Volodymyras Zelenskis pasiūlė ukrainiečiams rinktis
Naujametiniame kreipimesi į šalies gyventojus, kuris paskelbtas Ukrainos prezidento biuro „Yuo Tube“ kanale, šalies vadovas pareiškė, kad kiekvienas šalies pilietis, anksčiau ar vėliau, bet turės pasirinkti – tapti pabėgėliu ar savo pareigą valstybei pasirengusiu atlikti piliečiu.
„Žinau, kad vieną dieną teks savęs paklausti – kas aš? Kuo noriu būti? Auka ar nugalėtoju? Pabėgėliu ar piliečiu?“ – retoriškai teiravosi prezidentas.
Taip pat jis pabrėžė, kad šiuo metu kiekvienas ukrainietis turi gyventi vadovaudamasis taisykle „dirbi arba kariauji“.
Keičiamos mobilizacijos taisyklės – tai palies visus
Gruodžio 31 d. Kijevo apygardos komendantas Ruslanas Oleinikas pranešė, kad Kijevo srityje šaukimus į kariuomenę gali pradėti dalinti ir blokpostuose, įrengtuose siekiant užkardyti galimas diversijas. Tokios priemonės, pasak jo, prasidėjo gruodžio 28 d. ir tęsis iki sausio 6 d.
Gruodžio 25 d. Ukrainos ministrų kabinetas parlamentui pateikė naują mobilizacijos įstatymo projektą. Remiantis dokumentu, siūloma atsisakyti šauktinių tarnybos kaip tokios, o visus šauktinius išleisti į atsargą. Taip pat siūloma panaikinti kategoriją – ribotai tinkamas karinei tarnybai, o visus jau pripažintus ribotai tinkamais iš naujo nusiųsti į medicininę komisiją. Jeigu įstatymui bus pritarta, visi, pagal kvietimą į karinį komisariatą neatvykę ukrainiečiai, laikinai negalės palikti šalies, atlikti su nekilnojamuoju turtu susijusių operacijų ir liks be lengvatų bei valstybinių paslaugų.[1]
Vėliau prezidentinės partijos „Sluga naroda“ vadovybė rekomendavo Rados deputatams susilaikyti nuo mobilizacijos įstatymo projekto komentavimo. Pasak vieno deputato, įstatymo projektas neramina didžiąją dalį šalies gyventojų, įskaitant ir jį patį.
O gruodžio 26 d. vyriausiasis Ukrainos ginkluotojų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas paneigė šalies prezidento V. Zelenskio žodžius apie mobilizuojamų asmenų skaičių. Ukrainiečių lyderis pareiškė, kad generalinis štabas ir kariuomenės vadas pasiūlė mobilizuoti 450 – 500 tūkst. žmonių. Komentuodamas šiuos žodžius televizijos kanalo „Rada“ eteryje V. Zalužnas patikino, kad kariuomenė nepateikė konkretaus asmenų, kuriuos tikimasi pašaukti į karinę tarnybą, skaičiaus.
Mobilizacija šalyje vyksta augančių nesutarimų tarp V. Zelenskio ir V. Zalužno fone. Tarkim gruodžio 22 d. savo prorusiškos pozicijos neslepiantis buvęs JAV karinių pajėgų žvalgas Skotas Riteris (Scott Ritter) pareiškė, kad V. Zelenskį V. Zalužno įsakymu gali ne tik suimti, bet ir sušaudyti. Taip pat jis išsakė prielaidą, kad sausį arba vasarį Ukrainoje tikėtinas valstybės perversmas.
Karas Ukrainoje prasidėjo 2022 m. vasario 24 d., kai Maskva pareiškė, kad eina „ginti“ nepriklausomybę paskelbusių, tačiau pasaulio taip ir nepripažintų Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų.
Norvegija leido parduoti ginklus Ukrainai
Nepaisant vis daugiau klausimų keliančios kolektyvinių Vakarų pozicijos, Norvegijos valdžia nusprendė leisti šalies įmonėms parduoti Ukrainai ginkluotę ir gynybinę įrangą. Atitinkama informacija pasirodė ministrų kabineto svetainėje.[2]
„Norvegijos valdžia priėmė sprendimą leisti norvegų karinės pramonės įmonėms tiesiogiai parduoti ginklus ir gynybos priemones Ukrainos karinėms struktūroms“, – nurodoma pranešime.
Dabar šalies įmonės gali kreiptis į Norvegijos URM ir prašyti licencijų tiesioginei prekybai su Ukraina. Nepaisant priimto sprendimo, Norvegijos vyriausybė pabrėžė, kad šalis ir toliau laikysis 1959 m. parlamento nutarimo. Remiantis juo, Norvegija neparduoda ginklų ir amunicijos į tuos regionus, kuriuose vyksta karas arba jis gali prasidėti.
„Tas faktas, kad dabar šalies valdžia leido tiesiogiai prekiauti su Ukraina ginklais, nereiškia, jog mes leidžiame tiesioginę prekybą ginklais su karo stovyje esančiomis šalimis“, – patiksliname valstybiniame dokumente.
Pasak Norvegijos užsienio reikalų ministro Espeno Barto Eidės (Espen Barth Eide), sprendimas priimtas atsižvelgiant į ypatingą situaciją, kurioje šiuo metu yra Norvegija ir jos sąjungininkai.
