- Narcisistinis asmenybės sutrikimas labiau paplitęs tarp vyrų
- Pagrindiniai narcizo bruožai – perdėtas savęs aukštinimas ir noras būti dėmesio centre
- Narcisistinio įniršio kilmė – toksiškos vaikystės patirtys
Narcisistinis asmenybės sutrikimas labiau paplitęs tarp vyrų
Narcisizmas yra perdėtas savęs aukštinimas ir didžiulis noras būti kitų žavėjimosi objektu. Nors, kaip manė Zigmundas Froidas, nežymus narcisizmas būdingas kiekvienam žmogui, visgi perteklinis narcisizmas yra laikomas asmenybės sutrikimu. Tad kaip susiformuoja narcisistinė asmenybė ir kaip elgtis su tokiais žmonėmis?
Kerštas, išdavystė, destrukcija – narciziškas žmogus gali padaryti bet ką, jei kas nors jį įžeidžia, sukritikuoja ar demaskuoja jo manipuliacijas. Tokiais atvejais narcizui nėra ribų, nėra nieko švento, o jo įniršis tampa toks pat grandiozinis kaip ir jo ego. Iš esmės, narcisistinė asmenybė panaudos bet kokias priemones, kad atkeršytų kitiems – net jei tai būtų šeima ar draugai[1].
Pastaraisiais metais tapo madinga narcizu „diagnozuoti“ bet kurį asmenį, nerodantį pakankamai užuojautos arba tą, kuris svarbiuose santykiuose pasielgė savanaudiškai ir įskaudino kitą žmogų. Tačiau labai svarbu suprasti, kad ne kiekvienas kivirčą sukėlęs, save išaukštinęs ar itin šaltai atrodantis žmogus yra tikras narcizas.
Lygiai taip pat, daug dažniau narcizais yra palaikomi išskirtinai tik vyrai. Tačiau nors šis asmenybės sutrikimas yra kiek labiau paplitęs tarp vyrų[2], iš tiesų galima sutikti daugybę narcizių moterų.
Kad lengviau atskirtumėte narcisistinį asmenybės sutrikimą ar narcizo bruožų turintį žmogų, verta įsidėmėti pagrindinius faktus. Tai netgi gali padėti išvengti narcizo kuriamų spąstų arba iš anksto numatyti, kaip jis gali elgtis ateityje.
Pagrindiniai narcizo bruožai – perdėtas savęs aukštinimas ir noras būti dėmesio centre
Kalbant apie narcizus, galima drąsiai teigti, kad jiems labai svarbus aplinkinių dėmesys, todėl jiems itin sunku nebūti kompanijos dėmesio centre. Jie yra arogantiški, perdėtai dievina save ir nori, jog kiti irgi juos aukštintų.
Narcizas taip trokšta, kad kiti perdėtai juo žavėtųsi, jog dažnai bando susilaukti dėmesio ir iškilti virš kitų sukurdamas įvairius konfliktus, kuriuose geba padalyti bendruomenę į dvi barikadų puses. Narcizui tai puikiai pavyksta, nes jis instinktyviai jaučia tam tikrų grupių silpnybes ir jautriausius taškus. Šias silpnybes narcizas sąmoningai ir nuosekliai provokuoja, kad sukiršintų bendruomenę siekdamas savo tikslų.
Daugeliu atvejų narcizas stengiasi padaryti teigiamą pirmąjį įspūdį. Be to, labai dažnai, nepriklausomai nuo to, ar tai susiję su dviejų žmonių santykiais, ar su bendruomene, narcizas impulsyviai, su didele jėga puls į tam tikrą situaciją, jei manys, kad gali iš to turėti kažkokios naudos.
Pradiniame etape narcizas bando įtikinti kitą asmenį ar bendruomenę, kuriai nori daryti įtaką, kad jis yra pozityvus, stiprus ir sėkmingas. Jis stengiasi visus įtikinti, jog tai, kas laukia, yra unikalu, ypatinga ir to tikrai negalima atsisakyti, nes tai taptų didžiausia gyvenimo klaida. Šiuo užsidegimu nereikėtų stebėtis, nes pats narcizas irgi yra pasinėręs į neribotos sėkmės, grožio ir galios fantazijas.
Bet kuriant tokį stiprų įvaizdį reikia daug energijos. Vargu ar įmanoma ilgesnį laiko tarpą atlikinėti savotišką spektaklį, kuriame narcizas visada rodosi kaip itin stiprus, sėkmingas ir vertas susižavėjimo. Būtent todėl narcisistinį asmenybės sutrikimą turintis asmuo po kurio laiko pavargsta ir jį apima dvigubi jausmai.
Anksčiau ar vėliau jis pradeda trauktis nuo šio trumpalaikio impulso, pailsi prisikaupdamas naujos energijos, o paskui ir vėl grįžta su didele jėga. Tai yra tipiškos „narcistinės sūpynės“. Kadangi narcizas taip pat ieško naudos visuose santykiuose, šis sūpynes primenantis elgesys būna ypač sėkmingas trumpalaikiuose santykiuose.
Kai norisi trumpalaikių santykių, neįpareigojančių santykių, o gal norisi trumpuoju laikotarpiu gauti naudos iš didesnės grupės sutelkimo, šis stiprus, intensyvus, tačiau trumpalaikis ir daug energijos reikalaujantis elgesys gali būti tikrai naudingas. Tačiau ilguoju laikotarpiu tokia taktika ima byrėti ir paaiškėja, kad viskas nėra taip puiku ir nuostabu, kaip narcizas norėjo, kad kiti galvotų.
Kai taip atsitinka, jis yra kritikuojamas ar demaskuojamas. Kažkas gali pasakyti, kad jis yra tik manipuliuojantis egomaniakas, besidomintis tik savais interesais. Tada jis arba visiškai išnyksta iš akiračio, arba prasiveržia destruktyvus, beribis narcisistinis įniršis.
Narcisistinio įniršio kilmė – toksiškos vaikystės patirtys
Deja, narcisistinis asmenybės sutrikimas vis dar yra vienas mažiausiai ištirtų asmenybės sutrikimų. Būtent todėl specialistai vis dar negali tvirtai paaiškinti, kaip atsiranda toks sutrikimas ar kokios yra jo gydymo aplinkybės. Tačiau dauguma mokslininkų sutaria, jog labai dažnai narciziškas žmogus užauga šeimoje, kurioje buvo nuolat žeminamas, baudžiamas, iš jo buvo tyčiojamasi.
Taip jame susidaro jautrūs taškai, kurie iš karto suaktyvėja, jei tam tikra pažeista vidinio vaiko dalis pasijunta įskaudinta, suaktyvėja vaiko gėdos jausmas. Kai tai nutinka, suaugęs narcizas puola aplinką.
Svarbu suvokti, kad nepaisant to, jog narcizas atrodo labai stiprus, perdėtai mylintis save, viduje jis yra be galo pažeidžiamas ir jautrus. Jam labai reikia grįžtamojo ryšio iš išorinio pasaulio, todėl jis nuolat kreipia dėmesį į gautą kritiką ir negeba jos lengvai pamiršti. Narcizui net ir nedidelė kritika gali iššaukti pyktį ir atmetimą.
Būtent dėl šios priežasties narcizo įniršis yra destruktyvus ir itin skaudus. Jis gali įžeidinėti ir skaudinti be jokių ribų – net ir pasitelkdamas fizinį smurtą arba staigų pasitraukimą iš kito žmogaus gyvenimo. Be to, narcizas gali manipuliuoti ir naudoti kitas emocinio smurto formas. Todėl itin svarbu kuo anksčiau atpažinti narcizą ir padėti jam kreiptis į specialistus dėl gydymo. Jei tai neįmanoma, tuomet belieka nutraukti bet kokius santykius su narcisistiniu smurtautoju, kol tai netapo itin gilia problema.
