„Kare visos priemonės pateisinamos“ – šis posakis turėtų būti labai gerai žinomas politikams, ypatingai besiruošiantiems rinkimams. O kare – jokių taisyklių, žinoma, reikia bent daugmaž atitikti VRK nustatytus reikalavimus. Panašiai galima kalbėti apie antros prezidento kadencijos siekiantį G. Nausėdą, kuris savo rinkėjų palaikymą žūtbūt stengiasi užsitikrinti pasitelkdamas žmogiškąsias silpnybes. Pavyzdžiui, paveikti tuos, kuriems trumpas susitikimas su prezidentu prilygtų įkopimui į aukščiausią savo gyvenimo kalno viršūnę.
Visgi, pasitempti tikrai yra kur, o ypatingai tada, kai konkurentai šluoja pirmąsias fronto „vietas“ be panašių siurprizų.
Kas naujo įvyko Lietuvos padangėje?
Po kelias pastarąsias savaites viešai aptarinėjamų Š. Stepukonio galimai kazino praloštų dešimčių milijonų, sekė ne tik pasiūlymai Seime drausti azartinių lošimų reklamą, bet ir keistas Palangos savivaldybės elgesys. Pastaroji, tikėtina, tenkindama vieno verslo interesus, priėmė sprendimą mažinti atstumus tarp kazino ir švietimo įstaigų. Bet ir čia sutapimų, kaži, ar būna, mat būtent pajūrio „sostinės“ centre „Olympic Casino Group Baltija“ esą ketina atidaryti savo lošimo namus.
Kita vertus, išgirdus šią istoriją apie vieno iš „BaltCap“ buvusių partnerių praloštus ne vieną dešimtį milijonų eurų, kilo natūralus klausimas – kaip taip įmanoma ir kiek iš viso tai realu. Tokius pasvarstymus iškėlė ir Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis. Politikui ši istorija pasirodė neįtikima, o įtarimus dar labiau pakurstė ir valdančiųjų nenoras gilintis į šią istoriją įskaitant ir Nacionalinio stadiono statybų niuansus.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė L. Nagienė, tuo tarpu, įregistravo pataisas, kuriomis siūloma numatyti laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę už neteisėtą asmens persekiojimą keičiant dabartines už tai numatytas sankcijas.
O štai po atliktos akcijos „Skaidrinam“, parlamente pradėjo braškėti dar vieno seimūno reputacija –konservatoriui J. Džiugeliui, užimančiam Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigas, gali tekti atsisakyti vadovaujančio posto. Ir niekas nekaltas, tik J. Džiugelis pats, mat akcijos „Skaidrinam“ metu paaiškėjo, kad politikas per trejus metus sugebėjo ištėkšti 23 tūkst. eurų savo veiklos ataskaitoms spausdinti.
O štai prisiminkime ir kauniečio G. Filipavičiaus pagrobtos 9-metės Agotos istoriją. Po pertraukos vėl pasirodė žinių – šį kartą jas pasėjo pats įtariamasis. G. Filipavičius prisipažino pagrobęs mergaitę ir laikęs ją įkalintą nuosavam garaže, tačiau pridūrė to daryti išties nenorėjęs, neva taip gavosi „netyčia“, o paleisti negalėjęs, nes… aplink buvo per daug žmonių.
Lietuvoje persitvarko kandidatų į prezidento postą žemėlapis
Didžioji dalis Lietuvos politinių partijų jau skelbiasi oficialiai pasiruošusios Europos Parlamento rinkimams. Šiai dienai visas šis politinis „žemėlapis“ atrodo taip: Demokratų sąjungą šiuose rinkimuose ves eurokomisaras V. Sinkevičius, Laisvės partiją – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas, Liberalų sąjūdį – partijos frakcijos Seime seniūnas E. Gentvilas, socialdemokratus – europarlamentarė V. Blinkevičiūtė, Nacionalinį susivienijimą – profesorius V. Radžvilas, Darbo partiją – europarlamentaras V. Uspaskichas, Tautininkus ir centristus – P. Gražulis. Kai kurios partijos apie savo sprendimus dar viešai nedeklaruoja.
Tuo tarpu P. Gražulis, paskelbęs apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose, pirmadienį gavo antausį iš VRK, kuris atmetė politiko prašymą jį registruoti kaip savarankišką politinės kampanijos dalyvį šalies vadovo rinkimuose. Argumentuojama tuo, kad P. Gražuliui po Seimo nario mandato pašalinimo dar nepraėjo „atšalimo“ laikotarpis, kurio trukmė nei didelė, nei maža – dešimt metų.
Tačiau P. Gražulis tokį VRK sprendimą nusprendė apskųsti, todėl kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškintos jo galimybės dalyvauti šiuose rinkimuose.
Dar vieną smūgį iš VRK gavo A. Kandroto-Celofano steigiama partija „Mes Lietuva“ – paaiškėjo, kad ji negali būti įregistruota dėl neva laiku nepateiktų reikalingų dokumentų.
Pirmadienį oficialiai atskleistas dar vienas veidas artėjančiuose prezidento rinkimuose, ir tai – Alytaus verslininkas, bendrovės „Glass Market“ direktorius Žilvinas Treigys. Jau antradienį registracija į šiuos rinkimus buvo oficialiai uždaryta. Leidimą iš VRK rinkti parašus jau nuo trečiadienio gavo šie kandidatai: Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Dainius Žalimas, Ignas Vėgėlė, Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, Aurelijus Veryga, Remigijus Žemaitaitis, Eduardas Vaitkus bei Valdas Tutkus.
Ta proga jau ketvirtadienį I. Vėgėlė surengė spaudos konferenciją, kurios metu aktualia tema tapo ir šalies saugumas. Advokatas pažėrė kritikos dabartinei užsienio reikalų ministro G. Landsbergio politikai, kuomet tauta nuolatos gąsdinama, bet tuo pačiu esą nepasiūloma kaip tą situaciją reikia spręsti. Tačiau esamiems kandidatams atsikvėpti nederėtų, mat VRK išdalinus parašų rinkimo lapus, pirmose fronto linijose jau stovėjo dabartinė premjerė I. Šimonytė, o G. Nausėda nuo politikės atsiliko daugiau nei penkis kartus.
Norėdamas pavyti praėjusią kadenciją išlaikytą savo populiarumą, G. Nausėda ėmėsi išties keistų metodų – atiduosiantiems savo balsą už jį pasiūlė „loteriją“, kurios metu galima laimėti fizinį susitikimą su prezidentu (jei G. Nausėda būtų perrinktas, žinoma) ne darbo aplinkoje. Tiesa, už kavą ar arbatą tektų susimokėti pačiam.
D. Trumpas abejoja NATO nauda Amerikai
Pasauliui sulaikius kvapą laukiant 2024 metų JAV prezidento rinkimų, kelią pergalės link ir toliau skinasi respublikonų kandidatas D. Trumpas, garsiai iškėlęs klausimą, ar Amerikai apskritai apsimoka būti NATO nare (juk būtent JAV indėlis į aljansą didžiausias, o grąža – kone mažiausia). Šis klausimas jau iškeltas ir Europoje, kur tikimasi blogiausio (šiuo atveju, D. Trumpo pergalės ir po jos sekančio JAV išstojimo iš NATO) ir svarstoma, kas taps Europos angelais sargais nuo priešo (juo įvardijama Rusija).
Tuo tarpu respublikonų senatorius J. D. Vance’as puolė gesinti ugnį ir patikino NATO nares, kad tuo atveju, jei ji ar jos būtų užpultos, JAV esą joms padėtų nepaisant to, ar bus D. Trumpas perrinktas antrąkart, ar ne[1].
Įtampa pasaulyje
Pirmadienį Izraelis Gazos Ruožui pasiuntė grėsmingą žinią – jeigu iki Ramadano pradžios, t. y., iki kovo 10 dienos nebus paleisti likę įkaitai, tuo atveju, kovos bus tęsiamos visur, įskaitant ir Rafą. B. Netanyahu, panašu, nusiteikęs eiti iki galo nepaisant to, ar įkaitai bus paleisti, ar ne, mat pareiškė sieksiąs Izraelio pergalės. Todėl naivu tikėtis greitos karo pabaigos.
O kad įkaitai Izraeliui išties tėra pretekstas didinti spaudimą Gazai, rodo ir jų finansų ministro B. Smotricho ištarti žodžiai, neva jų išlaisvinimas šiuo metu „nėra pats svarbiausias dalykas“. Tad, panašu, ar bus jie išlaisvinti, ar ne, tai Izraelio nagų nuo Gazos neatplėš, kol ši neiškels baltosios vėliavos. Rimtą Izraelio nusiteikimą karo Gazoje atžvilgiu rodo ir ankstų šeštadienio rytą po naktinių smūgių suskaičiuotos aukos – tokių buvo šimtas.
Tuo tarpu įdomus momentas įvyko tarp Vengrijos ir Kinijos – šalys pasirašė susitarimą dėl Kinijos pagalbos talkinant viešojo saugumo srityje, kas labai nepatinka kitoms ES narėms.
Paniką Vakaruose jau kuris laikas sėja ir buvęs Rusijos prezidentas D. Medvedevas dabar jau atvirai grasindamas Vakarų valstybėms branduoliniu karu, jei Rusijos stūmimas iš jau užimtų Ukrainos teritorijų nesiliausiąs. Ir tai – ne paskutiniai D. Medvedevo pareiškimai šią savaitę. Jis taipogi pakvietė Ukrainos Odesos uostamiestį „sugrįžti namo“, o vėliau, galbūt, net ir aneksuoti Kyjivą.
Ukrainos pergale nebetiki ir pati karą joje rėmusi Europa, taip pareiškė Vengrijos premjeras V. Orbanas. Artėjant rinkimams į Europos Parlamentą, politikas taipogi teigė jau matantis šviesą tunelio gale, o su šviesa esą galimai žemyne jau ir ateis taika.
O štai prasideda ir Rusijos įtakos plėtimas Afrikoje – dar liepą V. Putinas pažadėjęs šešioms šio žemyno šalims nemokamą grūdų pristatymą, tą ir padarė – trečiadienį buvo baigtas net 200 tūkst. tonų grūdų pristatymas.
Trečiadienį Kalifornijoje vykusiame renginyje, kalbant apie V. Putiną, išsprūdo JAV prezidentui J. Bidenui – jis Rusijos vadovą pavadino „išprotėjusiu kalės vaiku“. Toks epitetas pasirinktas neatsitiktinai, mat J. Bideno teigimu, dėl V. Putino veiksmų esą nuolat juntama įtampa dėl galimo branduolinio konflikto.
Kita vertus, tie patys Vakarai jau reikalauja šiokios tokios atskaitomybės ir iš pačios Ukrainos – štai šios buvo paprašyta pateikti taikinių Rusijoje sąrašą abejojant dabartinių atakuojamų taikinių tikslingumu. Abejoti Ukrainos sąžiningumu verčia ir pastaruoju metu vienas po kito į viešumą iškylantys skandalai dėl į pareigūnų kišenes apgaulės būdu atviliojamų milijonų dolerių.
