Rusija tikisi, kad kriptovaliutos padės apeiti sankcijas, kurias šaliai nustatė Vakarų šalys ir Europa
Rusija vis labiau žengia į kriptovaliutų pasaulį. Rusija priėmė kriptovaliutų kasybos teisės aktus 2024 m. rugpjūčio mėnesį. O dabar naudojasi virtualio turtu kitiems tikslams. Pasak „Reuters“, Rusija naudoja kriptovaliutas, kad padėtų prekiaujant nafta su Kinija ir Indija. Taip šalis palaiko ekonomiką, išvengdama Vakarų sankcijų 192 mlrd. dolerių vertės prekybai nafta[1].
Šią savaitę Rusijos bankas pasiūlė trejų metų bandomąją programą, pagal kurią „ribotai Rusijos investuotojų grupei“ leidžiama prekiauti kriptovaliutomis[2]. Kai kurios Rusijos naftos bendrovės naudoja bitkoinus, eterį ir stabiliąsias monetas, pavyzdžiui, Tether (USDT), kad Kinijos juaniais ir Indijos rupijomis atliekamus mokėjimus iškeistų į rublius, nors tai tebėra nedidelė Rusijos prekybos nafta dalis.
Kitos šalys, kurioms taikomos sankcijos, pavyzdžiui, Iranas ir Venesuela, taip pat naudoja kriptovaliutas, kad išvengtų priklausomybės nuo JAV dolerio, kuris dominuoja pasaulinėse naftos rinkose. Rusija sukūrė kelias mokėjimo sistemas, kad galėtų susidoroti su sankcijomis, o kriptovaliutos yra tik vienas iš metodų.
Tradicinės valiutos vis dar yra pagrindinis būdas, kuriuo Rusija vykdo naftos sandorius, o tarp kitų alternatyvų yra Jungtinių Arabų Emyratų dirhamas. Net jei sankcijos bus panaikintos, Rusija tikriausiai ir toliau naudos kriptovaliutas naftos sandoriuose, nes jos laikomos patogia ir lanksčia priemone.
Centrinis bankas trijų metų eksperimentu siekia paskatinti skaidrumą
Šalis taip pat siekia, kad didžiausi jos bankai palaikytų skaitmeninį rublį tiek mažmeniniam, tiek komerciniam naudojimui. Rusijos bankas 2021 m. pasiūlė, kad rubliu paremta centrinio banko skaitmeninė valiuta galėtų padėti kovoti su sankcijomis[3].
Pats Rusijos Centrinis bankas tikina, kad tai padės išlaikyti kriptovaliutų sandorių skaidrumą. Tačiau pripažįsta, kad galimybė jog investuotojai neteks lėšų, naudodamiesi virtualia valiuta irgi yra realūs.
„Tai naujas statusas, kurį … piliečiai gaus, jei jų investicijos į vertybinius popierius ir indėlius viršija 100 mln. rublių (1,15 mln. JAV dolerių) arba jei jų pajamos per praėjusius metus viršijo 50 mln. rublių (575 000 JAV dolerių).“
2020 m. liepą Rusija priėmė įstatymą, draudžiantį naudoti kriptovaliutas, pavyzdžiui, „Bitcoin“ (BTC), prekėms ir paslaugoms pirkti. Tačiau po JAV ir jų sąjungininkų dėl karo Ukrainoje įvestų sankcijų Rusija, atrodo, švelnina savo poziciją skaitmeninio turto atžvilgiu.
Praėjusių metų pranešimuose buvo teigiama, kad Rusija planuoja naudoti Nacionalinę mokėjimo kortelių sistemą (NSPK) prekybai rubliais ir kriptovaliutomis bandant mokėjimų ir mainų platformas. 2014 m. įsteigtai NSPK, kuri visiškai priklauso Rusijos centriniam bankui, JAV Iždo departamentas 2024 m. vasario mėnesį taip pat pritaikė sankcijas.
Ar virtualus rublis gali padėti Rusijai apsisaugoti nuo Vakarų sankcijų?
Vakarų šalys, ypač Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir jų sąjungininkės, įvedė Rusijai nemažai sankcijų, kurios buvo nukreiptos prieš įvairius Rusijos ekonomikos, vyriausybės ir pagrindinių su valstybe susijusių asmenų aspektus. Jos atkeliavo atskirais paketais vis griežčiau kontroliuojant šalies ekonomiką.
Viena iš svarbiausių priemonių buvo finansinės sankcijos, kuriomis ribojama Rusijos prieiga prie tarptautinių finansų rinkų. Jos apima turto įšaldymą ir Rusijos bankų galimybės dalyvauti tarptautiniuose sandoriuose blokavimą. Vakarų valstybės taip pat uždraudė keliems Rusijos bankams naudotis tarptautine mokėjimų sistema SWIFT, todėl jiems sunku vykdyti mokėjimus visame pasaulyje. Be to, buvo įšaldytas Rusijos centrinio banko užsienio atsargose laikomas turtas, o tai labai apribojo Rusijos galimybes naudotis savo užsienio valiutos atsargomis.
Kitas svarbus sankcijų elementas buvo prekybos apribojimai. Vakarų šalys uždraudė eksportuoti į Rusiją aukštųjų technologijų prekes ir paslaugas, įskaitant puslaidininkius, kompiuterių programinę įrangą ir pažangias mašinas. Tokios technologijos yra gyvybiškai svarbios Rusijos technologinei ir karinei plėtrai.
Sektorinės sankcijos buvo nukreiptos prieš Rusijos gynybos, finansų ir technologijų sektorius. Be to, įvesta eksporto kontrolė, ypač su gynyba, kosmosu ir pažangiąja kompiuterija susijusiems produktams, kurie yra būtini Rusijos kariniams pajėgumams. Apskritai šios sankcijos turėjo didelį poveikį Rusijos ekonomikai, ribojo jos galimybes patekti į pasaulio rinkas, gauti užsienio investicijų ir naudotis svarbiausiomis technologijomis.
Centrinio banko skaitmeninė valiuta (CBDC), tokia kaip skaitmeninis rublis, galėtų palengvinti tarptautinius mokėjimus, ypač kai Rusija buvo atkirsta nuo SWIFT. Rusijos bankas skaitmeninį rublį pradėjo bandyti 2023 m. ir jis taip pat galėtų padidinti tarptautinių sandorių efektyvumą, leisti šaliai išvengti priklausomybės nuo JAV dolerio[4].
Rusija siekia, kad skaitmeninis rublis būtų suderinamas su kitais CBDC, pavyzdžiui, Kinijos skaitmeniniu juaniu. Tai galėtų padėti Rusijai vykdyti prekybą su šalimis, kurios taip pat naudoja skaitmenines valiutas, ypač tais atvejais, kai tradicinės sistemos, tokios kaip SWIFT, yra neprieinamos. Tačiau yra ir rizikos. Jei skaitmeninis rublis taps Vakarų sankcijų taikiniu, užsienio bankai gali jo vengti ir taip apriboti jo naudingumą.
Be to, nerimaujama, kad Rusija gali tapti pernelyg priklausoma nuo Kinijos skaitmeninės valiutos infrastruktūros, o tai gali pakenkti jos finansiniam suverenumui. Nors Rusija siekia sukurti skaitmeninį rublį, kitos šalys, pavyzdžiui, Kinija ir Iranas, taip pat plėtoja savo CBDC projektus. Ateityje šios šalys gali bendradarbiauti, tačiau išlieka iššūkių, susijusių su skaitmeninių valiutų suderinamumu ir politine kontrole.
