Sviesto kainos ES padidėjo beveik 20 proc.

Kalėdų švenčių išvakarėse europiečiai susidūrė su kylančiomis sviesto kainomis

26 Europos Sąjungos valstybėse narėse sviesto kaina nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. spalio padidėjo vidutiniškai 19 proc.^[1]

Slovakijoje šis augimas buvo 49 proc., o Vokietijoje ir Čekijoje - 40 proc. Remiantis ES duomenimis ir pranešimais, kaina ir toliau kyla.

Vokietijoje 250 gramų sviesto pakuotė dabar kainuoja nuo 2,40 iki 4 eurų, priklausomai nuo prekės ženklo ir kokybės.

Pasak ekonomisto Mariušo Dzivulskio (Mariusz Dziwulski), Varšuvos „PKO Bank Polski“ maisto ir žemės ūkio rinkos analitiko, kainų kilimą lėmė pasaulinis pieno trūkumas, kurį suponavo sumažėjusi gamyba, pasijautusi ir Jungtinėse Valstijose bei Naujoje Zelandijoje - vienoje iš trijų didžiausių sviesto eksportuotojų pasaulyje.

Europos svieste paprastai yra didesnis riebalų kiekis nei JAV parduodamame svieste. Be to, jis parduodamas pagal svorį standartinėje pakuotėje, todėl maisto gamintojai negali paslėpti kainų padidėjimo sumažindami jo dydį.

Sviesto trūkumas Prancūzijoje XIX-ajame amžiuje lėmė margarino išradimą, tačiau prancūzai išlieka tarp didžiausių sviesto vartotojų žemyne, įskaitant naudojimą kepiniams ir padažams.

Nukentėjo Lenkijos pirkėjai

Sviestas Lenkijai yra toks svarbus, kad vyriausybė sukūrė strateginius rezervus, prilygstančius gamtinėms dujoms ir vakcinoms nuo Covid-19. Prieš kelias dienas vyriausybė, reaguodama į sparčiai augančias kainas, paskelbė parduodanti 1.000 tonų sviesto iš atsargų.

Vyriausybinės agentūros - Nacionalinio žemės ūkio paramos centro -, duomenimis, sviesto kaina Lenkijoje nuo lapkričio pradžios padidėjo 11,4 proc., o per visus praėjusius metus – 49,2 proc. Iki gruodžio 8 d. ji pasiekė beveik 37 zlotus (apie 8,7 euro) už kilogramą.

„Kiekvieną mėnesį sviestas brangsta“, – sako 77 metų Danuta Osinska, apsiperkanti maisto prekių parduotuvėje Varšuvoje.

Ji ir jos vyras mėgsta sviestą, tačiau iš savo mažos pensijos vargiai gali susimokėti už vaistus, todėl dabar pora valgo mažiau sviesto ir daugiau margarino, nors jiems nepatinka jo skonis.

„Jų negalima lyginti, - atvirauja D. Osinska. - Gyvenimas darosi vis sunkesnis ir sunkesnis.“

Sviesto kaina Lenkijoje tapo politiniu klausimu. Kitais metais vykstant prezidento rinkimams, premjero Donaldo Tusko oponentai dėl kylančių kainų kaltina jį ir „Pilietinės platformos“ partiją. Lenkijoje taip pat kritikuojami nacionalinio banko vadovo, priklausančio priešingai politinei stovyklai, veiksmai.

Mažesnės infliacijos ES prognozė ir prekybos karo grėsmė

Pasak Lenkijos pieno rūmų direktorės Agnieškos Mališevskos (Agnieszka Maliszewska), kai kurie vartotojai sprendžia, kur apsipirkti, remdamiesi sviesto kaina, o tai sukėlė kainų karus tarp maisto prekių tinklų, kurie praeityje kartais dirbtinai palaikė žemas kainas gamintojų nenaudai.

A. Mališevska mano, kad sviesto kainų augimą lemia tiek vidaus, būdingos tiek ES, tie ir pasaulinės problemos. Jos teigimu, pagrindinė priežastis Lenkijoje – pieno riebalų trūkumas, kuris atsirado dėl to, jog ūkininkai dėl mažo pelningumo ir sunkaus darbo uždaro savo verslus.

Ji ir kiti ekspertai pieno gamybos sumažėjimo priežastį taip pat vadina energijos kainų kilimu, kuris atsirado po to, kai Ukrainą užpuolusiai Rusijai Vakarai suskubo taikyti sankcijas.

Ekonomistas M. Dzivulskis mano, kad prie gamybos mažėjimą lėmusių priežasčių galima priskirti ir sausras. Pasak jo, pieno kainų kritimas pernai atgrasė nuo investicijų ir pastūmėjo ES gamintojus gaminti daugiau sūrio, kas užtikrina didesnį pelningumą.

Mėlynojo liežuvio viruso, vabzdžių platinamos ligos, kuri yra nekenksminga žmonėms, bet gali būti mirtina avims, karvėms ir ožkoms, protrūkis taip pat galėjo suvaidinti tam tikrą vaidmenį, nurodė M. Dzivulskis.

Alyvuogių aliejus - pagrindinis Pietų europiečių pasirinkimas

Pietų Europos šalys, kurios daug labiau priklauso nuo alyvuogių aliejaus, yra mažiau paveiktos kylančių sviesto kainų.

Nuo praėjusių metų sviesto kaina Italijoje išaugo vidutiniškai 44 proc., rodo pieno rinkos analizės bendrovės CLAL duomenys. Italija yra septinta pagal dydį sviesto gamintoja Europoje, tačiau pirmenybė teikiama alyvuogių aliejui, net ir gaminant kai kuriuos desertus, todėl sviesto kaina Apeninų gyventojams nesukelia daug rūpesčių.

O štai Paryžiuje konditerijos šefas Arnaudas Delmontelis (Arnaud Delmontel), savo konditerijos parduotuvei kepantis kruasanus ir šokoladines bandeles, nurodė, jog vien nuo rugsėjo sviesto kaina pakilo ketvirtadaliu.

Kai kurie konkurentai, anot jo, pereina prie margarino, tačiau jis to daryti nesiruošia.

„Tai iškreipia idėją, kas yra kruasanas, - tikina A. Delmontelis. - Kruasanas gaminamas naudojant sviestą!“

Rusijoje sviesto kaina padidėjo trečdaliu

Nuo metų pradžios sviestas Rusijos Federacijoje pabrango 32,1%, per metus - 34,1%, pranešė „Rosstat“.

Pagrindiniai Rusijos sviesto gamintojai paskelbė apie savo produktų tiekimo į parduotuves sumažėjimą. Gamybos apimties sumažėjimo priežastys vadinamos žaliavų trūkumu ir reikšmingu išlaidų padidėjimu.

Tarp sviesto kainų kilimo priežasčių gali būti mažas pelningumas, nurodė Aleksandras Dvoinyh, Federacijos tarybos agrarinės ir maisto politikos bei aplinkosaugos vadybos komiteto vadovas.

Valstybės Dūmos Ekonominės politikos komiteto pirmininko pavaduotojas Michailas Deliaginas išreiškė nuomonę, kad sviesto trūkumas ir jo kainų kilimas atsirado dėl to, jog teikiant lengvatines paskolos buvo apsiribota žemės ūkiu.

„Soyuzmolok“ pažymėjo, kad šalies pieno riebalų, ypač sūrelių ir ledų, vartojimo padidėjimas sutapo su staigiu importo sumažėjimu dėl Pietų Amerikos ir Naujosios Zelandijos gamintojų pasitraukimo iš Rusijos rinkos.

Lietuva neatsilieka – čia maistas irgi brangsta

Paskutinįjį rudens mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su šių metų spaliu, šalies parduotuvėse brango 1,92 euro (2,9 proc.) ir buvo 4,08 euro (6,3 proc.) brangesnis nei pernai metų lapkritį, rodo kainas stebinčio „Pricer.lt“ analizė, kurią publikuoja Elta.

„Pricer“ duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje ir antroje pozicijose pastarąjį mėnesį išliko prekybos tinklas „Maxima“ (brango 0,90 euro) ir „Barbora“ (pigo 0,38 euro). Į trečiąją vietą pakilo „Norfa“, brangindama kainas 0,41 euro. Ketvirtoje ir penktoje pozicijose pastarąjį mėnesį – „E-Rimi“ (brango 3,67 euro), „Rimi“ (1,14 euro).

Paskutinėse reitingo vietose – šeštoje ir septintoje – prekybos tinklas „Iki“ (brango 5,10 euro) ir jo internetinė parduotuvė „Last Mile“ (brango 0,27 euro).

Skirtumas tarp pigiausio („Maxima“) ir brangiausio („Last Mile“) krepšelio yra 17,82 euro (29,4 proc.).

Iš „Pricer.lt“ stebimų 52 prekių kainų brango 32 prekės, pigo 15, 5 kainos nekito.

Iš viso reikšmingai (10 proc. ir daugiau) brango 14 prekių iš 52 stebimų. Labiausiai brango pigiausi obuoliai, pigiausi ryžiai, pigiausias jogurtas, pigiausi pomidorai, pigiausias sviestas, pigiausia šaldyta jūrų lydekos filė, pigiausia virta dešra, saldžiosios grietinėlės „Dvaro“ sviestas, pigiausia grietinė, pigiausias juodasis šokoladas, pigiausia juoda duona, „Švyturio“ tradicinis alus, juodasis šokoladas „Karūna“, puskietis fermentinis „Dvaro“ sūris.

Tuo metu pigo 18 prekių, reikšmingai (daugiau nei 10 proc.) – 3. Tai pigiausia biri arbata, pigiausi avižiniai dribsniai, pigiausios pomidorų sultys.

Portalas „Pricer.lt“ kainas užfiksavo lapkričio 28 dieną Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, Lietuvos internetinėse parduotuvėse „Barbora“ ir „Rimi.lt“.