atvyko į sostinę, kur pradėjo net kelias dienas truksiančią akciją. Protestuoti nelinkusiems ir aktyvumu šiuo klausimu neišsiskiriantiems lietuviams tai didžiulis laimėjimas.
Tačiau kol sostinėje protestuoja keli tūkstančiai mūsų šalies ūkininkų, žymiai gausesni protestai vyksta kitose Europos valstybėse, ypač aktyvūs jie Prancūzijoje ir Vokietijoje. O šioje šalyje protestuoja ne tik ūkininkai bei jų rėmėjai, bet ir transporto sektorius, mašinistai.
Po kelis mėnesius trukusių Vokietijos mašinistų profesinės sąjungos (GDL) ir Vokietijos geležinkelių (vok. „Deutsche Bahn“) derybų dėl darbuotojų atlygio ir darbo krūvio, jos galiausiai buvo sustabdytos, tad mašinistai nusprendė streikuoti.
Būtent todėl GDL paskelbė, jog streikuos jau antrą kartą per mėnesį. Streikas, kuris turėtų trukti iki pirmadienio vakaro, prasidėjo vakar vakare 18.00 val. vietos laiku krovininiame transporte ir 02.00 val. nakties vietos laiku keleiviniame transporte[1].
Manoma, kad streikas turės įtakos krovinių ir keleivių vežimo paslaugoms ne tik Vokietijoje, bet ir Liuksemburge, Austrijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Šveicarijoje[2].
Streiko metu tikėtini plataus masto geležinkelių transporto sutrikimai, spūstys. Numatoma, jog kai kurių paslaugų teikimo sutrikimai gali tęstis ir praėjus valandoms po streiko pabaigos.
Ko siekia protestuojantys mašinistai?
Protestuojantys GDL nariai reikalauja, kad pamaininių darbuotojų darbo laikas per savaitę būtų sutrumpintas nuo 38 iki 35 valandų, tačiau jies ir toliau būtų mokamas užmokestis už visą darbo dieną.
Profesinė sąjunga taip pat reikalauja, kad, be sutrumpinto darbo laiko, darbuotojams būtų mokama 555 eurų per mėnesį kompensacinė priemoka. Ji mokama būtų dėl infliacijos iššūkių.
Tačiau susitarti nepavyksta, o šie nesutarimai tarp GDL ir DB tęsiasi jau nuo praėjusių metų lapkričio pradžios.
Vokietijos geležinkeliai (DB) anksčiau jau atmetė profsąjungos reikalavimą ir pasiūlė 11 proc. darbo užmokesčio padidinimą per 32 mėnesius bei infliacijos kompensavimo priemoką. Profsąjungai atmetus ir šį pasiūlymą, derybos vėl buvo sustabdytos.
Vokietijos geležinkelių atstovai spaudai jau anksčiau kritikavo GDL dėl to, kad ši, užuot ieškojusi kompromiso, konfliktą tik labiau aštrina ir neplėtoja dialogo, kurio reikia šiai krizei išspręsti.
„Kiekvienas, kuris net nesėda prie derybų stalo su nauju pasiūlymu, siūlančiu iki 13 proc. darbo užmokesčio padidinimą ir galimybę dirbti 37 valandų per savaitę su tuo pačiu atlyginimu, elgiasi visiškai neatsakingai“, – sakė DB atstovas spaudai[3].
Vokiečių valdžia protestams nepritaria
Vokiečių valdžia nėra itin patenkinta dar viename sektoriuje vykstančiais masiniais streikais. Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos narė Bundestage Gitta Connemann teigia, kad šie streikai kenkia šalies ekonomikai, įvaizdžiui ir paragino griežtinti įstatymus, kurie leidžia tokias protesto akcijas.
Žerdama kritiką GDL vadovams, G. Connemann pažymėjo, kad būtent pati profsąjunga yra kalta dėl problemų ir dėl to, dabar visą šalį laiko įkaite.
„Niekas nenori uždrausti streikų jokioje srityje. Kitose Europos Sąjungos šalyse jau seniai galioja griežtesnis teisinis reglamentavimas dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir streikų juose. Kai kalbama apie energijos tiekimą, pagalbos tarnybas, geležinkelius ar oro uostus, streikai turėtų būti kraštutinė priemonė“, – sakė G. Connemann.
Transporto ministras Volkeris Wissingas taip pat kritikuoja GDL protestą.
„Manau, kad traukinių keleivių atžvilgiu yra neprotinga, kad traukiniai stovi užblokuoti, o tuo pat metu nėra bandoma susėsti prie derybų stalo“, – teigė transporto ministras[4].
Visoje šalyje sutriks ne tik susisiekimas, bet ir pramonė
Vokietijos geležinkeliai jau pranešė, kad dėl streiko bus sutrikęs visų tolimųjų ir trumpųjų reisų eismas: bus atšaukta apie 80 proc. tolimojo susisiekimo traukiniais, trumpųjų reisų eismas galimai bus paveiktas mažiau.
Visi keleiviai įspėjami iš anksto užsisakyti bilietus į tolimojo susisiekimo maršrutus, tai padaryti rekomenduojama likus bent 24 valandoms iki išvykimo.
Manoma, kad dėl streiko Vokietijos geležinkelių priemiestiniuose traukiniuose formuosis spūstys ir autobusuose, metro ir tramvajuose. Miesto viešojo transporto eisme padidės laukimo laikas ir keleivių skaičius.
Vokietijos geležinkelių skaičiavimais, kiekviena streiko diena kainuos kelias dešimtis milijonų, o pramonės ekspertai sako, kad poveikis bus jaučiamas ir visai šalies ekonomikai.
„Commerzbank“ vyriausiasis ekonomistas Joergas Kraemeris teigia, kad streikas visam transporto sektoriui gali kainuoti 30 mln. eurų per dieną. Teigiama, kad anksčiau visoje šalyje vykęs streikas kainavo apie 100 mln. eurų.
Žala bus padaryta ir pramonei, ypač – automobilių. Vokietijos automobilių pramonės asociacija (VDA) išplatino pareiškimą, kuriame teigia, kad 6 dienų streikas „sukels spaudimą Vokietijos automobilių pramonės įmonėms, turės įtakos Vokietijos ir Europos logistikos sektoriui.
Chemijos pramonės asociacija taip pat pranešė, kad kai kurios įmonės kartu su logistikos paslaugų teikėjais parengė lanksčius sprendimus, tačiau jie tik iš dalies gali kompensuoti geležinkelių logistikos apribojimus ir vėlavimus.
