Kova dėl Europos Parlamento: jau 11 partijų stovi prie starto linijos

Artėja EP rinkimai – susipažinkite su partijų pasiūlymais

Europos Parlamento (EP) rinkimai Lietuvoje vyks šių metų birželio 9 d. Šiuo metu bus renkama 11 europarlamentarų – tiek pat, kiek ir 2019-ųjų EP rinkimuose.

Pagal Europos Sąjungos (ES) teisę, šiuose rinkimuose visos šalys-narės turi naudoti proporcinės rinkimų sistemos variantą. Tai reiškia, kad į EP patenka rinkimų slenkstį peržengusių sąrašų kandidatai, surinkę daugiausia pirmumo balsų.

Politinė partija arba politinis komitetas turi surinkti bent 5 proc. rinkėjų balsų, kad galėtų pretenduoti į vietą EP. Jeigu už visus kandidatų sąrašus, surinkusius daugiau kaip 5 proc. balsų, balsavo mažiau kaip 60 proc. rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus paeiliui įgyja ir mažiau nei 5 proc. balsų surinkę sąrašai, kol susidaro 60 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų^[1].

Lietuvoje naudojama atvirųjų sąrašų sistema: rinkėjas pasirenka vieną sąrašą, o tada turi galimybę skirti penkis pirmumo balsus jame įrašytiems kandidatams.

Būtent todėl, prieš rinkimus ypač svarbu susipažinti su kiekvienos politinės jėgos pristatytu galimų europarlamentarų sąrašu.

Didelė dalis Lietuvoje veikiančių politinių jėgų šiuos sąrašus jau yra patvirtinusios ir paskelbusios. Susipažinkite su jais.

Demokratų sąjungą EP rinkimuose ves eurokomisaras V. Sinkevičius

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašą EP rinkimuose ves eurokomisaras Virginijus Sinkevičius^[2].

Demokratų sąjungos skyriai iškėlė 23 kandidatus dalyvauti EP rinkimuose, bet daugiausia balsų atidavė būtent V. Sinkevičiui. Jis yra finansininkas, politinis veikėjas, dar 2016 m. išrinktas į LR Seimą, 2017-2019 m. ėjęs ūkio, o nuo 2019 m. inovacijų ministro pareigas. Dabar jis eurokomisaras, atsakingas už aplinkosaugą, vandenyną, žvejybą.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ praneša, kad kartu su V. Sinkevičiumi, balsų daugumos sulaukė ir partijos lyderis Saulius Skvernelis bei Lukas Savickas.

Kandidatų sąraše įrašyti ir Seimo nariai Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Linas Kukuraitis, Laima Nagienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas.

Taip pat Vytautas Lamauskas, Toma Karvelytė-Janulionienė, Sigita Lenauskienė, Jonas Mockūnas, Arnoldas Pikžirnis, Fausta Roznytė, Andrius Stasiukynas, Algirdas Stončaitis, Ervinas Šurka, Ritas Vaiginas, Mantas Valukonis, Olga Vėbrienė, Dorita Visalgienė.

Partijos atstovai kalbėdami apie EP rinkimus teigia, kad tarptautiniu mastu, Lietuvai reikalingas aiškus veiksmų planas, kaip apsisaugoti nuo kaimyninės šalies agresijos bei užtikrinti savo saugumą.

Laisvės partija tiki D. Žalimo šansais

Laisvės partija taip pat patvirtino kandidatų į EP sąrašą ir partijos rinkiminę programą. Patvirtinta, kad partijos atstovus EP rinkimuose ves buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas ir kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas^[3].

Nors ilgą laiką D. Žalimas labiau žinomas buvo dėl savo akademinės arba teisinės veiklos, dar 2001-2003 m. jis buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, o 2009 m. jau dalyvavo EP rinkimuose, tiesa, tada tai darė su konservatorių partija.

Į Laisvės partijos EP sąrašą taip pat įtraukti: Remigijus Šimašius, Vytautas Mitalas, Monika Ošmianskienė, Agnė Vaiciukevičiūtė, Marius Skuodis, Artūras Žukauskas, Kasparas Adomaitis, Daniel Ilkevič, Karolis Žemaitis, Birutė Andruškaitė, Tomas Gulbinas, Ligita Šapranavičiūtė, Brigita Guobė, Raivydas Rakauskas, Rokas Garliauskas, Gražvyda Petrikaitė, Skirmantas Tumelis, Marius Dijokas, Zakiras Medžidovas, Vytenis Jakas, Vytis Maleckas, Vasilij Savin, Povilas Skrodenis, Mindaugas Skaraitis, Tomas Piesarskas^[3].

Partijos programoje tarp svarbiausių tikslų įvardijami laisvės gynyba ir saugumas, pliuralistinė demokratijos ir žmogaus teisės viršenybė, konkurencinga Europos ekonomika bei tvarumas ir energetinis saugumas. 

Liberalų sąjūdžio sėkmė patikėta į E. Gentvilo rankas

Liberalų sąjūdžio taryba irgi jau patvirtino galutinį kandidatų į EP sąrašą. Partijos atstovus rinkimuose ves Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas^[4].

Jis yra Klaipėdos miesto savivaldybės politinis ir visuomenės veikėjas. 2020 m. išrinktas į LR Seimą pagal liberalų sąjūdžio frakcijos sąrašą. E. Gentvilas yra žmogaus teisių komiteto bei antikorupcijos komisijos narys.

Antrą vietą sąraše užima dabartinis EP narys Petras Auštrevičius, trečią – sąjūdžio pirmininkės pirmoji pavaduotoja Edita Rudelienė.

Į partijos EP kandidatų sąrašą taip pat įtraukti: Virgilijus Alekna, Andrius Bagdonas, Simonas Kairys, Vitalijus Gailius, Arminas Lydeka, Viktoras Pranckietis, Raimundas Lopata, Rimantas Mikaitis, Evelina Gudzinskaitė, Jevgenijus Šuklinas, Audronė Balnionienė, Ona Aleksiūnaitė, Edmundas Kvederis, Romualdas Vaitkus, Matas Lasauskas, Kęstutis Stankevičius, Sandra Barzdienė, Artur Truš, Lina Juodsnukytė.

Liberalų sąjūdis savo rinkimų į EP programoje siūlys steigti atskirą gynybos komisaro pareigybę Europos Komisijoje.

Socialdemokratams EP toliau atstovauti sieks V. Blinkevičiūtė

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) neseniai vykusioje konferencijoje taip pat patvirtino kandidatų į EP rinkimus sąrašą: jį ves partijos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė^[5].

Ji yra ilgametė Lietuvos politikė, ministrė, Seimo narė, europarlamentarė. 1996–2009 m. ji buvo Seimo narė, 2000–2008 m. – Socialinės apsaugos ir darbo ministrė. 2009 m. ji išrinkta į EP.

Antroje sąrašo pozicijoje – partijos pirmininkės pavaduotojas, europarlamentaras Juozas Olekas, trečioje – Seimo narė Orinta Leiputė, ketvirtoje – buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, penktoje – partijos pirmininkės pavaduotoja ir frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė.

Toliau rikiuojasi Gintautas Paluckas, Nijolė Dirginčienė, Vitalijus Mitrofanovas, Raminta Popovienė, Tadas Vinokur, Dovilė Šakalienė, Nerijus Cesiulis, Jūratė Zailskienė, Julius Sabatauskas, Vaida Aleknavičienė, Algirdas Sysas, Simona Padegimaitė, Tadas Prajara, Eugenijus Sabutis, Ruslanas Baranovas, Liutauras Gudžinskas, Vytautas Grubliauskas.

Socialdemokratai taip pat patvirtino EP rinkimų programą „Pirmaujanti Europa“. Pagrindinės jos kryptys – piliečių socialinės gerovės stiprinimas, atskirties tarp ES šalių mažinimas, žaliojo kurso įgyvendinimas, didesnis šalių narių bendradarbiavimas sveikatos srityje, NATO ir Europos partnerystės stiprinimas, parama Ukrainai, kokybiškų viešųjų paslaugų kokybės gyventojams užtikrinimas, griežtesnė didžiųjų korporacijų kontrolė dėl piktnaudžiavimo savo padėtimi rinkoje.

Nacionalinis susivienijimas į EP rinkimus keliauja vedamas profesoriaus V. Radžvilo

Nacionalinis susivienijimas savojo suvažiavimo metu irgi paskelbtė EP rinkimų sąrašą. Partiją į EP rinkimus ves profesorius Vytautas Radžvilas.

V. Radžvilas yra filosofas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras, autorius. 2019 m. jis jau buvo kandidatu į EP, o po metų su bendraminčiais įsteigė Nacionalinį susivienijimą.

Antras Nacionalinio susivienijimo parengtame EP sąraše liko politologas Vytautas Sinica. Už jo rikiuojasi energetikos ekspertas Almantas Stankūnas, teisininkas Ramūnas Aušrotas, filosofas Marius Markuckas.

Toliau sąraše – buvęs Vilniaus universiteto prorektorius Kęstutis Dubnikas, filosofas Laisvūnas Šopauskas, duomenų architektas Julius Neviera, pedagogė Alina Laučienė, gydytoja Daiva Jakubonienė, politologas, atsargos karininkas Marius Parčiauskas.

Dar toliau rikiuojasi istorikė Aušra Jūrevičiūtė, istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas, VRM atsargos pareigūnas, ūkininkas Saulius Dinda, istorijos mokytojas Erikas Černauskas, inžinierius elektrikas Edvardas Sinickas, projektų vadovas Mindaugas Patlaba, architektas Vytenis Rudokas, finansų konsultantas Dobilas Kezys, mechanikos inžinierius Tomas Rutkauskas, istorijos mokytojas ir NT brokeris Linas Karpavičius, žurnalistas, keliautojas Šarūnas Jasiukevičius.

EP rinkimuose partijos keliami tikslai – saugi, lygi, vieninga Lietuva, taip pat, Lietuvos savarankiškumo pagrindimas, civilizacinės tapatybės išsaugojimas.

Darbo partijai vėl atstovaus V. Uspaskichas

O Darbo partijos taryba neseniai nutarė, kad partijos kandidatų į EP sąrašo lyderiu vėl turi būti europarlamentaras Viktoras Uspaskichas^[6]. 

Jis yra žinomas šalies verslininkas, visuomenės bei politinis veikėjas. Į LR Seimą pirmą kartą V. Uspaskichas išrinktas dar 2000 m., vėliau įkūrė Darbo partiją. EP jis dirba jau trečią kadenciją nuo 2009 m.

Tiesa, rudenį pats V. Uspaskichas žiniasklaidai teigė, kad EP rinkimuose nebedalyvaus. Pasak jo, tai jo galutinis sprendimas, kurio jis nekeisiąs.

„Užtenka. Kiek gi galima tarnauti visiems kitiems, reikia kažkiek pagyventi ir dėl savęs“, – teigė politikas^[7].

Vis dėlto, partijos pirmininkui Andriui Mazuroniui pavyko pakeisti kolegos nuomonę.

„Tai, kad Viktoras vestų partiją Europos Parlamento rinkimuose buvo mano sąlyga, nes šiuo metu turime vienytis ir telkti jėgas, kad artėjantis trijų rinkimų ciklas būtų maksimaliai sėkmingas, o partijos politinis resursas būtų panaudotas efektyviausiai. Lygiai taip pat tikimės kiekvieno partijos nario įsitraukimo į rinkimų kampanijos procesą“, – kalbėjo partijos pirmininkas A. Mazuronis.

V. Uspaskichas teigia, kad kandidatuoti EP jis sutiko tik įkalbėtas A. Mazuronio. Pastarasis esą kėlė sąlygą, jog sutiks kandidatuoti į prezidentus, jeigu V.Uspaskichas dalyvaus rinkimuose į EP ir taip pagelbės partijai^[8].

Tautininkus ir centristus į EP ves P. Gražulis

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) vasario 10 d. vykusiame sąjungos tarybos posėdyje bei suvažiavime partijos pirmininku vėl išrinko Petrą Gražulį, iškėlė ir jo kandidatūrą į prezidentus, bei patvirtino preliminarų kandidatų į EP sąrašą, kurį taip pat vesti turėtų būtent P. Gražulis.

Jis jau daugelį metų sukasi Lietuvos politikoje, tačiau praėjusį gruodį neteko Seimo nario mandato. Buvo teigta, kad P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį – socialdemokratą Liną Jonauską.

KT pripažino, kad taip pasielgdamas jis pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką. Vis dėlto, politikas turi ambicijų savo karjerą tęsti EP. Vis dėlto, detalesnis partijos sąrašas kol kas paskelbtas dar nėra.

Vis dar yra ir neapsisprendusių

Nors EP rinkimai sparčiai artėja, vis dar yra ir partijų bei politinių jėgų, kurios nėra paskelbusios savo EP rinkimų kandidatų sąrašų, planų bei tikslų. Tarp tokių partijų yra ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).

Jos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis teigė, jog yra pasiryžęs vesti LLRA-KŠS sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose, tačiau rinkimuose į EP V. Tomaševskis greičiausiai nedalyvaus.

„Galutinis sprendimas dėl mūsų sąrašo į Europos Parlamentą bus priimtas kovo mėnesį. Asmeniškai aš, greičiausiai, nedalyvausiu EP rinkimuose. Po 2020 metų Seimo rinkimų, kada partija turėjo sunkumų dėl sprendimo kas ves mūsų sąrašą, esu pasiryžęs vesti mūsų partijos sąrašą 2024 metų Seimo rinkimuose“, – sako V. Tomaševskis^[9].

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos Žaliųjų partija bei Lietuvos Liaudies partija kol kas informacijos apie EP rinkimus pateikusios dar nėra.

Primename, kad EP rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas pradedamas 2023 m. gruodžio 9 d. ir baigiamas tą dieną (įskaitytinai), kurią pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas. Šiuo atveju tai bus 2024 m. kovo 18 diena^[10].