Senasis žemynas ruošiasi galimai Donaldo Trampo pergalei
Europos valdininkai jau pradėjo ruoštis tam, kad artėjančius Amerikos prezidento rinkimus gali laimėti Donaldas Trampas (Donald Trump). Reaguodami į pastarojo meto politiko pasisakymus, jie pradėjo svarstyti „NATO priedėlio“, galinčio funkcionuoti ir be JungtiniųValstijų dalyvavimo, sukūrimą. Apie tai, remdamasis šaltiniais, pranešė „The Washington Post“ (WP).[1]
Leidinys pabrėžė, kad tokias kalbas paskatino D.Trampo patikinimas, jog jeigu jis vėl taps JAV prezidentas, tai nesiims padėti „taisykles laužantiems“ sąjungininkams galimo Rusijos užpuolimo atveju.
„The Washington Post“ teigimu, jeigu bus įkurta, NATO alternatyvi struktūra apims visą Senąjį Pasaulį ir veiks paralelei su JAV saugumo srityje teikiamomis garantijomis.
Europiniai sąjungininkai vėl nesutariama dėl pinigų
Nepaisant to, jog tokia alternatyva gali taip realybe, pasak laikraščio, derybas dėl jos kūrimo stabdo ginčai. Vokietijos ir Prancūzijos atstovai negali susitarti dėl to, kas „už viską sumokės“. Tuo pat metu Rytų Europos valstybės nepasitiki Vakarais galimo reagavimo į Rusijos agresiją atveju.
WP turimais duomenimis, lieka neaišku ir tas, kaip Europos valstybės užsitikrins savo branduolinę gynybą. Leidinys perspėja, kad net jeigu europiečiams ir pavyktų ją suformuoti, branduolinis Europos skydas vis tiek nusileistų Rusijos arsenalui, kuris, hipotetiškai, gali būti panaudotas pačiu blogiausiu – branduolinio karo – atveju.
Europos valdininkai ir lyderiai supranta, jog saugumo klausimų sprendimuose bendradarbiavimo su D. Trampu išvengti nepavyks, tačiau jie neslepia, kad tai nebus „lengva ir paprasta“. Europiečiai nuogąstauja, kad gavęs valdžią, D. Trampas vėl grąžins JAV į ne tokius jau senus laikus, kai atvirai kalbėjo apie pasitraukimą iš Aljanso.
„Aukštas pareigas einantys ES deputatai privačiai prasitaria, kad jų ambasados dirba dieną-naktį, siekdamos geriau suvokti, kas vyksta JAV ir kokie poelgiai bei komentarai gali sulaukti respublikonų dėmesio ir palaikymo“, – nurodo WP.
Neseniai JAV lankęsis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) pasisakė D. Trampo atžvilgiu draugiškai nusiteikusiame konservatyviame fonde „Palikimas“ ir aplankė Alabamos valstijoje esančią karinės pramonės įmonę „Lockheed Martin“. Ten jis pirminė, kad sąjungininkai mielai ir dideliais kiekiais perka amerikietišką ginkluotę.
Nerimas dėl NATO ateities lydi nuo praėjusių metų
2023 m. pabaigoje buvę ir šiuo metu pareigas einantys Europos diplomatai leidiniui „The New York Times“ (NYT) pripažino, kad ES vis labiau nerimauja dėl galimos D. Trampo pergalės prezidento rinkimuose. Pasak valdininkų, jeigu jis grįš į Baltuosius rūmus, Aljansas gali subyrėti.[2]
Vasario pradžioje NYT rašė, kad galimas D. Trampo sugrįžimas į prezidento postą privertė Vokietijos ir kitų šalių valdininkus pradėti diskusijas apie tai, kiek Aljansas pajėgs išsilaikyti be Vašingtono lyderystės.[3]
Vėliau buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas Boltonas (John Bolton) prasitarė, kad Vašingtonas iš Aljanso vos nepasitraukė per 2018 m. vykusį narių susitikimą.
Kas tas NATO?
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO, angl. North Atlantic Treaty Organization, pranc. Organisation du traité de l’Atlantique nord, OTAN) – tarptautinė politinė ir karinė gynybinio pobūdžio sąjunga, įkurta 1949 m.Organizacijos įkūrimo pagrindas – 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone (JAV) pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis.[4]
2018 m. sausio 3 d. oficialiai įteisintas NATO himnas. Organizacijai priklauso 31 valstybė, iš jų 29 yra Europoje, 2 – Šiaurės Amerikoje. Sutarties organizacijos asocijuotosios narės: Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Bosnija ir Hercegovina, Moldavija, Sakartvelas, Serbija, Švedija, Šveicarija ir Ukraina. Formalų arba neformalų norą tapti NATO narėmis yra pareiškę Bosnija ir Hercogovina (2018 m. sudarytas narystės veiksmų planas), Sakartvelas (2006 m. suintensyvintas dialogas[8]), Švedija (pareiškimas stoti pateiktas 2022 m. gegužę, yra prasidėjusi ratifikacija), ir Ukraina (pareiškimas stoti pateiktas 2022 m. rugsėjį[10]). Narystės yra siekęs Kipras.
Politiniai tikslai ir pagrindiniai NATO uždaviniai
NATO atkurta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų chartijos 51-ąjį straipsnį, yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Kaip pasakyta NATO preambulėje, Aljanso nariai yra įsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją, vadovaujantis demokratijos, individo laisvės ir įstatymo viršenybės principais.
Sutarties 4-as straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Atitinkamai pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ą straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei tam pritaria visos valstybės – narės.
Pasibaigus šaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija ir išplėtojo savo politines bei karines struktūras, atsižvelgdama į kitokias Europos saugumo aplinkybes tuo pačiu metu siekdamos užtikrinti saugumą visoje Europoje, NATO valstybės ėmė plačiau bendradarbiauti ir įtraukė naujų partnerių iš Vidurio ir Rytų Europos.
NATO yra suverenių valstybių sąjunga, kuri pati nedaro įtakos šių valstybių suverenumui. NATO neturi nei parlamento, nei teisės ar prievartos institucijų.
