Šios savaitės įvykiai vis labiau veria tą trapią bedugnę, link kurios pasaulis artėja šiemet. Mat šie metai ypatingi ne tik JAV (nuo kurios, realiai, priklauso ir (ne)taika pasaulyje), bet ir Lietuvai. Žinoma, mes esame tik smulki žuvelė visame Atlanto vandenyne, tačiau pro akis negalime praleisti vykdomos neteisybės. Pamažu prasidedant rinkiminei agitacijai, jau fiksuojami ir pirmieji pažeidimai – Išlaužo kunigui už tai, kad šis pamaldų metu išreiškė savo palankumą I. Vėgėlei – gresia stebėjimas, o konservatoriams žaidimo taisyklės – visai kitos.
Rinkimai
Itin religingi konservatoriai jau pradėjo tikinčiųjų medžioklę… bažnyčiose. Paaiškėjo, kad pastarieji pradėjo vis dažniau lankytis regionų šventose vietose ir bendrauti su vietos kunigais. Tai stogą pakeičia, tai bažnyčią suremontuoja. Dėl šios priežasties kai kurie TS-LKD kandidatai jau užsitarnavo kai kurių klebonų malonę, o šie jau viešai reiškia savo pasitikėjimą kai kuriais politikais.
O ko daugiau reikia itin religingiems, senyvo amžiaus rinkėjams? Kaip kunigėlis pasakė, taip ir turi būti. Visgi, kiek kita dainelė nuskambėjo, kai viešai, pamaldų metu vienas dvasininkas išreiškė savo palaikymą I. Vėgėlei. Toks jo žingsnis buvo įvertintas kaip politinė agitacija, kuri neleidžiama. Jau ketvirtadienį dėl šių kunigo veiksmų Išlaužo bažnyčia (kurioje ir dirba šis dvasininkas) susidomėjo VRK, kuri nusprendė siųsti savo stebėtojus tam, kad šie žiūrėtų, kaip šis kunigas veda mišias…
Žinoma, tas pats VRK neįžvelgė A. Tapino anti-rinkiminiame laikraštyje „Viso, Visvaldai?“ politinės reklamos elementų, nors leidinį tyrusi darbo grupė siūlė pripažinti jį kaip pažeidusį Rinkimų kodeksą.
Tikrą dramą šią savaitę išgyveno ir konservatorius, buvęs Alytaus r. meras A. Vrubliauskas, kuriam STT pareiškė įtarimus neteisėtai, apgaulės būdu pasisavinus beveik 20 tūkst. eurų.
Kalbant apie artėjančius prezidento rinkimus ir apie savo ketinimus jau pranešusius kandidatus, šią savaitę paaiškėjo, kuris iš jų yra „turtingiausias“ sąraše. Atskleista, kad vienareiškmiškai šiuo metu turtingiausias yra A. Veryga, jau surinkęs 111 tūkst. eurų paramos sumą. Tik vienas „bet“ – visa ši suma buvo skirta vienintelio rėmėjo – „valstiečių“ partijos, kuriai politikas ir priklauso.
Nors kito kandidato – E. Vaitkaus – sąskaitoje beveik dešimteriopai menkesnė suma – jam suaukojo net 484 skirtingi rėmėjai.
Visgi, kandidatų sąrašo viršūnėse – konservatorių deleguota dabartinė premjerė I. Šimonytė bei dabartinis prezidentas G. Nausėda, kuris sunkiai pasipriešina valdančiosios daugumos buldozeriui. Vos išrinkus G. Nausėdą Lietuvos vadovu, šis kalbėjo apie „gerovės valstybę“. Deja, dabartiniai rodikliai aiškiai rodo, kad gerovės Lietuvoje – stipriai per menkai. Atskleista, kad vien per G. Nausėdos prezidentavimo kadenciją Lietuvoje buvo iš pamatų pajudinta švietimo kolona – buvo uždaryta daugiau kaip 200 mokyklų, ko pasekoje sekė pedagogų netektys ir pan.
Nepaisant to, G. Nausėdai nepavyko puoselėti ir išlaikyti kito – itin svarbaus – kultūros pamato. Jo vadovavimo laikotarpiu sekė masiniai kultūros įstaigų uždarymai.
Tuo tarpu praėjusią savaitę M. Maldeikiui besikreipus į VSD dėl prezidento G. Nausėdos veiksmų teisėtumo, pasisakė ir šalies vadovo vyriausiasis patarėjas F. Jansonas. Jo teigimu, ne Užsienio reikalų ministerija turi vertinti vieno ar kito prašymo atitikimą Konstitucijai, o prezidentas su asmenų, dalyvaujančių konkurse dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje pozicijos, pavardėmis esą gali ir turi susipažinti. Jis taip pat akcentavo, kad G. Nausėda viešam spaudimui nepasiduosiąs.
O štai artėjant itin svarbiems JAV prezidento rinkimams ir praėjusį mėnesį Kolorado Aukščiausiajam Teismui uždraudus D. Trumpui dalyvauti prezidento rinkimuose, šį trečiadienį politikas kreipėsi į Teismą su prašymu šį draudimą panaikinti.
Nauji metai – nauji reikalavimai bei mokesčiai
Šį kartą jie palies Lietuvos karius – dėl grėsmės nacionaliniam saugumui nuo šių metų draudžiama be jokios svarbios priežasties profesinės karo tarnybos kariams vykti į Rusiją, Baltarusiją bei Kiniją. Visgi, priešų ieškojimas ir karių prievolių priminimas draudimų keliu buvo suprantamas ne visiems.
Kalbant apie karius, ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) paskelbė naują karo prievolininkų sąrašą, kuris, kaip teigta, veikiausiai jau paskutinįjį kartą sudaromas loterijos principu.
O štai kantrybės taurė nuo vis naujų mokesčių bei ribojimų trūko degalinių tinklo „Jozita“ direktoriui Jonui Jokubauskiui, nutarusiam degalinėje spausdinamuose čekiuose nurodyti naujo akcizo kaltininkus. Naujuose čekiuose prie nurodyto papildomo mokesčio, parašyta, kad už jį atsakingi konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija. Tokį žingsnį visuomenė įvertino kaip itin drąsų ėjimą, o ar „laisviečiai“ ir kiti valdančiosios koalicijos nariai pilsis kuro „Jozitoje“ po tokio akibrokšto – J. Jokubauskiui, panašu, nusispjaut.
Gaisras Viršuliškėse
Antradienį nugriaudėjus sprogimui viename sostinės daugiabučių, esančių Viršuliškėse, dešimtys jame gyvenusių žmonių liko be namų, skaičiuojami sužeistieji ir net žuvusieji. Kiek vėliau buvo atskleista, kad statinyje buvo pastebėtas jame buvusio vaiko kūnas, kuris trečiadienį jau buvo ištrauktas kartu su kitu, vyresnio amžiaus žmogaus, kūnu[1].
Dėl šio gaisro antradienį Vilniaus miesto savivaldybė adresu Viršuliškių g. 101 paskelbė ekstremaliąją situaciją, kas leis operatyviau valdyti situaciją ir operatyviau teikti pagalbą nukentėjusiems[2].
Trečiadienį Vilniaus miesto meras V. Benkunskas užsiminė, kad šis penkiaaukštis, nebeaišku, ar galės būti eksploatuojamas, o stogo virš galvos netekę gyventojai gali laikinai rinktis gyventi viešbutyje arba be eilės gauti socialinį būstą.
Kaip bebūtų keista, bet po šios daugelio visuomenės narių širdis tarsi perskrodusios nelaimės, garsiau pasisakė ir kartu pasiūlė problemos sprendimus Seimo narys Mindaugas Puidokas. Parlamentaras akcentavo, kad be to, kad žmonės ir taip aktyviai gali aukoti nukentėjusiems, Vyriausybė turėtų imtis iniciatyvos į savo rankas ir vietoje nebeeksploatuojamo penkiaaukščio pastatyti naują daugiabutį.
Savaitės pabaigoje organizacija Raudonasis Kryžius atskleidė, kad Lietuvos žmonės vos per kelias dienas nuo gaisro nukentėjusiems gyventojams jau suaukojo apie 106 tūkst. eurų sumą[3].
Karas Ukrainoje
Keičiasi žaidimo taisyklės – mobiliems ukrainiečiams sparčiai bėgant iš savo šalies, V. Zelenskis rėžė jautrią naujametę kalbą, kurioje akcentavo pilietybės žmogui prasmę. Ukrainos prezidentas retoriškai teiravosi, ar šie žmonės nori išlikti piliečiais, ar virsti pabėgėliais…
O štai įdomus posūkis šiame geopolitiniame žemėlapyje yra Skandinavijos šalių verdiktas nebelaikyti savo neutralumo. Po to, kai Suomija pareiškė norą stoti į NATO, o Vakarų pasaulis mažina paramą ginklais Ukrainai, juos tiekti panoro Norvegija.
Visgi, naujienos apie karą Ukrainoje žiniasklaidoje šiuo metu vis menkiau eskaluojamos.
Izraelio ir Palestinos konfliktas
Prasidėjus šaltakraujiškam karui netyla kalbos apie tai, kad Gazos Ruože Izraelis vykdo tikrą genocidą. Tam pritarė ne tik kai kurių valstybių vadovai, bet ir Jungtinės Tautos.
Šį kartą apie galimus karo nusikaltimus prabilo ir JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras V. Türkas, atkreipęs dėmesį, kad spalio 7 d. prasidėjus karui ir Izraeliui pateikus savo atsaką, jame galima įžvelgti karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui.
Protestai
Sveikatos tema pasaulyje taipogi – ne mažiau svarbi, o dabar ypatingai – D. Britanijai, kuri jau šią savaitę susiduria su didžiausiu per pastaruosius septynis dešimtmečius gydytojų streiku. Jaunieji medikai tokiomis priemonėmis siekia išsireikalauti didesnių atlyginimų, atsižvelgiant į tai, kad žiemą jų darbas – itin intensyvus dėl kvėpavimo takų susirgimų.
Blokadą Medykos kontrolės posto pasienyje su Ukraina atnaujino ir Lenkijos ūkininkai, reikalaudami iš valstybės subsidijų kukurūzams, suteikti lengvesnes paskolų sąlygas bei atleisti nuo žemės mokesčio didinimo.
Tačiau šį kartą vokiečių ūkininkai, panašu, buvo išradingesni, mat gerokai įpyko ant savo ekonomikos ministro R. Habecko, kuriam, ketvirtadienį grįžtančiam laivu iš atostogų, šie neleido išlipti. Įniršį ūkininkai lieja dėl neefektyvių derybų po to, kai vyriausybė nutarė šiemet atšaukti mokesčių lengvatas žemės ūkio sektoriui.
Įtampa pasaulyje
Karinė įtampa neapleidžia kone visų pasaulio regionų – taikinyje taip pat atsidūrė Raudonoji jūra, kurioje į patruliuojantį amerikiečių karinį laivą hučių judėjimo „Ansar Allah“ šalininkai nesėkmingai paleido dvi sparnuotąsias raketas. JAV kariniam jūrų laivynui sunaikinus dalį katerių, naudotų hučių atakoms, į nuožmias kovas įsiterpė ir Iranas, atsiuntęs savo karinį laivą.
Tuo tarpu Turkijos prezidentui R. T. Erdoganui praėjusią savaitę sulyginus Izraelio premjerą B. Netanyahu su A. Hitleriu, antradienį Turkijoje buvo sulaikyti 33 Izraelio žvalgybos tarnybai „Mossad“ priklausantys asmenys, įtariami šnipinėjimu.
Raudona linija jau brėžiama tarp JAV ir Irano, kuriame buvo surengtas kruvinas išpuolis minint žuvusio generolo K. Suleimanio atminimą. Teigiama, kad toks teroristinis išpuolis yra Izraelio karinės kampanijos prieš Gazos Ruožą dalis.
Šiaurės ir Pietų Korėja taip pat galimai ruošiasi karui – šeštadienį pranešta, kad Šiaurės Korėja paleido daugiau kaip 60 artilerijos sviedinių. Po šių veiksmų sekė gynyba, neva šios „pratybos“ neturėjusios net „netiesioginio poveikio“ pasienio saloms, iš kurių buvo liepta evakuotis gyventojams.
Žemės drebėjimas Japonijoje
Naujus metus atsipalaidavę sutiko toli gražu ne visi – sausio 1-ąją centrinę Japonijos dalį sukrėtė galingas – net 7,4 balo žemės drebėjimas, o Tokijo apylinkėse esantys pastatai net pradėjo svyruoti.
Antradienį atskleista, jog nevaldoma gamtos stichija nusinešė mažiausiai 48 gyvybes ir beveik 100 tūkst. žmonių vis dar negali grįžti į savo namus.
