Santykiai su narcizu: pavojai, ženklai ir būdai, kaip atsiriboti

Narcizas dažnai gyvena dvigubą gyvenimą

Pastaraisiais metais terminas „narcizas“ tapo plačiai vartojamas kasdienėje kalboje. Žmonės dažnai jį naudoja apibūdindami bet kurį žmogų, kuris elgiasi savanaudiškai, nemoka užjausti kitų ar sukelia konfliktus. Vis dėlto, toks požiūris yra klaidingas. Ne kiekvienas, kuris parodo egoistišką elgesį, ar tas, kuris nesugeba parodyti empatijos tam tikrose situacijose, yra narcizas. Svarbu atskirti paprastą egoizmą nuo tikrojo narciziškumo.

Tikrasis narcizas – tai ne žmogus, kuris kartais elgiasi savanaudiškai, o asmuo, turintis narcizišką asmenybės sutrikimą. Ši būklė yra pripažinta psichologiniu sutrikimu^[1]. Narcizas pasižymi gilesniais ir pastoviais elgesio bruožais, kurie formuoja jo santykius su kitais žmonėmis. Tokie asmenys turi iškreiptą požiūrį į save ir kitus, o jų pagrindinis tikslas – jaustis pranašesniais ir valdyti aplinkinius.

Santykiai su tikru narcizu dažnai prasideda kaip svajonių meilės istorija. Narcizas iš pradžių demonstruoja meilę, rūpestingumą ir neįtikėtinai stiprų dėmesingumą. Tačiau šis „medaus mėnuo“ ilgai netrunka. Po tokio pavydėtino etapo pradeda ryškėti tikrasis narcizo veidas – atsiranda manipuliacijos, emocinis spaudimas ir kontrolė^[2]. Suprasti narcizo elgesio principus yra pirmas žingsnis link išsivadavimo iš toksiškų santykių.

Narcizas visuomet ieško galimybės turėti daugiau nei vieną „šaltinį“ – žmogų, kuris jam teikia dėmesį, meilę ar finansinę naudą. Dėl to narcizai dažnai gyvena dvigubą gyvenimą, palaiko emocinius ar net fizinius ryšius su kitais žmonėmis, už partnerio nugaros. Tokio elgesio priežastis – jų nuolatinis vidinis tuštumos jausmas, kurį jie bando užpildyti išoriniais dirgikliais.

Narcizai negali gyventi be nuolatinio dėmesio, patvirtinimo ir emocinės stimuliacijos. Jie jaučiasi tušti, jei niekas jų negiria ar nesuteikia emocinės energijos. Todėl jie ieško naujų šaltinių už savo esamo partnerio nugaros. Tai gali būti nauji partneriai, flirtas su kolegomis ar net anoniminiai ryšiai socialiniuose tinkluose.

Toks elgesys nėra atsitiktinis – jis kyla iš narcizo nesugebėjimo užmegzti gilių, prasmingų emocinių ryšių. Jie bijo būti atskirti nuo kitų, nes jų savivertė priklauso nuo išorinio pritarimo. Jie ieško jaudulio ir naujumo, nes stabilumas jiems kelia nuobodulį. Todėl narcizai dažnai įsivelia į romantinius ar finansinius nuotykius, o jų veiksmai neretai sukelia konfliktus ar net problemas su įstatymais.

Partneris dažnai nežino apie narcizo dvigubą gyvenimą, nes narcizai yra puikūs melagiai ir manipuliatoriai. Jie naudoja įvairius metodus, kad paslėptų savo elgesį – meluoja, kur yra, kur eina, ką daro. Jei partneris pradeda įtarti, narcizas jį apkaltina paranoja, perdėtu pavyduliavimu arba pateikia „įrodymus“, kurie tariamai paneigia įtarimus.

Nuolatinis partnerių ieškojimas – kodėl narcizas niekada nesustoja?

Vienas iš pagrindinių narcizo poreikių – visada turėti „atsarginį variantą“. Narcizas supranta, kad jo dabartinis partneris anksčiau ar vėliau perpras jo manipuliacijas. Todėl, kol santykiai dar nepasiekė kritinės ribos, jis pradeda ieškoti kitos „aukos“. Tai gali būti kolega darbe, socialinių tinklų draugas ar net nepažįstamasis iš kokios nors pažinčių platformos.

Šis procesas vadinamas „ganyklų paieška“ – narcizas ieško naujų „žalios žolės plotų“, kur jis vėl gali demonstruoti savo žavesį ir būti „herojus“. Narcizai žino, kad su nauju žmogumi pradžia visada bus lengvesnė, nes naujasis partneris dar nepažįsta jų manipuliacijos metodų.

Toks elgesys neleidžia narcizui sukurti stabilios ir sveikos partnerystės. Jie nuolat juda iš vienų santykių į kitus, palikdami už savęs sugriuvusius gyvenimus, sugadintus santykius ir psichologines traumas savo partneriams. Naujasis partneris tampa dar viena auka, kurią po kurio laiko ištiks tas pats likimas.

Narcizas moka manipuliuoti pažadais ir priversti laukti

Vienas iš efektyviausių narcizo įrankių – pažadų žaidimas. Narcizas žada, bet niekada nevykdo. Jie nuolat kalba apie „ateitį“, „pokyčius“ ir „geresnį gyvenimą“, bet šie pažadai niekada neįgyvendinami. Toks metodas puikiai veikia, nes partneris gyvena laukimu, tikėdamasis, kad „galbūt šįkart viskas bus kitaip“.

Kai partneris pradeda reikalauti pažadų vykdymo, narcizas pradeda žaisti pagal puikiai veikiančius metodus:

• Pažado paneigimas – „Aš to niekada nežadėjau“ arba „Tu mane neteisingai supratai“.
• Pažado atidėjimas – „Aš tai padarysiu, bet vėliau. Dabar ne laikas“.
• Kaltės suvertimas – „Tu man trukdai tai padaryti“ arba „Jei tu nebūtum toks/-ia, jau seniai būčiau tai padaręs/-iusi“.

Narcizo partneris nuolat jaučiasi kaip „pelė, bėganti paskui sūrį“. Partneris tiki, kad kantrybė ir ištvermė atneš rezultatą. Deja, narcizas niekada neturėjo ketinimų ištesėti pažadus – tai buvo tik kontrolės įrankis.

Empatijos stoka ir moralės praradimas – aiškūs narcizo bruožai

Narcizai nesuvokia, kas yra moralė, sąžinė ar teisingumas. Jų veiksmai grindžiami tik asmenine nauda ir malonumu. Jie nesirūpina kitų žmonių jausmais ar pasekmėmis.

Narcizams viskas yra priemonė tikslui pasiekti – nesvarbu, ar tai būtų melas, išdavystė, apgaulė ar kitų žmonių išnaudojimas.

Daugelis partnerių tikisi, kad narcizas „prabus“ ar „supras savo klaidas“. Tačiau narcizas neturi šių gebėjimų. Jų pasaulio centras – jie patys. Net ir žinodami, kad jų veiksmai kenkia kitiems, jie nesistengia keistis, nes jiems rūpi tik jų pačių patogumas.

Išsiskyrimas – vienintelis kelias į laisvę ir laimę

Daugelis žmonių lieka santykiuose su narcizu, nes bijo išsiskyrimo skausmo. Tačiau tiesa ta, kad skausmas būti su narcizu yra nuolatinis. Supratimas, kad narcizas niekada nesikeis, yra esminis momentas, kuris padeda pradėti laisvės procesą.

Santykiai su narcizu – tai spąstai, kuriuos narcizas meistriškai audžia aplink savo partnerį. Jis manipuliuoja pažadais, žaidžia jausmais ir slepia tikruosius ketinimus. 

Atsiskyrimas nuo narcizo reikalauja drąsos, tačiau tai būtinas žingsnis, norint atgauti savo gyvenimą. Pirmiausia, reikia pripažinti, kad narcizas niekada nesikeis. Toliau svarbu aiškiai nustatyti ribas – nutraukti bet kokį kontaktą, neleisti narcizui grįžti į jūsų gyvenimą.

Ieškokite paramos – draugai, šeimos nariai, psichologai ar teisininkai gali padėti sukurti strategiją, kaip atsiskirti nuo narcizo. Tai ypač svarbu, jei turite bendrų vaikų ar finansinių įsipareigojimų. Tik tada, kai bus aiškios ribos, galite tikėtis ramybės ir emocinio stabilumo.