- G. Nausėda žadėjo puoselėti gerovės valstybę ir skirti daug dėmesio švietimui
- Mokyklos uždarinėjamos vis sparčiau
- Mokinių skaičius auga, mokytojų – mažėja
- G. Nausėda žadėjo globoti ir kultūros sektorių
G. Nausėda žadėjo puoselėti gerovės valstybę ir skirti daug dėmesio švietimui
Dabartinis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda praėjusių metų gruodžio pradžioje paskelbė, kad nusprendė dalyvauti prezidento rinkimuose.
Tokia žinia nebuvo itin netikėta, o neilgai trukus visuomenė bei politikos apžvalginininkai ėmė spėlioti, ką gi dar dabartinis šalies vadovas gali pasiūlyti Lietuvai.
Juk dar praėjusios rinkiminės kampanijos metu G. Nausėda daug ir garsiai kalbėjo apie gerovės valstybės konceptą.
Tuomet jis teigė, jog sieks nelygybės ir skurdo mažinimo, atlyginimų kėlimo, smulkaus verslo skatinimo, didelį dėmesį žadėjo skirti regionams, kultūrai, švietimui. Vis dėlto, tokios G. Nausėdos vizijos ir idėjos apie gerovės valstybę liko tik vaizdingomis kalbomis.
Jau tapęs prezidentu ir sakydamas savo inauguracinę kalbą Seime, jis teigė, kad vienas iš svarbiausių gerovės valstybės rodiklių yra švietimo kokybės pažanga.
„Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai“, – sakė jis[1].
2020 m., pasikeitus Vyriausybei, G. Nausėda vėl gi akcentavo matantis švietimo sistemos problemas, teigė, kad sieks būsimus valdančiuosius užtikrinti, kad švietimo sistema atlieptų kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius[2].
„Tikiu, kad švietimas yra ta sritis, dėl kurios gali ir turi sutarti visos politinės jėgos. Todėl sieksiu, kad savo ilgalaikį įsipareigojimą ateinančiai kartai partijos įtvirtintų nacionaliniu susitarimu taip, kaip tai padarėme gynybos srityje“, – kalbėjo G. Nausėda.
G. Nausėdos pozicija nepasikeitė per visą jo prezidentavimo kadenciją. Šią vasarą jis taip pat teigė, kad švietimas turi išlikti prioritetine valstybės politikos sritimi[3].
Vis dėlto, viena yra kalbos, o kita – darbai ir reali situacija šalies švietime. O statistika iš tiesų yra negailestinga. Per G. Nausėdos kadencijos metus, šalyje uždaryta daugiau nei keli šimtai mokyklų, sumažėjo pedagogų, nors moksleivių skaičius išaugo.
Mokyklos uždarinėjamos vis sparčiau
Skaičiuojama, kad nuo 2018-2019 m. laikotarpio, šalyje uždaryta daugiau nei 200 bendrojo ugdymo mokyklų, ėmė trūkti pedagogų, nors moksleivių skaičius tik augo[4]. Be to, šis chaosas valstybiniame švietimo sektoriuje tik paskatino privataus švietimo sektoriaus aktyvumą.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis galima pastebėti, kad tokia situacija tik dar labiau iškalbingesnė tapo būtent G. Nausėdos prezidentavimo laikotarpiu.
Lietuvoje bendrai, 2018-2019 m. laikotarpiu veikė 1204 ugdymo įstaigos. 2019-2020 m. šalyje veikė 1168 ugdymo įstaigos, 2020-2021 m. – 1085, 2021-2022 m. – 1063, o 2022-2023 m. jau tik 999 ugdymo įstaigos.
Taigi, nuo 2018 m. iki 2023 m. Lietuvoje uždarytos net 205 ugdymo ir švietimo įstaigos.
Tokie skaičiai dar iškalbingesni tampa tada, kai pradedamas vertinti valstybinių ir privačių mokyklų uždarymo tempus. Pasirodo, valstybinės mokyklos sparčiai uždaromos, o tuo metu, greitai kuriamos privačios mokymo įstaigos.
Kalbant tik apie valstybines mokslo įstaigas, 2018-2019 m. Lietuvoje veikė 1118 jų, 2019-2020 m. – 1074, 2020-2021 m. – 990, 2021-2022 m. – 956, o 2022-2023 m. – 892 valstybinių švietimo įstaigų.
Tai reiškia, kad nuo 2018-2019 mokslo metų, šalyje uždaryta net 226 valstybinės mokyklos.
Palyginimui, galime išskirti, kad 2018-2019 m. Lietuvoje veikė 86 privačios švietimo įstaigos, 2019-2020 m. jų buvo jau 94, 2020-2021 m. – 95, 2021-2022 m. – 107, 2022-2023 – taip pat 107.
Mokinių skaičius auga, mokytojų – mažėja
Tačiau jei mokyklos yra uždaromos, mokinių skaičius tik auga. Kalbant tik apie bendrojo ugdymo įstaigas, 2018-2019 m. jose mokėsi 322 344 moksleiviai, 2019-2020 m. – 325 677, 2020-2021 m. – 327 022, 2021-2022 m. – 330 262, o 2022-2023 m. – 344 560.
Taigi, per penkerius metus bendras moksleivių skaičius išaugo 22 216 tūkst.
2018-2019 m. valstybinėse mokyklose mokėsi 308 507 moksleiviai, 2019-2020 m. – 310 788, 2020-2021 m. – 310 677, 2021-2022 m. – 312 421, 2022-2023 m. – 322 558.
Valstybinių mokyklų moksleivių skaičius išaugo 14 051 tūkst.
Privačiose mokyklose 2018-2019 m. mokėsi 13 837. 2019-2020 m. – 14 889, 2020-2021 m. – 16 345, 2021-2022 m. – 17 841, 2022-2023 m. – 22 002 moksleiviai. Moksleivių skaičius išaugo 8165.
Verta atkreipti dėmesį ir į pedagogų skaičių. 2018-2019 m. bendrai visose Lietuvos mokyklose dirbo 29 042 mokytojai. 2019-2020 m. – 28 599, 2020-2021 m. – 27 952, 2021-2022 m. – 27 406, 2022-2023 m. – 27 396.
Tai reiškia, kad analizuojamu 2018-2023 m. laikotarpiu, šalies mokyklose dirbančių pedagogų skaičius sumenko 1646.
Valstybinėse mokyklose 2018-2019 m. dirbo 27 892 mokytojai, 2019-2020 m. – 27 360, 2020-2021 m. – 26 527, 2021-2022 m. – 25 938, o 2022-2023 m. – 25 531. Pedagogų skaičius sumažėjo 2361.
Privačiose mokyklose 2018-2019 m. dirbo 1 150 pedagogai, 2019-2020 m. – 1 239, 2020-2021 m. – 1 425, 2021-2022 m. – 1 468, 2022-2023 m. – 1 865. Tai reiškia, kad privačiame švietimo sektoriuje mokytojų skaičius išaugo 715.
G. Nausėda žadėjo globoti ir kultūros sektorių
Kalbėdamas apie gerovės valstybę, G. Nausėda akcentavo ne tik švietimą, bet ir kultūrą. Pradėdamas savo kadenciją G. Nausėda sakė, kad šalies Konstitucija numato, kad kultūra turi būti prieinama kiekvienam piliečiui.
Tačiau jau tuomet tokiems jo žodžiams kritikos negailėjo patys kultūrininkai, pažymėta, kad prastai visos politikų kalbos apie kultūrą yra neturinčios nieko bendra su realiu kultūros gyvenimu.
Tai rodo ir statistiniai duomenys: per kelerius pastaruosius metus daugybė kultūrinių įstaigų, ypač – Lietuvos regionuose, buvo uždaryta.
Pavyzdžiui, 2022 m. šalyje veikė 2152 bibliotekos ir 588 kultūros centrai. 2019 m. kada prezidentu ir buvo išrinktas G. Nausėda, Lietuvoje veikė 2365 bibliotekos ir 637 kultūros centrai.
Plačiau apie bibliotekų ir kultūros centrų uždarymus skaityti galite čia.
