Sąjungininkai iš Ukrainos reikalauja pateikti taikinių Rusijoje sąrašą
Vakarų šalys pareikalavo, kad Ukraina pateiktų taikinių Rusijos teritorijoje sąrašą, kadangi kilo abejonių dėl šiuo metu ukrainiečių atakuojamų taikinių tikslingumo.[1]
„Iš Kijevo reikalaujama ne tik pateikti taikinių Rusijos teritorijoje sąrašą, bet ir pagrįsti atakų prieš juos tikslingumą“, – agentūrai TASS teigė neįvardintas šaltinis.
Deja, jis taip pat nepatikslino, kas iš vakariečių reikalauja toko sąrašo, tačiau nurodė kad Ukrainai tiekiamos ginkluotės eksploataciją ir naudojimą būtina griežtai kontroliuoti, o tuo turėtų užsiimti NATO specialistai. Be to, tai reiškia, kad, faktiškai, Ukrainoje Vakarų kariniai daliniai jau įsitraukė į tiesioginę konfrontaciją su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis.
„Tokią ginkluotę perduodančios NATO šalys puikiai suvokia, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis raketas ir sviedinius naudoja ir civilių objektų Rusijos teritorijoje apšaudymui. Kad taikomasi į neginkluotus civilius“, – pabrėžė šaltinis.
Ataka prieš Belgorodą nusinešė 23 gyvybes
Vasario 15 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo Belgorodo miesto civilius objektus. Per šias atakas mažiausiai 23 žmonės žuvo.
Rusija skubiai sušaukė JTO Saugumo tarybos posėdį, kuriame planavo iškelti klausimą dėl atakų prieš taikius Belgorodo gyventojus, tačiau jis buvo perkeltas į vasario 20 d. Taip pat rusams užkliuvo, kad JTO atakų prieš Belgorodą neįvardino karo nusikaltimais.
Tiesa, JTO generalinio sekretoriaus Antonijaus Guterešo (António Guterres) biuras sutiko, kad prieš civilinę infrastruktūrą ir taikius gyventojus nukreiptos atakos yra negalimos.
„Mes matėme pranešimus apie raketų smūgius Rusijos Belgorodo miestui ir dar kartą pakartosime, kad atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą draudžia tarptautinė humanitarinė teisė, tai elgtis negalima ir tokios atakos nedelsiant turi būti nutrauktos“, – pabrėžė generalinio sekretoriaus atstovas Stefanas Djužarikas (Stéphane Dujarric).[2]
Kijevas nori visų Vakarų artilerijos sviedinių
Ukrainos URM vadovas Dmitrijus Kuleba, neseniai užsirūkęs interviu metu, paragino Europos Sąjungos šalis visą savo karinį pajėgumą ir išteklius skirti išimtinai Ukrainai bei nutraukti eksportą į kitas valstybes. Apie tai, pasibaigus nuotolinei vaizdo konferencijai su ES šalių užsienio reikalų Tarybos nariais, pranešė Ukrainos UMR spaudos tarnyba.[3]
„D. Kuleba paragino Europos šalių vadovybes sudaryti daugiau ilgalaikių sutarčių dėl naujų gamybos linijų įrengimo, bendrai ieškoti artilerijos sviedinių už Europos ribų, kuriuos būtų galima tuojau pat įsigyti bei perduoti Ukrainai. Taip pat jis pasiūlė nutraukti visas, su trečiosiomis šalimis sudarytas, sviedinių tiekimo sutartis ir visą turimą amuniciją atiduoti ukrainiečių kariams“, – nurodoma URM pranešime.
Paraleliai Ukrainos URM vadovas paragino ES šalis kaip galima daugiau nuveikti spartesnio Ukrainos priėmimo į ES linkme, sukurti atskirą karinės pagalbos mechanizmą, veiksiantį Europos taikos fondo rėmuose, nebeatidėliojant konfiskuoti įšaldytus Rusijos centrinio banko aktyvus ir sustiprinti sankcijinį spaudimą Maskvai.
Ledai rusiškų pinigų perdavimo klausimu pajudėjo
Nepaisant teiginių apie būtiną Ukrainai skiriamos pagalbos kontrolę, Jungtinės Valstijos perves Estijai lėšas, gautas iš Rusijos kontrabandos tinklo, ir vėliau jos atiteks Ukrainai, informavo „Elta“.
Atitinkamas tarptautinis susitarimas tarp JAV ir Estijos buvo pasirašytas Miunchene vykstančios saugumo konferencijos metu.
Dokumentą pasirašė JAV generalinio prokuroro pavaduotoja Liza Monako (Lisa Monaco) ir Estijos teisingumo ministerijos generalinis sekretorius Tonis Saras (Tõni Saar).
Pasaulinės pastangos kovoti su Rusijos agresija reikalauja pasaulinės partnerystės, o šis susitarimas yra tokios partnerystės pavyzdys, pareiškė L. Monako.
Pagal susitarimą JAV skirs Estijai beveik pusę milijono dolerių „KleptoCapture“ darbo grupei paremti. Tada Estija šias lėšas perves Ukrainai.
Šis veiksmas yra pirmas tokio pobūdžio ir yra „KleptoCapture“ darbo grupės, kuri vykdo sankcijas ir eksporto apribojimus, įvestus reaguojant į Rusijos agresiją ir remiant Ukrainą, veiklos rezultatas. Susitarimas padės Ukrainos žmonėms, kurie ir toliau drąsiai priešinasi agresorei Rusijai, sakė L. Monako.
