R. Žemaitaitis okupavo ekranus: ar padės skandalai laimėti rinkimus?

Konservatoriai iškėlė klausimą, ar rinkdama užstatą rinkimams „Nemuno aušra“ nepažeidė įstatymo

Nauja Lietuvos politinių padangių žvaigždė – seimo rinkimams aktyviai besiruošiantis naujos partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis. Politiko pavardė dabar mirga visur – ir Živilės Pinskuvienės paskyroje, o dabar ir seimas užsimojo tirti naujos partijos išlaidas, o prezidentas Gitanas Nausėda siūlo buvusį parlamentarą tirti dėl antisemitizmo ir požiūrio į Rusiją. Ar tik visi šie Žemaitaičio pavardės linksniavimai netaps „Nemuno aušros“ tramplynu į naująją valdančiąją daugumą?

Nors apie artėjančius rinkimus galima spręsti tik iš politikų pjautynių socialiniuose tinkluose ir vis naujų skandalų, dabar galima pamanyti, kad bet koks dėmesys – teigiamas ar neigiamas, R. Žemaitaičiui gali padėti pelnyti pergalę seimo rinkimuose. Juk kuo daugiau pavardė užsifiksuos, tuo didesnė tikimybė, kad daugiau už ją balsuos.

Kone kas rytą politikas gauna naują dėmesio puokštę – štai antradienį TS-LKD frakcijos seime nariai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad būtų tiriami R. Žemaitaičio įkurtos partijos finansavimo šaltiniai, mat kyla klausimų, ar renkant lėšas užstatui nebuvo pažeisti įstatymai^[1].

R. Žemaitaitis skelbė, kad šiuo metu už 56 vienmandatininkus buvo sumokėtas 113 tūkst. eurų vertės užstatas, kuris esą buvo surinktas iš partijos narių mokamo nario mokesčio.

Pats politikas vertina, kad toks konservatorių žingsnis skirtas tik tam, kad nukreipti dėmesį nuo jų „Gabrieliuko problemų“.

Prezidentas tikisi, kad R. Žemaitaičio partija orientuojasi į Vakarus

Ir štai dar vienas mūsų prezidento G. Nausėdos kortų atvertimas kaip šis kuria gerovės valstybę, kurioje aklai vaikomasi to, ką Vakarų sostinė – Briuselis pasakė.

Neva už tradicines šeimas pasisakantis šalies vadovas (primename, kad prieš pat rinkimų dieną G. Nausėda pareiškė, kad LGBTQ+ parado metu žygiuotų pirmose linijose) antradienį pareiškė, kad buvusio parlamentaro įkurta politinės jėgos retorika išties kelia „didelį susirūpinimą“^[2].

Prezidentas pareiškė besitikintis, kad visgi tokios abejonės bus išsklaidytos ir partija iš tiesų yra besiorientuojanti į Vakarus, todėl per keletą savaičių šie dalykai turėtų būti išryškinti: provakarietiška orientacija ir bet kokių abejonių apie politinės jėgos Kremliaus jėgų atspindėjimą, panaikinimas.

Kitaip, anot Lietuvos vadovo, jis garsiai lieps žmonėms už šią partiją nebalsuoti.

Taip drąsiai prezidentas kalba prasidėjus savo antrajai kadencijai ir parodo, kaip Lietuvoje gali klestėti kitaminčių politinės jėgos.

77 primena, kad R. Žemaitaitis šių metų balandžio pabaigoje atsisakė savo seimo nario mandato po to, kai Konstitucinis Teismas konstatavo, jog politikas savo prieš žydų bendruomenę nukreiptais pasisakymais sulaužė seimo nario priesaiką.

Po Ž. Pinskuvienės atskleistų faktų, „Nemuno aušros“ rinkėjai sumišo

Dar vieną pluoštą dėmesio R. Žemaitaitis gavo praėjusią savaitę, kai Širvintų raj. merė Ž. Pinskuvienė atskleidė kiek kitokią neva prieš valdančiąją daugumą kovojančio buvusio parlamentaro pusę.

Pasirodo, pats R. Žemaitaitis ne taip jau stipriai ir pats nutolęs nuo konservatorių laiminamos politikos – koronaviruso pandemijos metu palaikė privalomą vakcinaciją, palaikytų Stambulo konvencijos ratifikavimą ir net vienalytės partnerystės įteisinimą.

O dar viena vyšnaitė ant torto – tai visus politinius perbėgėlius sutraukusios „Nemuno aušros“ sprendimas į savo pirmas rinkimų gretas priimti iš LGBTQ+ bendruomenės apdovanojimą gavusią verslininkę G. Markovičienę.

Ir už rodomą beždžionę žmonės balsuos

Šis posakis labai tiksliai apibūdina šiuolaikinius rinkimus ir buvo ištartas filosofo Arvydo Juozaičio dar prieš įvykstant 2019 m. Prezidento rinkimams.

Kuo daugiau žiniasklaida linksniuoja vieną ar kitą asmenį (ir čia visai nesvarbu – teigiamai ar neigiamai), tuo didesnė tikimybė, kad ši pavardė įstrigs atmintyje ir lemiamą akimirką atkeliavus prie balsadėžių, staiga iš jos „išlips“ pati pirmoji.

Ne jokia paslaptis, kad gana didelei daliai rinkėjų tiesiog trūksta politinio sąmoningumo ir jiems svarbiausia, kad jų remiamas kandidatas „kažką darytų“ ir jokiais būdais nesėdėtų nieko neveikdamas.

Puikus rodomos beždžionės pavyzdys – Arūno Valinsko debiutas 2008-ųjų seimo rinkimų metu, kai kartu su kitomis pramogų pasaulio žvaigždėmis susijungę į Tautos prisikėlimo partiją rinkimuose jie tapo antra populiariausia partija.

Ir šioje partijoje nebuvo politikos ekspertų, bet buvo daug žvaigždžių, kasdien mirgėjusių iš TV ekranų. O dar padėjo ir tai, kad kaip jau ir žanro klasika tapęs lietuvių posakis, kad „nėra už ką balsuoti“. O čia gal kažkas naujo.

Apie tai, kad R. Žemaitaičio tokia strategija kuo skambesniais ir aštresniais pasisakymais „paimti“ artėjančius seimo rinkimus, neslėpė ir buvęs jo bendražygis Valentinas Mazuronis^[3]. O ekspertai neslepia, kad R. Žemaitaitis galimai nukabins sėkmės žvaigždę politikos padangėse, nes gudriai renka nusivylusių tradiciniais politikais rinkėjų balsus ir galimai pakartos ne tik Valinsko partijos, bet ir Šustausko bei Uspaskicho sėkmę.

Apie sėkmę liudija ir dabartiniai „Nemuno aušros“ rezultatai – remiantis visuomenės apklausomis, partija dabar užima antrąją vietą po socialdemokratų, o V. Blinkevičiūtė net pareiškė, kad visai jungtųsi su R. Žemaitaičio politine jėga į koaliciją.