Dėl nuolat blogėjančios kelių ir tiltų būklės politikai nori apmokestinti daugiau kelių
Lietuvoje vis aktyviau svarstomas planas išplėsti mokamų kelių tinklą. Politikai aiškina, jog taip esą siekia užtikrinti geresnę kelių infrastruktūrą ir nori sumažinti tranzitinio transporto daromą žalą.
Lietuvos kelių infrastruktūra pastaraisiais metais susiduria su rimtais iššūkiais – kelių ir tiltų būklė blogėja, o finansavimas jų priežiūrai nėra pakankamas. Pasak Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos vyriausiojo patarėjo Tomo Piluko, dabartinis finansavimas neleidžia užtikrinti reikiamo kelių atstatymo tempo. Pavyzdžiui, kasmet kelių priežiūrai ir atstatymui reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, tačiau dabartinės surinktos lėšos yra gerokai mažesnės.
Tačiau vietoj to, kad politikai užtikrintų pakankamą finansavimą iš dabartinio valstybės biudžeto, jie siūlo kelių klausimą spręsti papildomais mokesčiais. Susisiekimo ministerija siūlo praplėsti mokamų kelių tinklą, įtraukiant papildomus 2750 kilometrų krašto kelių, kurie šiuo metu yra neapmokestinami[1].
„Matome ir žinome, kad kelių būklė negerėja, tiltų būklė blogėja, finansavimas nedidėja. Būklę reikia gerinti, tiltus atstatinėti. Kaip viena iš alternatyvų yra mokamų kelių tinklo išplėtimas, tų lėšų surinkimas ir nukreipimas į infrastruktūros ir kelių gerinimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė T. Pilukas[2].
Aiškinama, kad toks planas leistų ne tik surinkti papildomas pajamas, bet ir padėtų nukreipti sunkiasvorį transportą į kelius, pritaikytus didesnėms apkrovoms. Taip būtų sumažinta žala rajoniniams ir krašto keliams, kurie dažnai nėra tinkami intensyviam sunkiasvorio transporto judėjimui.
Mokamų kelių kiekį siūloma didinti palaipsniui
Siūloma mokamų kelių tinklo plėtra būtų įgyvendinama trimis etapais. Pirmuoju etapu planuojama apmokestinti 1150 kilometrų kelių, antruoju – 830 kilometrų, o trečiuoju – dar 770 kilometrų. Tai sudarytų papildomus 56 kelius, kuriuos naudotų komercinis transportas. Tokiu būdu per metus tikimasi surinkti apie 100 mln. eurų, palyginti su dabartiniais 69–70 mln. eurų.
Pasak „Via Lietuvos“ vadovo Mariaus Švaikausko, šis planas yra svarbus siekiant nukreipti tranzitinį transportą į magistralinius ir mokamus kelius. Savivaldybių teigimu, dauguma vilkikų šiuo metu renkasi neapmokestintus kelius, o tai ne tik sukelia papildomą žalą rajoniniams keliams, bet ir didina CO2 išmetimus. Mokamų kelių tinklo plėtra turėtų paskatinti sunkiasvorį transportą naudotis tinkamesne infrastruktūra, taip išvengiant gyvenviečių ir rajoninių kelių degradacijos.
Taip pat svarbu paminėti, kad dabar politikai žada, jog vietiniai ir rajoniniai keliai liktų neapmokestinti. Tvirtinama, kad tokiu būdu smulkus vietinis transportas neturėtų patirti papildomų išlaidų. Visgi, planas neabejotinai palies tarpmiestinius autobusus ir vilkikus, kurių išlaidos transporto rinkliavoms tikrai išaugs.
Nerimaujama, kad kelių apmokestinimas dar labiau padidins tarpmiestinių autobusų bilietų kainas
Nors siūlymas išplėsti mokamų kelių tinklą sulaukė palaikymo tarp kelių priežiūros institucijų, jis taip pat sukėlė daug diskusijų ir skepticizmo. Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad papildomai surinkta suma nebus reikšminga, lyginant su reikalingu finansavimu. Anot jo, numatoma papildoma 40 mln. eurų suma nespręs esminių kelių problemų, tačiau išprovokuos didelį visuomenės pasipriešinimą.
Valstietis Valius Ąžuolas pabrėžė, kad išplėtus apmokestinimą, komerciniam transportui praktiškai neliktų nemokamų alternatyvų. Tai reikštų didesnes išlaidas ne tik vilkikų savininkams, bet ir tarpmiestinių autobusų operatoriams.
Skaičiuojama, kad su naująja e. tollingo sistema (elektroninė kelių rinkliavos sistema), kuri bus įdiegta 2026 metais, tarpmiestinių autobusų rinkliavos galėtų išaugti keturis kartus, kas tiesiogiai paveiktų keleivių bilietų kainas.
„Autobusų parko pavyzdys: pasiskaičiavo iškart, kas bus, kai bus e. tollingas. Dabar už vinjetę moka apie 1 tūkst. eurų, tada mokės 4 tūkst. eurų, važiuodamas tais pačiais maršrutais. Tada kiek turės kainuoti autobuso bilietas, jau nebeaišku“, – sakė V. Ąžuolas.
Kita vertus, konservatorius Raimondas Kuodis akcentavo, kad apskritai reikėtų siekti, jog kuo daugiau krovinių būtų pervežama traukiniais, o ne keliais. Toks sprendimas ne tik sumažintų kelių apkrovą, bet ir prisidėtų prie aplinkos taršos mažinimo.
T. Pilukas pabrėžė, kad galutinis sprendimas dėl siūlymo bus priimtas tik po konsultacijų su socialiniais partneriais, todėl dar galima tikėtis korekcijų.
