Skandalingas R. Žemaitaičio veidas lemia augantį „aušriečių“ populiarumą?
Į žvaigždžių padanges iššovęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir toliau kaitina kraują ne tik savo rinkėjams, bet ir politiniams oponentams. Mat dabar žiniasklaida tiesiog leipsta nuo šio politiko pavardės, be kurios, veikiausiai apskritai žmonės politika ne per daugiausiai ir domėtųsi. O štai mūšio lauke atsiradęs Tadas Blinda prikausto dėmesį nuo pat pradžių ir visi tiesiog meldžia tęsinio.
Žiniasklaida turi, ką veikti, politikai turi apie ką kalbėti – rodos, visokeriopi mainai. Mat Lietuvoje nebeliko nieko kito kaip tik įsivelti į politines intrigas ir aptarinėti R. Žemaitaičio veiksmų priežastis. Iš pradžių ilgai narpliotas antisemitinis šešėlis, tada politinės skyrybos su bendražyge Agne Širinskiene, vėliau koaliciniai nesutarimai, pasisakymai apie Ukrainą ir net Jo Ekscelencijos dėmesys. Atrodo, tiek politikų norėtų „padėti į vietą“ R. Žemaitatį, bet nei vienas neturi tiek jėgos.
O šio politiniai reitingai ir toliau auga, žmonės, akivaizdu, skaito ir palaiko. Šių metų pradžioje paviešinti „Spinter tyrimų“ apklausos rezultatai parodė, kad 2024 metų pabaigoje savo pozicijas, nors ir sumenkusias, išlaikė valdančioji – socialdemokratų – partija. Gruodį už socialdemokratus būtų balsavę 13 proc. apklausos dalyvių (rugsėjį tokių buvo 15,5 proc.), kai tuo tarpu šiems ant kulnų lipantys „aušriečiai“ savo reitingus tik pakėlė – rugsėjį partiją palaikė 10,3 proc. apklaustųjų, o gruodį šis skaičius išaugo iki 12,6 proc.[1]
„Aušriečiai“ žino, kaip tinkamai „daryti“ politiką
Politika yra menas ir ją irgi reikia išmokti „daryti“. To, matyt, iš R. Žemaitaičio išmoko ir jo buvusi bendražygė A. Širinskienė, puikiai supratusi, kad visuomenė prisimins ne teisės aktus, kuriuos pasirašei ar inicijavai, bet tai, su kuo pykaisi, susitaikei ir kur galiausiai perbėgai.
Juk po to, kai pasirodė kalbų apie galimą „aušriečių“ lyderio tironiškumą vienam sprendžiant svarbius frakcijos reikalus ir nesitariant su kolegomis, šį klausimą viešai iškėlusi A. Širinskienė tapo tikru „saldainiuku“ R. Žemaitaičio konkurentams, o ypatingai koalicijos partneriams, su kuriais nuomonės į svarbiausius dalykus išsiskiria.
Visuomenė tik garsiai svarstė, kad vis dėlto šioje situacijoje liko kalčiausia A. Širinskienė, žadėjusi nuoseklų darbą kartu su „Nemuno aušra“, bet galiausiai eilinį kartą perbėgusi. R. Žemaitaitis iš šios situacijos vėl išėjo kaip nugalėtojas.
Ir štai, ar visame šiame skandalų įkarštyje matome tokius pat skandalingus sprendimus, padarytus Lietuvos vardan? Ne, mes matome politiką ir R. Žemaitaičio veidą. Tiesa, žmonės šį politiką myli dėl jo išsišokėliškumo ir nuoširdumo, ir, rodos, kuo labiau eini prieš traukinį, tuo didesnį palaikymą gauni. Ir čia net nereikia inicijuoti gyvenimus keičiančių sprendimų.
Kuo daugiau kalbama, tuo daugiau dėmesio – tuo didesnis matomumas
Tokia tendencija buvo pastebėta jau prieš rinkimus, kai viešoji erdvė tiesiog „lūžo“ nuo R. Žemaitaičio atvaizdo. Vos išaušus rugsėjui 77.lt svarstė, ar tokia skandalų taktika R. Žemaitaičiui padės laimėti rinkimus.
Politikui pakako vos tik paskelbti apie savo planus šturmuoti Seimo rinkimus ir sistema iškart pradėjo dirbti: tuometinėje valdančiojoje daugumoje buvę konservatoriai iškėlė klausimą, ar rinkdama užstatą rinkimams „Nemuno aušra“ nepažeidė įstatymų, tada prezidentas Gitanas Nausėda suabejojo jo vakarietiška pozicija svarbiausiais valstybiniais klausimais.
Tuomet sekė jo ir Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės konfliktas, kai ši, prieš pat rinkimus, atskleidė pikantiškų faktų apie „Nemuno aušros“ lyderį.
Anuomet Ž. Pinskuvienė pateikė dokumentus, esą įrodančius R. Žemaitaičio neatitikimus politinėje veikloje, pavyzdžiui, dėl balsavimų Seime. Ji taip pat akcentavo „Nemuno aušros“ kandidatės Gitanos Markovičienės ryšius su LGBTQ+ bendruomene, nors partija deklaruoja tradicines vertybes.
Vyšnia ant torto – kadaise vieši R. Žemaitaičio pasisakymai už privalomą vakcinaciją nuo COVID-19, net siūlant baudžiamąją atsakomybę tiems, kurie atsisako skiepytis. Politikė akcentavo, kad R. Žemaitaitis, nuolat kritikuojantis valdžią, pats nėra taip nutolęs nuo konservatorių, kaip kad teigia esantis.
Ir štai paradoksas – visa ši kritika tik dar labiau iškėlė Žemaitaičio reitingus. Visuomenės apklausose „Nemuno aušra“, lenkusi daugelį senbuvių, sėkmingai pateko į valdančiąją daugumą, tik gaila – šį kartą R. Žemaitaitis liko ir be titulų, ir be savo ministrų ministerijose. Prezidentui netvirtinus nei vieno iš „aušriečių“ pasiūlytų kandidatų į Aplinkos bei Teisingumo ministerijas, galiausiai iš kišenės buvo ištraukti tokie politikai, apie kuriuos geriau nei kalbėti, nei patylėti.
Tačiau kaip kaip mėgstama teigti, net ir neigiamas dėmesys yra dėmesys, o ši strategija jau veikusi ir anksčiau – prisiminkime Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partijos fenomeną ar Viktoro Uspaskicho žygį į valdžią.
Sostų karai valdančiojoje daugumoje – nebeaišku, kokia „Nemuno aušros“ ateitis
Seimas skamba ir nuo R. Žemaitaičio pasisakymų pastaruoju metu – šalies vadovui paskelbus apie ketinamus skirti 5-6 proc. nuo BVP nacionalinei gynybai, „aušrietis“ be jokių skrupulų rėžė, kad tokios sumos gynybai iki 2030 m. be papildomos ES paramos yra paprasčiausiai nerealios[2].
Anot jo, tam reikėtų beveik 1,8 mlrd. eurų, o toks finansavimas gali stabdyti švietimą, socialines paslaugas ir skatinti emigraciją. Politikas pabrėžia, kad jo frakcija Seime nepalaikys naujų mokesčių įvedimo, jei šaltiniai nebus aiškiai nurodyti.
Savo ruožtu R. Žemaitaitis taip pat paragino atlikti Krašto apsaugos ministerijos auditą, siekiant išsiaiškinti, ar esamos lėšos naudojamos efektyviai.
R. Žemaitaitis taip pat skeptiškai sureagavo ir į Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio raginimą politikams vykti į Ukrainą ir susipažinti su įslaptinta informacija apie saugumo situaciją[3].
„Nemuno aušros“ lyderis stojo prieš traukinį ir rėžė nematantis prasmės kelionei, tačiau pareiškė ketinantis prašyti leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Jis tvirtino nesivadovaujantis koalicijos partnerių nuomone ir nemanantis, jog visi Seimo nariai privalo turėti tokius leidimus. S. Skvernelis savo ruožtu priminė, kad R. Žemaitaitis kritikavo jo vizitą į Ukrainą, kas, pasak Seimo pirmininko, „jau nebestebina“.
Tačiau nepaisant kritikos iš savo koalicijos partnerių, R. Žemaitaitis teigė neketinantis išsižadėti savo išsakytos pozicijos ir patikino tą pakartosiantis koalicinės tarnybos posėdyje[4]. Tuo tarpu patikimų dienraščio 15min šaltinių duomenimis, esą premjeras Gintautas Paluckas artimiausiu metu esą neketinantis skelbti ultimatumų R. Žemaitaičiui ir čia jau ant plauko pakimba kitų, nepritariančių tokiai retorikai, koalicinių partnerių ateitis – S. Skvernelio demokratams[5].
