Prezidento rinkimams artėjant – dėmesys kandidatų finansams
Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai nenumaldomai artėja. Apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios tiek daugelis didžiųjų šalies politinių partijų, tiek ir nepriklausomi kandidatai.
Šiuo metu yra žinoma, kad dėl prezidento posto varžytis rengiasi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) remiama premjerė Ingrida Šimonytė bei dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatu tapo buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą.
Laisvės partija remia buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą. Lietuvos regionų partija, iš pradžių skelbusi, kad rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, vėliau pakeitė poziciją paskelbdama, kad ši parama gali būti nutraukiama.
Savo kandidatūrą patys išsikėlė ir daugiau nepriklausomų kandidatų. Vienas jų yra visuomenininkas Antanas Kandrotas-Celofanas, kurio prašymą dalyvauti rinkimuose VRK jau atmetė, dėl nurodytos banko sąskaitos.
Rinkimuose taip pat dalyvauti žada teisininkas Ignas Vėgėlė, gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas ir visuomenininkė Erika Švenčionienė.
Nors kol kas visi kandidatai yra tik pirmajame pasirengimo rinkimams etape, jau dabar vis daugiau dėmesio yra skiriama jų finansams ir paramai gaunamai iš rėmėjų.
Dalis prezidento posto siekiančiųjų, šios informacijos pateikę dar nėra, tačiau kiti – ją vis dėlto atskleidė. Taip paaiškėjo netikėtas, daugiausiai finansinės paramos pritraukęs kandidatas ir net tas, kuris sutraukė didžiausią aukotojų skaičių.
Prasideda lenktynės dėl finansinės paramos ir rėmėjų dėmesio
Oficialią informaciją apie kiekvieno kandidato į prezidentus finansus bei jiems jau suaukotas pinigų sumas galima rasti VRK svetainėje. Tiesa, ši informacija prieinama kol kas yra dar ne apie kiekvieną kandidatą: tik apie tris partinius bei keturius save išsikėlusius, prezidento posto siekiančiuosius.
Remiantis šiais duomenimis matoma, kad didžiausią paramos sumą iš rėmėjų kol kas yra gavęs LVŽS kandidatas A. Veryga – iš viso net 111000 Eur.
Tiesa, verta pažymėti, kad visas šias lėšas skyrė vienas ir tas pats aukotojas yra „valstiečių“ partija, o kitų finansinių rėmėjų dėmesio kandidatas kol kas nesulaukė[1].
Demokratų Sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas G. Jeglinskas šiuo metu yra sulaukęs 10011 EUR paramos.
Didžiąją dalį jos taip pat skyrė partija, o 11 Eur sau paaukojo ir pats kandidatas. Paramos iš kitų rėmėjų G. Jeglinskas kol kas nesulaukė.
Laisvės partijos kandidatas D. Žalimas šiuo metu turi 6723 Eur paramos. 223 Eur jis sau yra paskyręs pats ir taip pat yra sulaukęs dar trijų rėmėjų dėmesio.
Save pats išsikėlęs kandidatas V. Tutkus šiuo metu yra surinkęs 910 Eur paramos. Šį kandidatą finansiškai parėmė 28 skirtingi fiziniai asmenys.
O E. Vaitkus savo banko sąskaitoje jau turi sukaupęs 16973 Eur. Jį remia net 484 skirtingi rėmėjai. Tai yra didžiausias skaičius, lyginant su visais kitais, informaciją nurodžiusiais kandidatais.
Paskutinis kandidatas į prezidentus, apie kurio finansus informacija šiuo metu yra prieinama yra I. Vėgėlė. Jo sąskaitoje yra sukaupta 60328,99 Eur, o pats sau jis yra skyręs 10000 Eur. Be jo paties, kandidatą parėmė 46 fiziniai asmenys.
Kandidatų politinė kampanija gali būti finansuojama keliais būdais
Kandidatų į prezidentus politinės kampanijos finansavimo šaltiniai gali būti kelių rūšių. Dažnai tai gali būti kandidatą remiančios politinės organizacijos lėšos arba palūkanos už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.
Toliau seka nuosavos kandidato lėšos, o pagal Rinkimų kodeksą, remti kandidatą gali ir fiziniai asmenys[2]. Politinę kampaniją finansuoti kitomis lėšomis draudžiama.
Rinkimų kampanijos metu, nepinigine auka iš fizinių asmenų laikoma savarankiškam dalyviui neatlygintinai perduodami kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai.
Aukoti Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviams turi teisę tik Lietuvos Respublikos piliečiai, o finansuoti politinių kampanijų dalyvius per trečiuosius asmenis draudžiama.
Vienas aukotojas per rinkimų politinę kampaniją kiekvienam savarankiškam dalyviui gali suteikti auką, neviršijančią 10 rinkimuose taikomų VMDU dydžių, t. y. iki 17 990 Eur.
Bendra aukotojo aukų, išskyrus mažas aukas, savarankiškiems dalyviams ir politinei partijai sumokėtų nario mokesčių suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 proc. aukotojo už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų.
Pasiruošimas rinkimams dar tik pirminėje stadijoje
Nors atrodo, kad rinkimų karštinė įsisuka vis labiau, iš tiesų, iki pat vasario 19 d. vyks tik pirmasis dalyvavimo rinkimuose etapas[3]. Jis apima tik dalyvių registraciją, o šiuo metu yra priimami politinių partijų arba savarankiškai kandidatuoti besirengiančių asmenų registracijos dokumentai.
Šiuo laikotarpiu kandidatai taip pat turi turėti arba atsidaryti banko sąskaitą, išsiimti pažymą apie sąskaitos likutį, sudaryti sutartį su kampanijos iždininku bei užpildyti prašymą.
Antrasis etapas yra rinkimų užstato sumokėjimas. Rinkimų užstatas vienam kandidatui yra lygus penkiems rinkimuose taikomiems VMDU dydžiams. Tam, kad galėtų kandidatuoti 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimuose, asmuo iš jam priklausančios sąskaitos turi sumokėti 8995 eurus.
Trečiasis etapas yra dokumentų pateikimas. Šis etapas vyks nuo vasario 19 d. iki kovo 8 d. 17.00 val. Tuo metu kandidatai turi pateikti pareiškimą dalyvauti rinkimuose, dokumentą, patvirtinantį rinkimų užstato sumokėjimą, įgaliojimą atstovui rinkimams, trumpą rinkimų programą, kandidato anketą, metinės gyventojo pajamų ir turto deklaracijos išrašus, privačių interesų deklaraciją, pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus.
Tuo metu taip pat pateikiamas sutikimas būti politinės partijos keliamu kandidatu, pasirašytas įsipareigojimas nutraukti darbą ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Respublikos Prezidento pareigomis, kandidato nuotrauka, biografija, įgaliojimas atstovauti jam Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Ketvirtasis etapas yra rinkėjų parašų rinkimas, kuris truks iki kovo 28 d. Nuo parašų lapų išdavimo dienos iki kovo 28 d. reikia surinkti bent 20 tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių parašų ir juos pateikti VRK.
Penktasis etapas pažymimas tik tada, kai VRK galutinai patikrina pateiktus dokumentus ir surinktus rinkėjų parašus. Galiausiai yra priimamas sprendimą registruoti kandidatą dalyvauti rinkimuose. Tai turi įvykti ne vėliau kaip balandžio 11 d.
